Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Klaipėda sudarys jūrinių asmenybių sąrašą

Klaipėdai nereikia atsitiktinių simbolių, bet čia žalia šviesa turėtų būti uždegta tam, kas susieta su jūra, jūrine kultūra tuo išskiriant uostamiestį iš kitų Lietuvos miestų. Klaipėdoje turėtų atsirasti Lietuvos jūreivystei nusipelniusių asmenybių alėjas, parkas ar aikštelė. Taip klaipėdiečiai išgirstų, jog jų mieste buvo ne vien žymusis jūrų kapitonas Liudvikas Stulpinas.

Tokia jūrinių istorinių įvykių pristatymo alėja įrengta Lenkijos Pucko mieste netoli jactklubo krantinių.
Tokia jūrinių istorinių įvykių pristatymo alėja įrengta Lenkijos Pucko mieste netoli jactklubo krantinių. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Memelio laikų asmenybės

 

Tokią dar visiškai žalią idėją pateikė Jūrinės kultūros koordinacinė taryba. Istorikai Dainius Elertas ir Romas Adomavičius jau sudėliojo preliminarų Lietuvos jūrinių asmenybių sąrašą. Jame 23 asmenybės iš Klaipėdos, kuris apima Memelio laikotarpį ir tarpukario Lietuvą. Galbūt po diskusijų sąraše galėtų atsirasti ir įsimintinos jūrinės asmenybės iš tarybinio laikotarpio ir laiko po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Istorikai D.Elertas ir R.Adomavičius į jūreivystei nusipelniusių mūsų krašto asmenybių sąrašą siūlo įtraukti vieną pirmųjų Memelio (dabartinės Klaipėdos) jūros verslininkų Mozę Jakobsoną De Jongę. Jis veikė Klaipėdoje apie 20 metų nuo 1644-ųjų. Valdė laivus, prekiavo druska.

Johanas Samuelis Lilentalis buvo uosto statybos inspektorius. Klaipėdoje veikė nuo 1770 metų. Tyrinėjo, tvarkė, aprašė uostą, suprojektavo kai kuriuos statinius, tarp jų ir pirmąjį švyturį.

Jo pasekėjas Klaipėdos uoste buvo Karlas Henrikas Veitas. Jis dirbo Klaipėdos uosto statybos inspektoriaus pareigose, prisidėjo apželdinant kopas, projektavo uosto pastatus. Savo darbus aprašė dviejose studijose. Mirė 1849 metais Klaipėdoje. Po mirties labdarai paliko 30 tūkst. talerių. Už juos buvo įsteigtas fondas veikęs iki XIX amžiaus pabaigos.

Fridrichas Liudvikas Hagenas Memelio uosto statybos viršininku dirbo XIX amžiuje. Saugiai laivybai uoste grėsmę kėlė Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje pustomas smėlis. Tam L.Hagenas paskyrė didelę veiklos dalį. Pagerbiant jo nuopelnus kopų apsodinimo procese, Smiltynėje, netoli dabartinės Naujosios perkėlos, ant vienos aukščiausių kopų, kuri pavadinta jo vardu, tarpukariu pastatytas akmeninis paminklas

Kaip teigė Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romaldas Adomavičius, neabejotinai Klaipėdos krašto jūrinei istorijai yra nusipelnęs ir Berentas Pyteris (1800-1877). Dabartiniame Danės skverelyje veikė laivų statykla, kurioje B.Pyteris nuo 1830 iki 1873 metų pastatė net 144 laivus, daugiausia burlaivius.

 

Tarpukaris su lietuviškais pėdsakais

 

XIX a. pirmoje pusėje didžiausia Klaipėdos laivų bendrovė buvo inžinieriaus Pauliaus Viliaus Lindenau laivų statykla dabartinės Klaipėdos laivų remonto bendrovės teritorijoje, šalia kruizinio terminalo. Ją iš Vokietijos atvykęs P.Lindenau įkūrė 1919 metais ir ji veikė iki 1945 metų.

