Lietuvos valdžia dar kartą tarsi įrodo, kad Klaipėdos uostas ir jūriniai akcentai jai nėra svarbūs.
Klaipėdos krašto 100-metyje pasigesta uosto
1923 m. Klaipėdos uosto atgavimo minėjimas Klaipėdoje. @ nuotr.
Uosto tarsi ir neatgavo
Kitų metų pradžioje bus švenčiamas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metis. Mūsų šaliai jis itin svarbus, nes kartu su Klaipėdos kraštu ji atgavo Klaipėdos uostą.
Tarpukario laikotarpiu Klaipėdos uostas tapo įkvėpimo šaltiniu kurti nacionalinį laivyną, skatino tautinį jūrinį atgimimą. Uostas tapo pavyzdžiu prieškaryje kuriant pramonę, sandėlius, transporto arterijas - kelius, geležinkelius. Į uostą investavo tiek valstybė, tiek lietuviškos korporacijos.
Netgi sovietmečiu Klaipėdos uostas buvo traukos centru. Jaunimas iš visos Lietuvos vyko į Klaipėdą tam, kad įsidarbintų uoste, pakliūtų į tuo metu itin gausų žvejybos laivyną.
Ir po nepriklausomybės atkūrimo Klaipėdos uostas tapo šalies ekonominiu varikliu. Jis padėjo Lietuvos verslams sėkmingai persiorientuoti nuo prekių eksporto ir importo iš Rytų į Vakarus.
Žinybinio lygio planas
Kaip Klaipėdos kraštas, taip ir Klaipėdos uostas, 2023 metais minės atgavimo 100-metį. Klaipėdos krašto atgavimą žadama švęsti vyriausybiniu lygiu. Šiuo metu kuriamas, o iš esmės jau sukurtas ir Vyriausybei teikiamas tvirtinti Klaipėdos krašto atgavimo 100-mečio minėjimo planas.
Į jo minėjimą įtrauktos Klaipėdos krašto savivaldybės, kurių bent lopinėlis teritorijos buvo susijęs su Klaipėdos kraštu, kultūros ir pramogų centrai, muziejai, Klaipėdos universitetas, etninės kultūros organizacijos, netgi gyventojų genocido ir rezistencijos centrai. Tačiau bene labiausiai pasigendama Klaipėdos uosto ir su juo susijusių jūrinių organizacijų.
Gal taip nutiko todėl, kad Klaipėdos krašto 100-mečio minėjimo organizatoriumi yra vien Kultūros ministerija? Jau ne pirmas kartas Lietuvoje, gerokai platesnio mąsto nei vienos ministerijos rėmai, šaliai reikšmingi reikalai tarsi sumenkinami iki žinybinio lygio.
Užmiršta ir Kuršių nerija
Klaipėdos krašto 100-mečio minėjime per visas savivaldybes, organizacijas numatytos 35 priemonės. Informaciniai stendai, pašto ženklai, monetos, paminklai, dokumentiniai filmai, parodos, minėjimai, aukų pagerbimai, naktinis žygis, konferencijos, skautų suvažiavimas, paskaitų ciklai, mobilios aplikacijos.
Atrodytų tarsi kokia nuobodybė pagal vieną ir tą patį kurpalių sukurta ne 100-metį pažyminčiame Klaipėdos krašte, o Vilniuje valdininkų kabinetuose.
Trūksta paties Klaipėdos krašto išskirtinumo. Jis kitoks nei visa Lietuva - su jūra, uostu, Kuršių mariomis, Kuršių nerija. Nustebino ne tik tai, kad Klaipėdos krašto 100-mečio maratone nėra ne tik Klaipėdos uosto, bet ir Kuršių nerijos. Į programą įtraukta Palanga, Tauragės rajonas, kurių teritorijoje yra trupinėliai Klaipėdos krašto, bet joje neminima Neringos savivaldybė.
Klaipėdos krašto jūriniam identitetui apibrėžti pagal planuojamą Vyriausybės patvirtintą planą numatytas tik vienas Lietuvos jūrų muziejaus renginys - projektas „1935–1940 m. Lietuvos karinio laivyno kardo sugrąžinimas“. Pagal jį būtų atkurtas ir pristatytas visuomenei 1923 m. sukakčiai dedikuotas paradinis Lietuvos karo laivyno ginklas – jūrų karininko kardas.
Skurdokai žvelgiant iš Vilniaus tolybių atrodo Klaipėdos kraštas be pagrindinių jo vertybių - jūros, uosto, jūrininkų, jūrinės kultūros ženklų.
Fotoreportažas
0
0
Susiję straipsniai
„Kavos menkių“ tradicija Norvegijoje
Baltijos jūroje, kur menkių žvejyba Lietuvos žvejams uždrausta, gigantiškos menkės prie Norvegijos krantų atrodo egzotikai.
Prisiminimai apie rašytojo Igno Pikturnos desantą
1976 metais būrys lietuvių rašytojų, anksčiau matę jūrą tik nuo kranto, netikėtai buvo susodinti į laivus ir išplukdyti į Atlantą. Jų kelionės organizatoriumi buvo žinomas rašytojas marinistas, todėl mes, to meto Klaipėdos žurnalistai, šią ekspediciją
