Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Klaipėda - tarp pasaulio uostų

Šiomis dienomis pateikta informacija apie tai, kokie pasaulio ir Europos uostai turi didžiausias sąsajas su pasauline prekyba.

Klaipėdos uosto reitingą kelia ir nuolat vis augantis konteinerinių laivybos linijų kiekis.
Klaipėdos uosto reitingą kelia ir nuolat vis augantis konteinerinių laivybos linijų kiekis. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Nusileidžia lenkams ir ukrainiečiams

 

Didžiausią pasaulio uostų reitingą turi Šanchajus, po jo seka Singapūras,  Pusanas ir Ningbo. Visi šie uostai yra Azijoje. Iš Europos uostų aukščiausią reitingą turi ne didžiausias Europos uostas Roterdamas, o Belgijos Antverpenas. Roterdamas tarp europiečių yra antras. Į geriausiai vertinamų pasaulio uostų trisdešimtuką įtraukti ir Prancūzijos Havras, Vokietijos Hamburgas ir Ispanijos Valensija.

Europoje labai smarkiai kyla Graikijos Pirėjaus uosto reitingas. Kai jį įsigijo Kinijos COSCO į šį uostą pastebimai padaugėjo tarptautinių laivybos linijų. 

Geriausių uostų sąraše nėra nei vieno uosto iš Baltijos jūros, netgi Gdansko, kuris realiai laikomas konteinerių skirstymo centru, ar Rusijos Ust Lugos, Sankt Peterburgo ar Primorsko uostų, kurie pagal krovą Baltijos jūroje yra didžiausi. Tačiau Baltijos jūros regione aukščiausias yra būtent Gdansko uosto reitingas - 45,7 punktai. Po jo seka Švedijos Geteborgas - 44,94 punktai. Iš Rusijos uostų aukščiausią reitingą turi Sankt Peterburgas - 19,16.

Klaipėdos uosto reitingas 2019 m. buvo 20,76, Rygos - 11,11, Helsinkio 9,6, Talino 9,4, Kaliningrado - 5,48 punktai.

Klaipėdą pagal reitingą lenkia Ukrainos Odesos uostas - 24,23 punktai, o taip pat antras pagal dydį Lenkijos Gdynės uostas, kurios reitingas yra 22,76 punktai.  

Taip yra todėl, kad reitingas nevertina uostų pagal krovą, atplaukusių laivų dydžius. Reitingas

matuoja uostų pagrindinių linijų paslaugas, įplaukiančių laivų skaičių, uoste registruotų laivų kiekį ir galimybes tiesiogiai iš uosto pasiekti vieną ar kitą regioną.

 

Sumenko dėl laivyno nykimo

 

Apie Lietuvos jūrines ambicijas ir jos galimybes galima spręsti ir pagal 2018 m. laivų atplaukimo ir veiklos statistiką, kuri pateikta Jungtinių tautų statistikos (UNCTAD) rinkinyje apie šalis ir uostus.

UNSTAD skelbia nacionalinio jungiamumo su kitomis šalis indeksą. Jį sudaro ne tik jūrų keliai, bet ir kiti ryšiai su šalimis. Mato vienetu šiame reitinge imama Kinija, kuri įvertinimas lygus 100.

Europoje aukščiausius reitingus turi Belgija (87,9), Ispanija (85,8), Jungtinė Karalystė (85,6), Vokietija ir Nyderlandai (po 83,5), Prancūzija (71,4).

Lietuvos reitingas yra 12,9. Jis galėjo būti ir didesnis, tačiau reitingą sumenkino 2018 m. fiksuotas net 36,2 proc. Lietuvos nacionalinės vėliavos laivyno nykimas. Tai susieta su Lietuvos jūrų laivininkystės žlugimu. Pagal reitingą Lietuva lenkia ir Estiją (8,5), ir Latviją (6,8). Latvijoje per pastarąjį dešimtmetį taip pat fiksuotas 22,9 proc. nacionalinio laivyno nykimas. Estijos nacionalinės vėliavos laivynas augo 5,5 proc.

Iš ES šalių žemiausią reitingą turi Bulgarija (6,7). Stebina palyginti labai žemas (8,8) Norvegijos reitingas. Gal taip yra todėl, kad šalis iš dalies yra tarsi pakraštys. Suomijos reitingas yra 14,4, Rumunijos - 26,8, Ukrainos - 27,6, Rusijos - 41,2, Danijos - 45,7, Švedijos 48,8.

Dar labiau nustebino tai, kad Lenkija per 10 metų reitingą išaugino nuo 10,9 iki 47,9. Nurodoma, kad iš Lenkijos atsirado tiesioginės laivybos linijos į Kiniją, Malaiziją, Singapūrą. Visa tai lėmė konteinerių paskirstymo centru Baltijoje tapęs Gdansko uostas.

 

Džiaugsmas dėl didžiausio laivo

 

Dar viena įdomi UNSTAD statistikos dalis yra apie laivų apsilankymą uostuose 2018 m.

Pernai Lietuvoje, įskaitant ir Būtingės naftos terminalo plūdurą, lankėsi 5126 jūriniai laivai. Pagal šį rodiklį Lietuva atsilieka nuo daugelio ES šalių uostų. Iš ES jūrinių valstybių ji lenkia Slovėniją (1680 laivų), Bulgariją (3094 laivai), Kipras (4594 laivai) ir nežymiai atsiliko nuo Rumunijos (5163 laivai).

Latvijoje pernai lankėsi 7446 jūriniai laivai, Estijoje - net 32780 (iš jų 27375 keleiviniai laivai). Su kitomis netgi Baltijos jūros šalimis nėra ko ir lygintis - Lenkijoje pernai lenkėsi 12689 laivai, Suomijoje - 35406, Švedijoje - 79238, Rusijoje - 81187, Vokietijoje - 106613, Danijoje - 113642 jūriniai laivai. 

Tačiau Lietuva tarp daugelio regiono, o taip pat ES valstybių pirmauja pagal priimtų laivų dydžius. Jos statistiką gerokai pagerino praėjusių metų pabaigoje į Klaipėdą atplaukęs 19462 TEU talpos konteinerinis laivas „MSC Ingy“. Didesni (per 21 tūkst. TEU talpos) konteineriniai laivai yra lankęsi tik Belgijos, Nyderlandų, Vokietijos, Graikijos ir Lenkijos uostuose. Tačiau Klaipėdoje tokio laivo atėjimas buvo vienkartinis, o minėtų šalių uostuose jis tęsiasi nuolat.  

Galime palyginti, kad didžiausias Estijoje apsilankęs konteinerinis laivas buvo 3646 TEU, Latvijoje 3600 TEU, Rusijoje - 7564 TEU, Ukrainoje 9350 TEU. Netgi JAV uostuose apsilankęs didžiausias konteinerinis laivas buvo tik 14568 TEU talpos.

 

Fotoreportažas
  • Klaipėda - tarp pasaulio uostų-Foto-nr-8453_8454.jpg
  • Klaipėda - tarp pasaulio uostų-Foto-nr-8453_8455.jpg
  • Klaipėda - tarp pasaulio uostų-Foto-nr-8453_8456.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Klaipėda - tarp pasaulio uostų"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.