P.Lindenau laivų statykla statė ne tik laivus, bet ir lėktuvus. Šioje statykloje pastatyti ir nepriklausomos Lietuvos laivai – vilkikas-ledlaužis „Perkūnas“ (1930 m), motorlaivis „Kuršių marios“ (1932 m), keturi motorlaiviai Lietuvos pasienio policijai. Ryškiausias P.Lindenau laivų statyklos palikimas – istorinis elingas šalia kruizinio terminalo, kuris pastatytas 1939 metais specialiai jūrų kruiziniam laivui „Helgoland“ statyti. Karo metais P.Lindenau laivų statykla statė minų tralerius. Prieš atžygiuojant į Klaipėdą tarybinei armijai P.Lindenau nusitempė į Kylį plaukiojantį doką su įranga, kur pokaryje statė laivus.

Kitos istorikų D.Elerto ir R.Adomavičiaus siūlomų nusipelniusių Lietuvos jūrinių asmenybių sąraše yra pavardės susietos jau tiesiogiai su lietuviška laivyba, buriavimu, Klaipėdos uostu, jūrine kultūra. Tai prieškario buriuotojai Bernardas Buntinas ir Valteris Didžys. Kurį laiką Klaipėdos uosto valdybos inžinieriumi dirbęs B.Buntinas įkūrė Klaipėdos buriavimo mokyklą, buvo Lietuvos buriuotojų sąjungos vicepirmininkas, 1937 metais su jachta „Žalčių Karalienė“ laimėjo tarptautinę regatą aplink Gotlandą. Tilžės akto signataras, gydytojas V.Didžys nuo 1924 iki 1939 m. gyveno Klaipėdoje. Buvo vienas iš Klaipėdos jachtklubo steigėjų, jo komandoras, 1938 m. tapo Lietuvos buriavimo olimpiados nugalėtoju.

Dalis nusipelniusių Lietuvos jūrinių asmenybių siejamos su Klaipėdos uosto veikla. Tai pirmasis Klaipėdos uosto direkcijos pirmininkas Tomas Naruševius, Uosto valdybos pirmininkas ir Lietuvos buriuotojų sąjungos primininkas Balys Šližys, Klaipėdos jachtklubo įkūrėjas ir uosto vadovas Ričardas Visockis, Šventosios ir Klaipėdos uostų statytojas inžinierius Jonas Šimoliūnas, pirmasis Klaipėdos uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas. Į Lietuvai nusipelniusių jūrinių asmenybių sąrašą įtraukti ir pirmojo lietuviškai laivo „Jūratė“ kapitonas Juozas Andžejauskas, šturmanas Romas Vilkas Vilčinskas, sukaupęs ir Lietuvos jūrų muziejui padovanojęs didžiulį istorinį archyvą, Antanas Kaškelis – karo laivo „Prezidentas Smetona“ vadas. Į garbingų jūrinių asmenų sąrašą siūloma įtraukti ir žurnalistą Stasį Vainorą, kuris 1935-1940 metais redagavo žurnalą „Jūra“ („Mūsų jūra“).  

 

Ieškos įamžinimo formų

 

Profesorius Vladas Žulkus mano, kad jūrinių asmenybių sąrašą galima ir pildyti ir trumpinti. Jis sąraše norėtų matyti daugiau jūrininkų. Kilo abejonių, ar reikėtų pagerbti Mozę Jakobsoną De Jongę, kuris, kaip įrodo išlikę šaltiniai, gyrėsi, kad sužlugdė Šventosios prekybą. Bet kita vertus toks buvo laikas, kai Klaipėda konkuravo su aplinkiniais miesteliais.

Kyla klausimas kaip turėtų būti įamžintos jūrinės istorinės asmenybės? Aišku, kad tai neturėtų būti paminklai, nes Klaipėda ir taip jau dūsta jų chaose.

Galbūt tai galėtų būti kažkokios informacinės lentelės, jūriniai ženklai prie alėjos ar tako panašiai kaip Klaipėdoje yra knechtai istorinėms jachtoms.

Klaipėdietis Vidas Pakalniškis mano, kad istorinių asmenybių ekspozicija pateikta vienokia ar kitokia forma galėtų būti dabartinio Memelio miesto teritorijoje Uosto direkcijos pastato, kurį ji norėtų ten statyti, aplinkoje. Tokia ekspozicija galėtų būti išdėstyta ir prie kažkokio kito Klaipėdos jūrinio objekto. Svarbu, kad jis būtų žmonių traukos vietose.

