Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Klaipėdiečius nustebino Danijos inžinerinis uostas

Grupė klaipėdiečių lankėsi Danijos Esbjergo uoste ir pamatė, kaip iš energetinių projektų vystymas jūroje pakeitė jį.

Esbjergo uostas.
Esbjergo uostas. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Nuo žvejybos iki vėjo jėgainių

 

XX a. pabaigoje šiuo metu antras pagal dydį Danijos Esbjergo uostas buvo žinomas tik kaip svarbiausias šios šalies žvejų uostas. Kvotuojama žvejyba smarkiai sumenko. Nors kraštas nuo seno turėjo svarbias žvejybos tradicijas, Esbjerge beveik nebepamatysi žvejų laivų.

Apie 1970 m. Esbjergo uostas tapo Danijos dujų ir naftos verslovių jūroje baze. Tai lėmė jo –energetinio uosto ateitį.

Nors Danija deklaruoja, kad atsisakys naftos ir energiją išgaus iš saulės ir vėjo, dėl dujų ir naftos verslovių Esbjergo uoste kol kas daugiausiai sukuriama darbo vietų – apie 9,5 tūkst. Apie 4 tūkst. darbo vietų sukuria vėjo jėgainių verslas ir apie vieną tūkstantį kitos energetinės sistemos.

Esbjergo uoste dar galima pamatyti ir anglimis kūrenamą katilinę. Bet uosto ir pačios Danijos kryptis aiški – atsinaujinančios energetinės sistemos.

Išvydęs Esbjergą kaip vėjo ir kitų inžinerinių sistemų energetinį uostą, juo liko sužavėtas Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) vadovas Audrius Pauža. Jo nuomone, ir Klaipėdoje galima būtų kurti inžinerinio uosto dalį. Klaipėda ir Lietuva galėtų tapti vėjo jėgainių statybos rytinės Baltijos jūros dalyje centru. Taip pat ir Klaipėdos universitetas daugiau dėmesio privalėtų skirti naujoms vėjo ir kitos atsinaujinančios energetikos projektams jūroje.     

 

Panašumas ir skirtumas su Klaipėda

 

Esbjergo uostas turi panašumo su Klaipėda. 14 kilometrų nutįsusį uostą prie vandens spaudžia miestas. Skirtingai nei Klaipėda Esbjergas nepriima masinių krovinių. Nereikia čia ir „Panamaksų“. Todėl jis seklesnis nei Klaipėda – 10,5 metrų gylio.

Esbjergo miestas praėjusio amžiaus viduryje pradėtas statyti uosto darbuotojams apgyvendinti. Namai išdėlioti taisyklingai kaip šachmatų lentoje. Nėra kitiems Danijos miestams būdingų senamiesčių.

Esbjergo įžymybė – keturios baltos 12 m aukščio sėdinčių vyrų figūros priešais Šiaurės jūros. Kompozicija pavadinta „Vyrai sutinka jūrą“. Figūros traukia turistus. Šalia ir garsusis didžiausias Danijoje žvejybos muziejus su akvariumu.

Esbjergas turi ir į klaipėdietišką Naująją uosto ir Minijos gatvę panašią pagal uostą einančią trasą. Uosto lėšomis įrengtas netgi skirstomasis šios gatvės žiedas.

Pagrindinis skirtumas tarp Esbjergo ir Klaipėdos tas, kad danų uostas yra valdomas vietinės savivaldos, o Klaipėdos – valstybės. Todėl danai ne labai suprato, kaip Klaipėdoje miestas nori stabdyti uosto vystymo planus.

Esbjergo gyventojams uostas yra svarbus. Jo vystymo planai didžiuliai. Iki 2030 m. 4,5 mln. kv. metrų Esbjergo uostą planuojama išplėsti dar vienu milijonu kv. metrų. Nauja teritorija bus skirta kurti naujoms veiklos rūšims.

 

 

Uoste įspūdingi laivai ir jėgainės

 

Esbjergo uoste didžiulį įspūdį daro energetinių projektų mąstai, ypač susiję su vėjo jėgainėmis.

Baigta rengti 250 tūkst. kv. m vėjo jėgainių montavimo ir laikymo aikštelė. Ji be specialių dangų, kad bet kada būtų galima keisti aikštelės paskirtį priklausomai nuo poreikio.

