Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Klaipėdos „svajonių“ keltus stato ir Ryga

Europos šalyse vis labiau plečiasi hibridinių keltų, kurie naudoja elektrą ir įprastus variklius, statyba.

Senojoje perkėloje dabartinius keltus siekiama pakeisti naujais, varomais elektra ir dyzelinu.
Senojoje perkėloje dabartinius keltus siekiama pakeisti naujais, varomais elektra ir dyzelinu. @ Vidmanto Matučio archyvo nuotr.

Neatsisako planų dėl hibridinių keltų

 

„Smiltynės perkėla“ planuoja atnaujinti laivyną įsigydama modernesnių ir ekologiškesnių hibridinių keltų.

„Tai būtų pirmieji hibridiniai keleiviniai keltai Baltijos šalyse. Jie varomi elektra maitinamais varikliais. Laivuose sumontuoti baterijų blokai būtų įkraunami krantinėje, o trūkstamą elektros energiją teiktų dyzeliniai generatoriai. Tokio tipo laivuose tilptų iki 400 keleivių, jie būtų šiek tiek mažesni nei dabartinis keltas „Nida“. Planuojame įsigyti du laivus. Taip taptume lankstesni, galėtume aptarnauti daugiau maršrutų vienu metu, o keleivių į abu keltus tilps net daugiau nei į „Nidą.“, – sakė „Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius Darius Butvydas

Siekdama atnaujinti laivyną, „Smiltynės perkėla“ vasarį paskelbė tarptautinį konkursą naujiems keleiviniams keltams pirkti. Iš rinkos sulaukus pastebėjimų dėl konkurso ir norint užtikrinti kuo didesnį konkurencingumą, nuspręsta koreguoti pirkimo dokumentus. Visais atvejais tai darant, procedūros numato, kad konkursas turi būti nutrauktas.

„Smiltynės perkėlos“ atstovas pranešė, kad kai dokumentai bus pakoreguoti, pakartotinai bus skelbiamas naujas konkursas. 

 

Keltus varo tik elektra

 

Panašūs hibridiniai keltai vis labiau populiarėja Skandinavijos šalyse. Daug tokių, o kai kur ir dyzelinių su galimybe naudoti dujas, keltų jau plaukioja Norvegijos pakrantėse.

Populiarus būdas Norvegijoje yra modifikuoti anksčiau dyzelinu varomus keltus įrengiant juose baterijas ir elektrinę dalį. 

Norvegijoje plaukioja ir grynai elektrinis kompanijos „Fjord1“ keltas. Neseniai pasirodė pranešimas, kad Norvegijoje modifikuojami ir nedideli uosteliai, kuriuose diegiama vis daugiau automatinių elektros jungčių, pritaikytų pakrauti keltų baterijoms.

Elektra varomi hibridiniai keltai naudingi ten, kur yra palyginti nedidelis atstumas.

Didelis iki 70 metrų ilgio vien elektra varomas keltas šiuo metu statomas vienam Islandijos maršrutui tarp žemyno ir Vestmano salos, kur yra 45 minučių plaukimas. Jis galės priimti iki 550 keleivių ir 75 automobilius.

 

Hibridai Danijoje

 

Palyginti nemažai hibridinių keltų jau yra ir Danijoje. Laivybos kompanija „Scandline“ linijose tarp Danijos ir Vokietijos kursuoja 6 hibridiniai keltai su naujos kartos baterijomis. 

Tarp Danijos ir Švedijos Helsingoro ir Helsingborgo uostų kursuoja su hibridiniai keltai, kurie gali dirbti vien baterijų pagalba, nors turi ir dyzelinius variklius.

Šiomis dienomis pasirodė pranešimas, kad naujo hibridinio kelto, kuris naudos baterijas ir dyzelinį variklį, korpusas yra statomas vienoje iš Rygos statyklų.

Numatyta, kad keltas plaukios tarp Danijos Baltijos jūros pusėje esančios Langeland salos Rudkoping ir Aero salos Marstal uostelių. Šios salos išsidėsčiusios priešais Vokietijos Kylio uostą.

Planuojama, kad Rygoje hibridinio kelto korpusus bus pastatytas šiemet iki gegužės 1 dienos ir tolesnei statybai pertemptas į „Hvide Sande“ laivų statyklą.

200 keleivių ir 30 automobilių galintis kelti keltas pradėtų kursuoti šiemet rugsėjo 30 dieną.  

Fotoreportažas
  • Klaipėdos „svajonių“ keltus stato ir Ryga-Foto-nr-8103_8104.jpg
  • Klaipėdos „svajonių“ keltus stato ir Ryga-Foto-nr-8103_8105.jpg
  • Klaipėdos „svajonių“ keltus stato ir Ryga-Foto-nr-8103_8106.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Klaipėdos „svajonių“ keltus stato ir Ryga"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.