Netgi buvo toks siūlymas, kad informacija apie nusipelniusios jūrines asmenybes vienokia ar kitokia forma galėtų būti išdėstyta Klaipėdos autobusų stotelėse.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas mano, kad idėja įamžinti Lietuvai nusipelniusias jūrines asmenybes yra labai gera. Bet ją reikėtų pateikti glaudžiai bendradarbiaujant su Klaipėdos miesto įvaizdžio formavimo grupe, architektais.

Pastaruoju metu Klaipėdoje pastebima tendencija, kad uosto kompanijos suformuoja jūrinės kultūros idėjas, bet jos „sutaršomos“ savivaldybės komisijose. Panašiai nutiko su pirmojo uosto kapitono Liudviko Stulpino paminklo statybos iniciatyva, kurią rodo Uosto direkcija. Klaipėdos miesto įvaizdžio formavimo komisijoje užkliuvo ir „Klaipėdos naftos“ iniciatyva jos pasirinktoje konkrečioje vietoje pastatyti paminklą suskystintųjų gamtinių dujų terminalui.

Tai rodo, kad galbūt kaip tik dabar Klaipėdos mieste keičiasi požiūris į iki šiol stichiškai statytus paminklus, atminimo ženklus, katinus, peliukus ar kaminkrėčius bandant pažaboti jų vajų. Klaipėdoje jau pasigirsta nuomonių, kad paminklų pristatyta tiek, kad nebėra kur praeiti.

Bendrai Lietuvoje keičiasi požiūris į paminklų statybas. Atsiranda vis daugiau skeptiškai nusiteikusių žmonių, kurie kelia klausimą, kam jie reikalingi? Mat po sovietinių stabų griovimo Lietuvoje įsivyravo tautinių politinių simbolių kūrimas, kuris dabar jau gerokai nusibodo.

Galbūt Klaipėdai nereikia kažkokių atsitiktinių simbolių. Bet čia žalia šviesa turėtų būti uždegta tam, kas susieta su jūra, jūrine kultūra. Tik tuo Klaipėda galėtų išsiskirti savo unikalumu iš kitų Lietuvos miestų.

 

Pastaba: apie autorių ir jo sąsajas su visuomeninėmis organizacijomis ir asociacijomis skaitykite: http://www.albatrosas.lt/Vidmantas-Matutis-p388.html#.WLZyS2996Uk

 

Pateikiame asmenybių, kurias siekiama įamžinti, sąrašą

 

Moese Jacobson de Jonge (1664–1712 m.). Jo šeimos vystytas laivybos verslas Klaipėdoje tapo jūrinio verslo pavyzdžiu visiems klaipėdiečiams. 

Samuel Lilienthal. Uosto inspektorius parengęs ir realizavęs itin svarbius projektus: švyturio, marių molų ir t.t. Pirmasis pradėjo nerijos kopų tvirtinimo darbus panaudodamas ir apželdinimą. 1797 m. parengė išsamų Klaipėdos uosto aprašymą.

Heinrich Carl Veit (tariasi Feit). Klaipėdos uosto inspektorius. 1821 m. parengė išsamų uosto padėties ir istorijos aprašymą. Savo lėšomis rūpinosi prie uosto esančio Vitės priemiesčio gatvių įrengimu ir kitais miesto tvarkymo darbais.  

Behrendt Pieper (1800–1877 m.). Daugiausiai Klaipėdos laivų (barkų, brigų, pilno apiburinimo laivų) XIX a. pastatęs burlaivių statytojas.

Friedrich Ludwig Hagen (1829–1892 m.). Vandens statybos inspektorius ir vėliau Berlyno statybos akademijos profesorius. Parengė uostų modernizavimo planus (Klaipėdos, Gdansko, Svinouščės, Piluvos, Karaliaučiaus). Skatino Kuršių nerijos apželdinimą. Išlikęs obeliskas ant Hageno kopos (prie Naujosios perkėlos).