Prie krantinių stovi didžiuliai specializuoti laivais. Jais į jūrą plukdomos ir montuojamos krante jau beveik visiškai surinktos vėjų jėgainės. Iš Esbjergo statomi ir aptarnaujami vėjo jėgainių parkai iki 600 km spinduliu.

Su vėjo jėgainių veikla susiję kelios dešimtys įvairiausių paslaugų, pradedant statyba, tinklais, aptarnavimu, logistika. Esbjerge stovi ištisas vėjo jėgainių elektrikų laivynas. Tai laivai trimaranai, specialiai tokios konstrukcijos pagaminti tam, kad mažiau suptų ir greitai galėtų nuplaukti iki vėjo jėgainių.

Stebina ir vėjo jėgainių detalių kainos. Galva, kur tvirtinami sparnai, kainuoja 4-5 mln. eurų. Kainą didina ir įrengta autobuso dydžio aptarnavimo aikštelė su patalpa. Joje kelias paras gali gyventi 2-3 audros jūroje užklupti vėjo jėgainių aptarnavimo specialistai.  

Naudojantis Esbjergo uostu nuo 2002 iki 2017 m. jūroje jau įrengta 30 vėjo jėgainių parkų, dar 9 parkai rengiami ir dar 8 suplanuoti pradėti statyti iki 2020 m. Jose statomos didžiausios 164 m liemens aukščio, su 80 metrų ilgio sparnais 8 megavatų jėgainės, bet jau planuojamos ir naujausios.

Įspūdingai atrodo šalia Esbjergo uosto bandymui pastatyta net 200 m aukščio vėjo jėgainė. Jos vieno sparno ilgis 88,5 metrų. Vienos tokios jėgainės galia net 10 megavatų. Neoficialiomis žiniomis, šiuo metu aukščiausias – iki 180 m aukščio vėjo jėgaines su 60 m ilgio sparnais Anykščių rajone yra įrengusi „Achemos grupė“. Trijų jėgainių bendra galia 7,5 megavato.

Įprasta, kad jūroje statomos vėjo jėgainės yra ir aukštesnės, ir galingesnės. Vėjo jėgainių statybos verslą išvystę danai stato parkus ne tik aplink Danijos salas, bet ir prie Vokietijos, Anglijos, Belgijos, Olandijos krantų. Yra Danijos kompanijų, kurios norėtų statyti vėjo jėgaines ir Baltijoje prie Lietuvos krantų. Mūsų šalies vandenyse yra numatytos 4 vėjo jėgainių parkų statybos vietos, bet valdininkai nesugeba suderinti sklypų jūroje dokumentų.  

 

 

Fotoreportažas
  • Klaipėdiečius nustebino Danijos inžinerinis uostas-Foto-nr-6633_6634.jpg
  • Klaipėdiečius nustebino Danijos inžinerinis uostas-Foto-nr-6633_6635.jpg
  • Klaipėdiečius nustebino Danijos inžinerinis uostas-Foto-nr-6633_6636.jpg
  • Klaipėdiečius nustebino Danijos inžinerinis uostas-Foto-nr-6633_6637.jpg
  • Klaipėdiečius nustebino Danijos inžinerinis uostas-Foto-nr-6633_6638.jpg
  • Klaipėdiečius nustebino Danijos inžinerinis uostas-Foto-nr-6633_6639.jpg
  • Klaipėdiečius nustebino Danijos inžinerinis uostas-Foto-nr-6633_6640.jpg
  • Klaipėdiečius nustebino Danijos inžinerinis uostas-Foto-nr-6633_6641.jpg
  • Klaipėdiečius nustebino Danijos inžinerinis uostas-Foto-nr-6633_6642.jpg
  • Klaipėdiečius nustebino Danijos inžinerinis uostas-Foto-nr-6633_6643.jpg
  • Klaipėdiečius nustebino Danijos inžinerinis uostas-Foto-nr-6633_6645.jpg
  • Klaipėdiečius nustebino Danijos inžinerinis uostas-Foto-nr-6633_6644.jpg
  • Klaipėdiečius nustebino Danijos inžinerinis uostas-Foto-nr-6633_6646.jpg
  • Klaipėdiečius nustebino Danijos inžinerinis uostas-Foto-nr-6633_6647.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Klaipėdiečius nustebino Danijos inžinerinis uostas"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.