Klaipėdoje paskelbtas jūrinio paveldo dekoratyvinio informacinio ženklo sukūrimo ir jūrinio paveldo objektų ženklinimo konkursas.
Klaipėdoje ženklins jūrinio paveldo objektus
Klaipėda - jūrinis miestas. @ Vidmanto Matučio nuotr.
Ryškins jūrinį veidą
Su jūriniu paveldu susijusius objektus - pastatus ir buvusių pastatų vietas, krantines, takus, laivus ir kita rengiamasi paženklinti šiemet iki metų pabaigos. Tuo bus siekiama pabrėžti Klaipėdos kaip jūrinio miesto išskirtinumą. Tuo pačiu bus išryškinamas ir Lietuvos kaip jūrinės valstybės veidas.
Kokiu ženklu bus pažymėti paveldo objektai nėra aišku. Viešoje erdvėje (Facebook) buvo pasirodę keli galimo ženklinimo ženklo pavyzdžiai. Bet jie nėra patvirtinti. Tikrasis ženklas bus patvirtintas po to, kai Klaipėdos miesto savivaldybė pasirinks organizaciją, kuri vykdys ženklinimą prieš tai pateikusi tvirtinti patį ženklą.
Įamžins asmenybes ir objektus
Planuojama, kad Klaipėdos miesto jūrinio paveldo objektų ženklinimo konkursą laimėjusi bendrovė ar viešoji įstaiga sudarys 50 svarbiausių jūrinio paveldo objektų Klaipėdoje sąrašą.
Šiame sąraše turės būti bent 15 objektų, susijusių su jūrinei kultūrai nusipelniusių asmenų įamžinimu. Taip pat bent 15 objektų, susijusių su neišlikusių jūrinio paveldo istorinių vietų (laivų statyklų, žymių laivų švartavimosi vietų, pastatų ir pan.) įamžinimu. Kiti 20 objektų turės būti išlikę jūrinio paveldo pastatai.
Pageidaujama, kad asmenybės, neišlikę ir esantys statiniai bus pasirinkti vadovaujantis istorinės analizės pagrindu.
Iš esmės objektai jau yra žinomi. Tarkim, Jūrinės kultūros koordinacinė taryba yra sudariusi jūrinei kultūrai nusipelniusių asmenų sąrašą. Jame įrašyti 49 asmenys. Pirmosios pavardės, kurios pasitaikius progai turėtų būti įamžintos, buvo įrašytos sąrašo viršuje, pradedant nuo tolimojo plaukiojimo kapitonų Liudviko Stulpino (1871-1934), Teodoro Reingardo (1883-1947), Adomo Daugirdo (1894-1979). Į šio sąrašo 15-ą buvo įtraukti ir locmanas bei šturmanas Aleksandras Rasiulis (1904-1992), mokslininkas, Lietuvos jūrininkų sąjungos išeivijoje pirmininkas Povilas Almis Mažeika (1915-2005), jūrų teisininkas Narcizas Prielaida (1920-2015), pirmasis ir ilgametis Lietuvos jūrų laivininkystės viršininkas Alfonsas Ramanauskas (1929-1998), jūrų kapitonas Vilius Pakalniškis (1930-2012), mokslininkas, jūrų teisės ekspertas Jonas Bergholcas (1934-2004), Lietuvos karinio jūrų laivyno kūrėjas, admirolas Raimundas Saulius Baltuška (1937-2016). Toliau sąraše buvo istorinės asmenybės, gyvenusios Klaipėdoje dar iki Lietuvos nepriklausomybės įkūrimo. Tai pirklys, laivų savininkas Moses Jacobsohn de Jonge (1630–1714), Klaipėdos uosto statybos inspektorius Johann Samuel Lilienthal (1724-1793), inžinierius, Klaipėdos uosto inspektorius Heinrich Carl Veit (1779-1849), laivų statytojas ir laivų savininkas Behrendt Pieper
(1800-1877), Klaipėdos uosto modernizacijos plano rengėjas Friedrich Ludwig Hagen (1829-1892).
Ar tikrai šie asmenys bus pažymėti dar neaišku. Galbūt sąrašo sudarytojai nuspręs, kad Klaipėdoje vertingiau pažymėti inžinierių ir laivų statytoją Paul Willy Lindenau (1882-1955), kurio buvusios statyklos dalis dar yra išlikusi?
Pasirinks ženklą
Asmenybių ir pastatų sąrašą Klaipėdos miesto savivaldybės pasirinkta organizacija pateiks per mėnesį po to, kai su ja bus pasirašyta sutartis. Tai reiškia, kad bus remiamasi jau sudarytais sąrašais. Galbūt dar tik vyks kažkokios konsultacijos su istorikais.
Po to vyks surinktos informacijos derinimas su savivaldybe, galbūt ir kai kuriomis jos viešosiomis tarybomis, kaip Jūrinės kultūros koordinacinė taryba?
Suplanuota, kad apie kiekvieną atrinktą objektą bus parengtas trumpas aprašymas. Jis guls į lenteles, kuriose bus įkomponuotas ir pasirinktas 15-18 cm skersmens jūrinis ženklas.
Jūrinį ženklą organizacija privalės pasirinkti per tris mėnesius po to, kai pasirašys sutartį.
Kadangi viešoje erdvėje jau pasirodė kai kurie jūrinio ženklo eskizai, panašu, kad žymėjimo idėjos autorius jau yra, tik vyksta jo įforminimas konkurso būdu. Numatyta, kad konkurso siūlymai priimami iki liepos 11 dienos.
Fotoreportažas
0
0
Susiję straipsniai
Lietuvos pasieniečių kateris patruliuos Italijoje
Ir šiemet Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių rinktinės kateris tris mėnesius patruliuos emigracijos zonoje Viduržemio jūroje.
Laivas turėjo apsaugoti nuo jūrligės
Daugeliui romantišką kelionę laivu apkartina netikėtai užklumpanti jūros liga. Nuo seniausių laikų įvairiausiomis priemonėmis bandoma kovoti su ja.