John Mason (...). Vienas žymiausių škotų medienos pirklių, pradėjusių Klaipėdoje kurtis nuo XVII a., atstovų. Komercijos patarėjas ir buriavimo pradininkas Klaipėdoje.                                                                                        

Paul Willy Lindenau (1882–1955 m.). Inžinierius ir laivų statytojas. 1919 m. Klaipėdoje įkūrė savo laivų statybos bendrovę. Vietoje, kur ji įsikūrė (Dangės upės pietinis ragas) laivai statyti nuo 1875 metų. Nauja ir moderni laivų statykla, remiama vietos verslininkų ir valdžios, po Pirmojo pasaulinio karo turėjo prisidėti prie Klaipėdos uosto išlikimo tarptautinėje rinkoje. 1922–1945 m. pastatyta virš 80 įvairaus tipo laivų, plaukiojančių dokų ir uosto kranų. 1944 m. pastatyta dvi statybos aikšteles (stapelius) aptarnaujanti portalinių kranų konstrukcija, ir dabar išlieka ryškiu Klaipėdos jūrinio kraštovaizdžio elementu.  

Juozas Jurkūnas (1904–1973 m.). Jūrų teisės daktaras, Klaipėdos uosto juriskonsultas. Jūrininkystės inspektorius (1936 metais). 1935 m. įkurstos Lietuvos buriuotojų sąjungos pirmasis vadovas. 1936 m. priimto Lietuvos jūrų prekybos laivų vadovybės įstatymo autorius. 

Fricas Bernardas Buntinas (1904–1966 m.). Buriuotojas ir pirmojo jūrų skauto vieneto (1924 m.) Klaipėdoje vienas iš kūrėjų. Dirbo inžinieriumi Klaipėdos uosto valdyboje. Dalyvavo pirmuose Lietuvos buriuotojų „žygiuose“ (plaukimuose) Baltijos ir Šiaurės jūrose su jachtomis „Gulbė“, „Vytis“. 1937 m. Gotlando regatą laimėjusios jachtos „Žalčių karalienė“ kapitonas. Klaipėdos jachtklubo valdybos narys ir Lietuvos buriuotojų sąjungos vicepirmininkas, buriavimo mokyklos viršininkas.

Valteris Didžys (1896–1977 m.). Buriuotojas ir visuomenės veikėjas. Nuo 1924 m. dirbo gydytoju Klaipėdoje. Rėmė ir dalyvavo jūrų skautų veikloje. Klaipėdos jachtklubo narys, jachtų „Aušrinė“, vėliau „Rūta“ savininkas. Nuo 1936 m. vasario 4 d. Lietuvos buriuotojų sąjungos Švietimo komisijos pirmininkas. 1940 m. nuo balandžio iki birželio – LBS pirmininkas. 1942–1944 m. – Vyriausiojo buriavimo komiteto prie Kūno kultūros rūmų pirmininkas.   

Balys Sližys (1885–1957 m.). Inžinierius, uosto ir buriuotojų vadovas. Klaipėdos uosto direkcijos pirmininkas (1934–1939 m.), Lietuvos buriuotojų sąjungos pirmininkas (1936–1940 m.), Klaipėdos jachtklubo komodoras (1934–1939 m.).   

Tomas Norus-Naruševičius (1871–1927 m.). Inžinierius, politinis ir visuomenės veikėjas. Klaipėdos uosto direkcijos pirmininkas (1925–1927 m.) ir Lietuvos jūros draugijos (1925 m.) pirmininkas.

Ričardas Vysockis (1882–1950 m.). Inžinierius. Palangos (Šventosios) žvejų uosto statybos viršininkui 1923 m. vasario 28 d. Lietuvos vyriausybė patikėjo organizuoti Klaipėdos uosto perėmimą iš vokiečių uosto valdybos. Balandžio 24 d. dieną jis gavo nurodymą perimti Klaipėdos uostą, sutvarkyti jo etatus ir sąmatą. Birželio 27 d. aktu buvo perimta uosto valdyba ir tarnautojai. Iki rugpjūčio mėn. uosto viršininkas. Klaipėdos uosto direkcijos pirmininkas (1928–1934 m.). 1929 m. įkurto Klaipėdos jachtklubo pirmasis komodoras. Lietuvos skautų brolijos jūros skautų skyriaus vadas (1940 m.).

Kazys Pakštas (1893–1960 m.). Geografijos profesorius, visuomenės ir politikos veikėjas. Jūrinės kultūros skatinimo tarpukario Lietuvoje idėjinis vadovas. Knygų „Baltijos respublikų politinė geografija“ (1929 m.) ir „Baltijos jūra: jos fizinė ir antropogeografinė studija“ (1934 m.) autorius.

