Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

„Klaipėdos konteinerių terminale“ – pagyvėjimas ir naujos viltys

Praėję metai buvo vieni sėkmingiausių „Klaipėdos konteinerių terminalo“ istorijoje.

@ Vidmanto Matučio nuotr.

Pasiekti keli rekordai

 

Ši bendrovė iš viso krovė 300 007 TEU konteinerių – 15 proc. daugiau nei 2016 m. Nedaug trūko, kad ji būtų pasiekusi geriausią visų laikų savo krovą, kuri buvo per 302 tūkst. TEU ir fiksuota 2008 m. Praėjusių  metų augimas yra geras, ypač palyginus su kaimyniniais uostais ir panašiais terminalais“, - svarstė bendrovės „Klaipėdos konteinerių terminalas“ vadovas Vaidotas Šileika.

2017 m. bendrovei pavyko pasiekti didžiausią visų laikų vieno mėnesio krovos rekordą – spalį 31500 TEU ir visų laikų krovos rekordą tonomis – 4,06 mln. t.

Lėmė šoktelėjęs praėjusių metų Lietuvos eksportas ir importas, augantys vartojimo kroviniai ir Baltarusijos eksportas. Nemaža dalis linijų, anksčiau gabenusios krovinius į abu Klaipėdos uosto konteinerių terminalus pasirinko vieną – Klaipėdos konteinerių terminalą. Taip jos mažina užėjimų skaičių, taupo kaštus dėl vilkikų, locmanų paslaugų, trumpėja laivų stovėjimo uoste laikas.

Ryški praėjusių metų tendencija tai, kad per „Klaipėdos konteinerių terminalą“ pradėtos krauti baltarusiškos birios trąšos konteineriuose iš „Birių krovinių terminalo“.

„Tiek mums, tiek BKT tokia krova yra naudinga. Mums gerai, kad konteineriai iškeliauja ne tušti, o pakrauti, jiems atsivėrė didesnės trąšų išsiuntimo klientams galimybės. Trąšas į konteinerius fasuoja pati BKT“, - teigė V.Šileika.

 

Linijos operatoriaus įvertinimas

 

2017 m. „Klaipėdos konteinerių terminalui“ buvo išskirtiniai ir tuo, kad atsirado naujų linijų. Viena iš naujų tendencijų, kad okeaninės linijos pradėjo naudoti mažesnius laivus fiderinėse linijose.

Konteinerių terminale pradėjo dirbti operatoriaus COSCO fiderinė linija PFX (Poland –Finland Express). Ji iš aplinkinių uostų surenka ar išskirsto COSCO okeaniniais laivais į Gdanską atgabentus ar iš jo išgabenamus krovinius.

Savo pajėgumą trumpųjų nuotolių laivybos linijose padidino „Containership“. „Esame suinteresuoti, kad pastovūs ir stiprūs mūsų klientai didintų užėjimo į mūsų terminalą skaičių. Šiuo metu „Containership“ linijos laivai užsuka į terminalą 4 kartus per savaitę.

Laivybos linija „Containership“ geriausiu terminalo operatoriumi tarp Baltijos ir Šiaurės jūrų terminalų, į kuriuos užsuka jos laivai, pagal 2016 m. veiklą, išrinko būtent „Klaipėdos konteinerių terminalą“. Jis krovos greičiu ir bendra laivų aptarnavimo kokybe aplenkė ne tik kaimyninius Rygos, Peterburgo, Helsinkio konteinerių terminalus, bet ir tokius šios srities lyderius Europoje kaip Roterdamas ir Arhusas.

 

Balansavimas ant gylio ribos

 

„Klaipėdos konteinerių terminalui“ visada išsiskyrė kokybe ir noru padėti savo klientams. Bet didžiausia jo problema yra sąlyginai maži gyliai prie krantinių. Tai ypač svarbu, nes nuolat didėja į Klaipėdos uostą užsukantys fideriniai konteineriniai laivai.

„Mūsų klientai puikiai žino mūsų situaciją dėl gramzdos. Ir 2017 m. turėjome atveją, kai vienas laivas prieš atplaukdamas pas mus turėjo iškrauti dalį konteinerių kaimyniniame terminale“, - prisiminė V.Šileika.

Praėjusiais metais „Klaipėdos konteinerių terminalui“ priėmė didžiausią 2000 TEU talpos, tačiau ne pilnai pakrautą.

Uosto direkcija yra pažadėjusi, kad 14 metrų gylis Malkų įlankoje gali būti apie 2020 metus. Iki to laiko „Klaipėdos konteinerių terminalui“ reikės viltis, kad dabar vykstantys konteinerinių linijų aljansų susijungimai, naujų linijų įsigijimai nepaspartins didelių pokyčių, kai fiderinėse linijose bus naudojami 3500 TEU ir didesni laivai.

Nepaisant nuolatinio balansavimo ant gylio ribos, „Klaipėdos konteinerių terminalas“ dirba ypač efektyviai. 2017 m. jis krovė net 62 proc. visų Klaipėdos uosto konteinerių.

 

Krantinių statybos skatins investicijas

 

Konteineriai „Klaipėdos konteinerių terminale“ sudaro apie 80 proc. jo krovinių. Likusi dalis įvairūs, vadinami generaliniai kroviniai. Jų krova 2017 m. buvo mažesnė. Iš viso 786 tūkst. tonų. Lėmė mažėję dideli negabaritiniai kroviniai – pramonės įrenginiai, kurių anksčiau daugiau buvo Baltarusijos gamykloms. Taip pat mažiau krauta žemės ūkio produktų, vėjo jėgainių įrenginių Lietuvos pirkėjams.

