Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Klaipėdos ir Gdansko uostų panašumas ir skirtumas

Klaipėdos uostas vystomas, krova auga, tačiau palyginus ją su didžiausiu Lenkijos Gdansko uostu matyti, kad pas mus yra pernelyg daug nesutarimų, kas trukdo uostui tapti vienu iš regiono lyderių.

Senojo Gdansko uosto įplauka, o toliau matoso ir naujsis išorinis uostas.
Senojo Gdansko uosto įplauka, o toliau matoso ir naujsis išorinis uostas. @ nuotr.

Atplaukia didžiausi laivai

 

Praėjusiais metais Gdansko uostas krovė 37,3 mln. tonų įvairių krovinių. Klaipėdos uosto krova siekė 40,14 mln. tonų. Pagal praėjusių metų krovą Gdanskas tarp Baltijos uostų buvo šeštoje vietoje po Ust Lugos, Primorsko, Sankt Peterburgo, Geteborgo ir Klaipėdos. Bet Gdanskas pagal krovą bet kada gali aplenkti Klaipėdą. Jo krova auga milžiniškais tempais - kasmet po 2-3 milijonus tonų. Tai lemia Gdansko uosto išorinėje zonoje pastatytas didžiulis DCT konteinerių terminalas, kuris gali priimti pačius didžiausius pasaulio konteinerinius laivus.

Lankantis Gdanske prie DCT krantinės stovėjo konteinerinis laivas „CSCL Atlantic Ocean“. Šis 399,64 m ilgio ir 59 m pločio laivas, gali priimti 19100 TEU konteinerių. Šiuo metų jis didžiausių pasaulio konteinerinių laivų sąraše yra 23 vietoje. Pilnai pakrautas šis laivas turi 15 metrų gramzdą.

Šis laivas yra beveik analogiškas šiuo metu ilgiausiam pasaulyje konteineriniam laivui. Ilgesni už jį vos 36 centimetrais yra tik keli lygiai 400 metrų ilgio „MOL Triump“, „Barzan“ ir „Mary Maersk“ klasės 6 laivai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas Adomas Alekna teigė, kad šiuo metu Klaipėdos uostas netgi pustuščio „CSCL Atlantic Ocean“ negalėtų priimti. Uoste jį būtų galima apsukti, netgi pastatyti prie krantinių, tačiau yra tikimybė, kad toks ilgas laivas vartuose darydamas posūkį laivugaliu užkabintų uosto vartų šiaurinės dalies konstrukcijas.

Tokius laivus Klaipėdos uostas galės priimti tik pertvarkius uosto vartus. Jei sklandžiai vyktų uosto bendrojo projekto derinimas, kitų statybos dokumentų parengimas realiausias terminas, kad Klaipėdos uosto vartai būtų pertvarkyti apie 2020-2021 metus, o iki 17 metrų uostas iki „Klaipėdos Smeltės“ išgilintas dar po 2-3 metų. Realus terminas, tarkim, tą patį  „CSCL Atlantic Ocean“ Klaipėdos uoste išvysti apie 2025 metus. Tikėtina, kad tas laivas dar plaukios, nes jis statytas 2015 metais.

 

Peržengtas milijonas

 

Jei Klaipėdos uoste pagal tas rekomendacijas, kurias dar 2004 m. pateikė Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JICA) būtų įrengtas išorinis uostas ties Melnrage, didžiausio pasaulio laivai Baltijos jūroje plauktų ne tik į Gdanską, bet ir į Klaipėdą.

Deja, Lietuvoje jau antrą dešimtmetį blaškomasi dėl išorinio uosto, o lenkai jį palyginti greitai pasistatė ties Gdansku. Tiesa, ten statyba visai kitokia. Gdansko įlanka yra pridengta nuo atšiaurių Baltijos vėjų maždaug 40 kilometrų ilgio Hel pusiasalio iškyšuliu. Todėl išorinis uostas neturi masyvių molų. Gdansko išoriniame uoste nuo Gdansko įlankos pusės yra pastatyti beveik nepridengti pirsai. Tai daro statybas gerokai pigesnes nei Klaipėdoje, kuri yra tiesiogiai prie „riaumojančios“ Baltijos jūros.

Gdansko išoriniame uoste įrengtas ne tik didžiulis konteinerių terminalas, bet ir šviesiųjų naftos produktų, anglių, birių krovinių terminalai, o netoliese ir logistikos centras. Skelbiama, kad įrengti visą išorinio Gdansko uosto infrastruktūrą kainavo 665 mln. eurų.

Didžiausia Gdansko išorinio uosto vertybė yra DCT konteinerių terminalas. 2007 m. spalį priėmęs pirmąjį konteinerinį laivą, jis jau 2010 m. pasiskelbė siekiantis tapti Baltijos jūros konteinerių paskirstymo centru (HUB-u), 2011 m. priėmė tuo metu pasaulyje didžiausią 15500 TEU konteinervežį, o 2013 m. peržengė 1 mln. TEU konteinerių krovą. 2016 m. krovęs 1,3 mln. TEU konteinerių Gdansko uostas Baltijos jūroje buvo antroje vietoje po Sankt Peterburgo, o kartu su Gdyne pastarąjį netgi lenkė.