Stasys Vainoras (1909–1964 m.). Palangos žvejo sūnus. Spaudos darbuotojas, žurnalo „Jūra“ techninis redaktorius (1935–1940 m.) ir daugelio reportažų bei straipsnių jūrinės valstybės politikos klausimais autorius.

Romanas Vilkas-Vilčinskas (1911–1998 m.). Lietuvos tarpukario prekybinio laivyno laivų šturmanas, o vėliau – kapitonas. Aktyvus jūrinės kultūros ir laivyno propaguotojas, žurnalo „Jūra“ bendradarbis. Buriavimo mokyklos Smiltynėje (1936 m.) viršininkas. Archyvo apie lietuvių jūrininkus sudarytojas.

Vladas Nagius-Nagevičius (1880–1954 m.). Gydytojas, jūrų ir sausumos karininkas, archeologas, politikas ir visuomenininkas. 1923 m. kovo mėnesį įkurtos Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas.

Teodoras Daukantas (1884–1960 m.). Jūrų karininkas, vienas iš Lietuvos jūrininkų sąjungos įkūrėjų. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministras (1924–1925 m. ir 1927–1928 m.). Dėstė geografiją Vytauto Didžiojo universitete Kaune, paskaitose kėlė Baltijos jūros ir jūrinių reikalų svarbą valstybei. Jūrininkystės inspektorius Klaipėdoje (1937–1939 m.).  

Juozas Andžejauskas (1887–1938 m.). Pirmojo jūrų laivo (motorinio burlaivio), plaukiojusio su lietuviška vėliava („Jūratė“), kapitonas. Vienas iš Lietuvos jūrininkų sąjungos įkūrėjų. Dirbo Klaipėdos uosto locmanų ir laivų tarnyboje. 1932–1938 m. vilkiko-ledlaužio „Perkūnas“ kapitonas. 

Bronius Krikštopaitis (1902–1999 m.) kilimo nuo Panevėžio buvo labiausiai patyręs tarpukario Lietuvos jūrų kapitonas. Atlikęs jūrinę praktiką burlaiviuose ir baigęs Abo navigacijos institutą Suomijoje, jis 1933–1936 m. plaukiojo šturmano pareigose garlaiviais „Friesland“ ir „Rimfrost“, nuo 1936 iki 1939 metų vadovavo Lietuvos laivininkystės bendrovių garlaiviams „Maistas“, „Marijampolė“ ir „Kaunas“. Antrojo pasaulinio karo metu pasitraukė į JAV, gyveno Čikagoje.  

Antanas Kaškelis (1879–1944 m.). Lietuvos kariuomenės jūrų karininkas. 1927–1932 m. pakrančių apsaugos ir 1935–1939 m. karo laivo „Prezidentas Smetona“ vadas.

Jonas Šimoliūnas (1878–1965 m.). Inžinierius, hidrotechnikos specialistas. Vadovavo Šventosios ir Klaipėdos uostams, jų statybai ir modernizavimui. Klaipėdoje projektavo modernias krantines Darbų ir Žiemos uostose. Panaudojo novatorišką plukdomų blokų metodiką. 1918–1919 m. kelis kartus ėjo Susisiekimo ministro pareigas. Paruošė studiją – „Šventosios uostas“. Lietuvos jachtklubo įkūrėjas (1919 m.). 1922–1944 m. Lietuvos universiteto Kaune ekstraordinarinis profesorius, statybos katedros vedėjas.  

Jonas Pleškys (1935–1993 m.). 1961 m. nuvedė sovietinį karo laivą į Švediją. Už akių Maskvos buvo nuteistas sušaudyti ir likusį gyvenimą persekiojimas KGB. Savo poelgiu atskleidė, kad ne visi susitaikė su sovietine okupacija. Iki pabėgant už geležinės uždangos gyveno Klaipėdoje.

Apie autorių ir jo sąsajas su visuomeninėmis organizacijomis ir asociacijomis skaitykite: http://www.albatrosas.lt/Vidmantas-Matutis-p388.html#.WLZyS2996Uk

 

 

 

 

Fotoreportažas
  • Klaipėda sudarys jūrinių asmenybių sąrašą Vidmantas Matutis-Foto-nr-4945_4946.jpg
  • Klaipėda sudarys jūrinių asmenybių sąrašą Vidmantas Matutis-Foto-nr-4945_4947.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Klaipėda sudarys jūrinių asmenybių sąrašą"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.