Didesnė dalis generalinių krovinių kraunama prie 127–128 krantinių. Uosto direkcija pradės jas rekonstruoti. Naujas krantines žadama pastatyti per metus. Gylis prie jų bus 14 metrų. Iki šiol prie tų krantinių buvo galima priimti palyginti nedidelius laivus su 7,5–8,5 metrų grimzle. 

Minėtų krantinių statyba paskatins naujos investicijų programos greitesnį vykdymą. Planuojama įsigyti naujus portalinius arba mobilius kranus, o dešimtmečiais naudotus senus supjaustyti į metalo laužą.

Ketinama investuoti apie 30 mln. eurų. Jos iš esmės jau pradėtos. Senojoje bendrovės dalyje prie 127–128 krantinių suformuoti uždarų sandėlių ir naujų sandėliavimo aikštelių plotai, įsigyta kai kuri technika.

„Naujų užduočių mums kelia konteinerių augimas. Užsakėme du kranus konteineriams sandėliuoti aikštelėse, kurie bus pristatyti šiemet gegužę. Jie kraus konteinerius aukščiau, taupiau naudosime sandėliavimo plotą“, paspartins laivų krovą ir mašinų aptarnavimą“ - teigė V.Šileika.

Konteinerių terminale planuojama peržiūrėti ir jo ploto naudojimo schemą, kad daugiau vietos atsirastų kroviniams. Numatyta įrengti ir konteineriams gabenti skirtą atskirą geležinkelio atšaką. Didžiausios investicijos į konteinerių terminalą siejamos su jo infrastruktūros pertvarkymu. Konteinerių terminale suplanuota įsigyti naujus didesnius STS kranus.

 

Reikia palankesnių rinkliavų

 

Konteinerių terminalas yra viena iš intensyviausiai Klaipėdos uoste naudojamų krovos vietų. Jis buvo įrengtas kaip 150 tūkst. TEU metinės krovos terminalas. Papildomai praplėstas nauja 9 ha teritorija, jis 2017 m. krovė 300 tūkst. TEU.

Anot V.Šileikos, šiandien jame galima būtų krauti ir 450 tūkst. TEU, bet reikalingas didesnis gylis. Po papildomų investicijų siekiama jo krovos pajėgumą padidinti iki 600 tūkst. TEU.

Tokie kiekiai atrodo fantastiškai, bet yra realūs. Konteinerizacijos lygis Klaipėdos uoste dar palyginti nedidelis – siekia 12–15 proc. Bet kasmet į konteinerius kraunami vis nauji kroviniai, kaip trąšos, grūdai, rąstai, apdorota mediena.

Jei Klaipėdos uostas pasiektų 70 proc. konteinerizacijos lygį, kaip Hamburgas, dabar esančių ir pilnai apkrautų netgi dviejų terminalų neužtektų.

V.Šileika kalba ne tik apie naujus konteinerius, bet ir apie jūrų keltų linijas, specializuotų automobilius gabenančių laivų priėmimą. Kompanija yra įgijusi patirties kraudama į laivus baltarusiškus traktorius, autobusus, sunkvežimius. Kai kuri ratinė technika buvo išgabenta bendros paskirties laivais, kur jų tvirtinimas ypač sudėtingas. 

Patraukli niša yra ir negabaritinių sunkių krovinių, vėjo jėgainių krova. Dirbdama dviem mobiliais kranais kompanija gali iškrauti iki 200 tonų svorio krovinius.

Bet tam reikia, kad Klaipėdos uoste būtų sudarytos palankesnės sąlygos priimti mažų partijų krovinius gabenančius laivus. V.Šileika yra pateikęs siūlymą Klaipėdos uosto tarybai keisti rinkliavas. Tai žadama daryti įvertinus visą spektrą atskirų krovinių Klaipėdos ir kaimyniniuose uostuose.

Įdomūs yra ir tolesnio bendradarbiavimo planai tarp „Klaipėdos konteinerių terminalo“ konteinerių ir generalinių krovinių terminalų. Svarstomas vienas iš variantų, kad kroviniams perkelti iš vieno terminalo į kitą būtų naudojama Malkų įlankoje kursuojanti savaeigė barža, o gal ir kelios. Jos galėtų tapti ir laivybos linijos Nemune nuo Klaipėdos iki Kauno užuomazga.     

 

Fotoreportažas
  • „Klaipėdos konteinerių terminale“ – pagyvėjimas ir naujos viltys-Foto-nr-7095_7096.jpg
  • „Klaipėdos konteinerių terminale“ – pagyvėjimas ir naujos viltys-Foto-nr-7095_7097.jpg
  • „Klaipėdos konteinerių terminale“ – pagyvėjimas ir naujos viltys-Foto-nr-7095_7098.jpg
  • „Klaipėdos konteinerių terminale“ – pagyvėjimas ir naujos viltys-Foto-nr-7095_7099.jpg
  • „Klaipėdos konteinerių terminale“ – pagyvėjimas ir naujos viltys-Foto-nr-7095_7100.jpg
  • „Klaipėdos konteinerių terminale“ – pagyvėjimas ir naujos viltys-Foto-nr-7095_7101.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "„Klaipėdos konteinerių terminale“ – pagyvėjimas ir naujos viltys"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.