Šio mėnesio pabaigoje Gdansko DCT konteinerių terminale laukiamas ir didžiausias pasaulyje 21,413 TEU talpos  konteinerinis laivas „OOCL Hong Kong“.

Klaipėdos uostas taip pat skelbiasi norintis būti konteinerių HUB-u. Prieš statant „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalą buvo sudėlioti terminai kada šioje bendrovėje bus kraunamas vienas milijonas TEU konteinerių. Tačiau kol kas iki to milijono dar toli.

 

 

Uostai negaili investicijų

 

Tiek Gdansko, tiek Klaipėdos uostai turi didžiulius plėtros planus.

Lenkai skelbia, kad pagal Gdansko uosto plėtros iki 2027 metų strategiją iki 2020 metų į jo vystymą investuos iki dviejų milijardų eurų. Šios investicijos apima ne tik tiesiogiai patį uostą - tiek vidinį, tiek išorinį, bet ir kelių, geležinkelių tinklo vystymą, kuris susietas su uostu. Keliuose, geležinkeliuose aplink Gdanską jau dabar verda statybos.

95,4 proc. Gdansko uosto kapitalo dalį valdo Lenkijos valstybė ir po 2,3 proc. Gdansko miestas bei uosto darbuotojai. Čia Gdanskas ir Klaipėda panašūs - tiek vienas, tiek kitas yra valstybiniai. Tokios struktūros uostams lengviau derinti įvairius didesnius vystymo projektus. Gdanskas, kaip ir Klaipėdos uostas įvairiems projektams vystyti tikisi nemažos paramos iš ES. Gdanskas iš ES tikisi maždaug 700 mln. eurų paramos.

Šiuo metu trims Gdansko uosto projektams jau yra patvirtinta 118 mln. eurų parama. Jos bus ir daugiau, nes paramos siekiama gauti tunelio statybai, geležinkeliams ir keliams vystyti, išoriniam uostui plėtoti. Dalį uosto projektų lenkai siekia finansuoti ir iš Europos regioninių, žuvininkystės fondų.

Klaipėdos uostas yra pateikęs projektų gauti maždaug 229 mln. eurų paramą. Realiai tikimasi maždaug 100 mln. eurų ES paramos.

Pradedant nuo 2016 m. Gdansko uosto administracija investuoja 210 mln. eurų į 1,4 km ilgio tunelį po Visla, kuris ves į uostą, 123 mln. eurų į 30 kilometrų geležinkelio atšaką, kurioje numatyta pastatyti 5 tiltus ir estakadas, 141 mln. eurų į geležinkelio stočių modernizavimą. Pačiame uoste už 98 mln. eurų papildomai plėtojamas šviesiųjų naftos produktų terminalas, už 195 mln. eurų įrengtas papildomas DCT konteinerių terminalo pajėgumas ir įsigyjami nauji kranai. Už 211 mln. eurų išoriniame uoste planuojama įrengti papildomus laivybos kanalus, du apsisukimo ratus ir du pridengiamuosius molus. Iki 2020 metų planuojama už 110 mln. eurų išgilinti Gdansko vidinio uosto laivybos kanalą nuo 10,5 iki 12 metrų, už 36 mln. eurų rekonstruoti dalį vidinio uosto krantinių, įrengti naujas krovinių sandėliavimo talpas, laivų dokavimo įrenginį išoriniame uoste, įsigyti naujų uosto pagalbinių laivų.

Jei Klaipėdoje bus patvirtintas bendrasis uosto vystymo planas investicijos į Klaipėdos uostą bus ne mažesnės nei Gdanske.

Tiek Gdansko, tiek Klaipėdos uostai yra svarbūs savo valstybėms. Gdansko uosto dalis pagal pajamas sudaro 52 proc. tarp kitų Lenkijos uostų. Po jo seka Ščecino-Svinoustjės kompleksas su 33 proc. dalimis ir Gdynės uostas - su 26 proc. dalimi.

Vienintelis Lietuvoje Klaipėdos uostas yra svarbiausias mūsų šalies ekonomikos variklis.   

Fotoreportažas
  • Klaipėdos ir Gdansko uostų panašumai ir skirtumai-Foto-nr-6419_6420.jpg
  • Klaipėdos ir Gdansko uostų panašumai ir skirtumai-Foto-nr-6419_6421.jpg
  • Klaipėdos ir Gdansko uostų panašumai ir skirtumai-Foto-nr-6419_6423.jpg
  • Klaipėdos ir Gdansko uostų panašumai ir skirtumai-Foto-nr-6419_6424.jpg
  • Klaipėdos ir Gdansko uostų panašumai ir skirtumai-Foto-nr-6419_6422.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Klaipėdos ir Gdansko uostų panašumas ir skirtumas"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.