Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Klaipėdos SGD pavyzdys įkvėpė Vokietiją

Tai, ką šiuo metu daro Vokietija yra labai panašu į tai, ką statydama Klaipėdos SGD darė Lietuva.

„Uniper“ su Graikijos laivais veiklos schema panaši kaip Klaipėdoje.
„Uniper“ su Graikijos laivais veiklos schema panaši kaip Klaipėdoje. @ nuotr.

Analogija su „Independence“

 

Siekdama sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, šiomis dienomis Vokietijos energetinė kompanija RWE sudarė sutartį su Norvegijos kompanija „Hoegh LNG“ dėl dviejų išdujinimo laivų nuomos. Šių laivų nuoma būtų apie 1,1 mlrd. eurų. Jie kartu per metus krautų iki 12 mlrd. kubinių metrų suskystintųjų gamtinių dujų. Vokietija siekia dujas per šiuos laivus priimti dar šiais metais, todėl jie turėtų būti paruošti iki šių metų pabaigos.

Dar ketvirtadaliu, o bendroje sumoje iki pusės Vokietija priklausomybę nuo rusiškų dujų sumažintų 2023 m. pradžioje. Jos energetikos bendrovė „Uniper“ su Graikijos bendrove „Dynagas“ sutarė dėl dar dviejų dujų priėmimo laivų nuomos. Nauji ir galingesni laivai turi būti paruošti iki 2023 m. pradžios.

Laivai arba vienas iš jų stovės Vilhelmshaveno uoste, kur yra galimybė greitai priimti dujas. Vilhelmshavene pradėtas statyti pirmasis Vokietijos dujų terminalas. Tiksliau pertvarkomos krantinės pritaikant jas priimti dujovežiams. Pirmąjį Vokietijoje SGD terminalą stato „Uniper“.

Terminalas būtų prijungti prie Vokietijos dujotiekių sistemos. Vos už 25 kilometrų yra Etzel požeminė dujų saugykla. Minėta „Uniper“ yra šios saugyklos dalininkė.

 

Persiorientuoti kainuos milijardus

 

SGD terminalas Vilhelmshavene pradėtas statyti šiemet gegužės 5 d.

„Turime galimybę pasiekti tai, kas atrodė iš esmės neįmanoma - per 10 mėnesių pastatyti SGD terminalą ir prijungti jį prie Vokietijos dujų tiekimo tinklo“, - leidiniui „Deutsche Welle“ teigė Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas.

Pripažįstama, kad Rusijos karas prieš Ukrainą pasaulį apvertė aukštyn kojomis. Tą ypač pajuto Vokietija, kuri apie 60 proc. viso poreikio tenkina rusiškomis dujomis.

Be jau minėto Vilhemshaveno terminalo FSRU gamtinių dujų priėmimo terminalus Vokietija planuoja pasistatyti Brunsbiutelyje. Čia bus naudojama jau esanti šiokia tokia jūrinė infrastruktūra, kuri bus pritaikoma dujų krovai. Prie SGD terminalo Brunsbiutelyje planuojama statyti ir amoniako terminalą.

Vokietija skelbė, kad dujų terminalų statyboms Vilhelmshavene ir Brunsbiutelyje paruošta per 2,5 mlrd. eurų pinigų suma.

Vokietija kasmet sunaudoja apie 90 mlrd. kubinių metrų dujų. Pastačius keturis terminalus ji rusiškų dujų kiekį sumažins apie 60 proc.

Pranešama, kad dujos į Vokietiją būtų gabenamos laivais iš JAV, Kataro ir Norvegijos. „Deutsche Welle“ duomenimis, dujų pasaulyje yra pakankamai ir lengvai galima keisti rusiškas dujas. Kataras Vokietijai pasiūlė net 20 metų reikalingų dujų pirkimo garantijos sutartį.

Su dujų priėmimo laivais, kurie yra analogas Klaipėdos SGD laivui „Independence“, Vokietija dar šiemet sumažintų savo priklausomybę nuo rusiškų dujų.

 

Greitai surasti laivai

Priimant sprendimą Vokietijoje statyti FSRU tipo su išdujinimo laivais SGD terminalus kaip pavyzdys buvo minima Lietuva, Klaipėdos uostas. Klaipėdoje ir dujų skirstymo stotyje netoli Vilniaus lankėsi Vokietijos leidinio „Deutche Welle“ žurnalistai, kurie kėlė klausimą, ar seks Vokietija Lietuvos pavyzdžių apsirūpindama dujomis? Klaipėdos SGD terminalas turi didelės įtakos aprūpinti regioną dujomis ypač dabar, kai su Rusija regione demonstruoja agresiją.

Klaipėdos SGD terminalas dirba pilnu pajėgumu. Dujomis aprūpina ne tik Lietuvą, bet ir kitas Baltijos šalis. Praėjusią savaitę atidarius dujotiekio liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos dujos iš Klaipėdos terminalo tekės ir į rytinę Lenkiją.

Vokietijoje, skirtingai nei buvo Lietuvoje, kai ji kūrė Klaipėdos SGD, bent kol kas nekyla jokių kalbų dėl per didelių išdujinimo laivų nuomos ar panašiai.

Taip gali būti ir todėl, kad situacija yra iš esmės pasikeitusi. Kai Lietuva kūrė Klaipėdos SGD terminalą, Rusija nebuvo tokia agresyvi, kokia ji tapo, įsiveržusi į Ukrainą.

Vokietija yra tarsi priversta labai greitais tempais kurti savo jūrinę dujų priėmimo sistemą. Tokia didelė valstybė, kaip Vokietija, gali sau leisti per trumpą laiką sudaryti keturių brangių išdujinimo laivų nuomos sutartis.

Kokios nors mažesnės šalys to greitai padaryti negalėtų. Galbūt išsinuomojant vieną laivą joms ir kaina būtų gerokai didesnė. Klaipėdos SGD terminalo kūrimo atveju ir laivo pristatymo laikas buvo gerokai ilgesnis. Teko laukti kelis metus kol laivas buvo pastatytas.

Dabar ir situacija dėl išdujinimo laivų yra pasikeitusi. Pajutusios, kad suskystintųjų gamtinių dujų laivų paklausa smarkiai auga, jų nuomos kompanijos ir be konkretaus kliento užsakė naujų laivų statybas. Tai patvirtina ir Graikijos laivybos bendrovės „Dynagas“ pavyzdys.

 

Fotoreportažas
  • Klaipėdos SGD pavyzdys įkvėpė Vokietiją-Foto-nr-10011_10012.jpg
  • Klaipėdos SGD pavyzdys įkvėpė Vokietiją-Foto-nr-10011_10013.jpg
  • Klaipėdos SGD pavyzdys įkvėpė Vokietiją-Foto-nr-10011_10014.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Klaipėdos SGD pavyzdys įkvėpė Vokietiją"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.