Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Klaipėdos uostas ir I pasaulinis karas

Tiek I, tiek ir II pasauliniame kare Klaipėda ir jos uostas buvo fronto linijose ir abiem atvejais jie nukentėjo.

Vokietijos inspektorių motorinė valtis „Lida“ Klaipėdos Žiemos uoste 1916 m.
Vokietijos inspektorių motorinė valtis „Lida“ Klaipėdos Žiemos uoste 1916 m. @ nuotr.

Rusai plėšė miestą ir uostą

 

1914 m. pradžioje Memel (Klaipėdoje), kuri priklausė Prūsijai, buvo dislokuotas Rytų Prūsijos 41 pulko III batalionas.

Kai rugpjūčio 1 d. prasidėjo I pasaulinis karas, 41-ojo pulko batalionas iš Klaipėdos nusiųstas į Vokietijos ir Rusijos pasienį. Vyko susirėmimai. Batalionas į Klaipėdą nebegrįžo, jis buvo perdislokuotas. Rusams atsivėrė kelias į Klaipėdą.

Rusų dragūnų brigada pradėjo rengti nuolatinius išpuolius į Klaipėdos ir Šilutės apskritis. Susirėmimai vyko Kretingalėje, Laugaliuose, Baituose, Doviluose, Vilkyčiuose, Sauguose, Kukoruose, Žemaitkiemyje. Į kraštą įžengę rusai griovė geležinkelio stotis, pylimus, bėgius, naikino telegrafo įrangą.

Rugpjūčio antroje pusėje Rusijos kariai įžengė į Klaipėdos kraštą, tačiau užimti nei Klaipėdos, nei Šilutės nepajėgė. Padėjo ir tai, kad iš Klaipėdos krašto į kariuomenę buvo pašaukta per 3 tūkst. vyrų ir jie stabdė rusų veržimasi.

1914 m. rugsėjį Vokietijos kariams pavyko laimėti keletą svarbių mūšių dabartinės Lenkijos dalyje prie Mozūrų, todėl dalį pajėgų jie galėjo permesti gynybai į Klaipėdos kraštą.

Klaipėda, kur prieš I Pasaulinį karą gyveno apie 20 tūkst. gyventojų, keliems mėnesiams lengviau atsikvėpė.

Situacija vėl pasikeitė 1915 m. pradžioje. Prie sienos su Rusijos imperija, kuri ėjo buvusios Lietuvos dalyje, buvo sutelkti keli rusų pėstininkų batalionai su 8 tūkst. karių grupe prie Nemirsetos ir 3 tūkst. karių grupė prie Laugalių.

Carinės Rusijos armijos veržimasis prasidėjo 1915 m. kovo 17-osios rytą siaučiant pūgai. Žygiuodami į Klaipėdą nuo Nemirsetos rusų kariai degino pakelės sodybas, naikino kaimų gyventojus.

Klaipėda susidūrė su pavojumi. Šiame ruože nevyko didelių susirėmimų, todėl Klaipėdoje nebuvo ir didesnių karinių padalinių. Prieš tai dalis Klaipėdos krašto kareivių buvo išsiųsti sustiprinti Gumbinės gynybą. Trūkstant karių į miesto gynybą įsitraukė ir vietiniai gyventojai.

Nepaisant kiekybinio pranašumo ir to, kad rusai turėjo 8 senas patrankas, net ir rankinių granatų, jiems kovo 17-ąją nepavyko užimti Klaipėdos. Veržimasis nesustojo, kovo 18-ąją jau virė gatvių mūšiai. Miesto gynėjai neatlaikė rusų veržimosi. Jie pasitraukė į uosto ruožą ir sugebėjo persikelti į Kuršių neriją.

Klaipėdą užėmę Rusijos kariai joje siautėjo, plėšikavo - grobstė maistą, siaubė parduotuves, susprogdino vandens bokštą, grobė įrangą iš gamyklų ir uosto. Rusijos kariuomenės invazijos nuostoliai buvo įvertinti beveik 2 mln. markių.

Sužinojus apie Klaipėdos užgrobimą Vokietijos kariuomenės daliniai atvyko jos vaduoti. Mūšis dėl Klaipėdos prasidėjo 1915 m. kovo 21 d. Ji buvo išlaisvinta ir liko Vokietijos dalimi iki I pasaulinio karo pabaigos ir netgi ilgiau iki 1919 metų. Bet kadangi bendrai imant Vokietija karą pralaimėjo, ji neteko daugelio miestų, tarp jų ir Klaipėdos.

 

Infliacija, spekuliacija ir kortelės

 

Didesnę ar mažesnę I pasaulinio karo įtaką Klaipėdos kraštas jautė apie 14 mėnesių kol frontas nors ir ne itin aktyvus buvo šalia.

Klaipėdai užteko ir kelių dienų, kad pajustų rusų plėšikavimo pasekmes. Siekiant, kad miestas po Rusijos invazijos atsigautų, Vokietijoje buvo įkurta speciali draugija Klaipėdos ir Šilokarčemos (dabar Šilutė dalis) apskritims remti. Draugijos surinktos lėšos naudotos nukentėjusiems žmonėms remti, infrastruktūrai tobulinti.

Tęsiantis I pasauliniam karui Klaipėda, kaip ir visa Vokietija, juto jo ekonominę pusę. Gyvenimas Vokietijoje blogėjo, karui skolinantis pinigų joje išaugo infliacija, spekuliacija. Baigiantis 1916 m. Klaipėdos mieste ir krašte, kaip ir visoje Vokietijoje, buvo įvestos mėsos kortelės. Jos galiojo ir duonai, jos produktams. Gyventojams įvesta ir per dieną suvartojamų miltų norma.

1918 m. lapkritį karas baigėsi, bet gyvenimas greitai negerėjo. Prasidėjo ir įvairūs kiti pokyčiai. Pagal Versalio sutartį 1919 m. kraštas perduotas Antantės valdymui. 1920-1923 metai vadinamas prancūzmetis, kai kraštą laikinai valdyti Prancūzijai. Vyko kova dėl šio krašto į kurį pretendavo netgi Lenkija.

Viską į vietas tarsi sustatė 1923 m. sausio 15 d. įvykęs vietinių gyventojų sukilimas po kurio Klaipėdos kraštas perduotas Lietuvai.   

 

Planavo pokyčius uoste

 

I pasaulinio karo metais Klaipėdos uostas didesnio vaidmens neturėjo. Jame, skirtingai nei II pasauliniame kare, nebuvo nei kokių nors karinių dalinių, nei objektų.

Tačiau iki to laiko uostas jau buvo susiformavęs. XIX amžiui baigiantis buvo baigti tvarkyti pietinis molas (1879 m.), šiaurinis molas (1881 m.). Protakoje buvo 6,5 metrų gylis.

Be Dangės upės uosto šiauriau jos žiočių jau veikė ir Žiemos uostas (nuo 1872 m.), atidarytas Karaliaus Vilhelmo kanalas (1873 m.), nutiestas geležinkelis į žiemos uostą (1876 m.). 

Iki I Pasaulinio karo Klaipėda išliko medžio eksporto uostu, nors įtakos turėjo ir 1875-1881 m. medienos prekybos krizė.

Plėsti uostą trukdė tai, kad Vokietijos valdžia labiau protegavo Karaliaučiaus uostą. Mediena, kuri iki tol Nemunu, Karaliaus Vilhelmo kanalu gabenta į Klaipėdą, Gilijos, Deimos ir Priegliaus upėmis pasuko į Karaliaučių. Per I Pasaulinį karą medienos gabenimas iš viso sustojo.

Jei ne I Pasaulinis karas, Klaipėdos uosto padėtis galėjo keistis. Tai daryti vertė besikeičianti laivybos situacija. Garlaiviams keičiant burlaivius ėmė aiškėti, kad Klaipėdos uostas yra per seklus, ir per ankštas, krova vykdoma per lėtai. 1879-1914 m. buvo svarstomi ir parengti šio uosto pakeitimo aprašai, brėžiniai ir schemos. Prasidėjus karui jie taip ir liko archyvine medžiaga. 

Klaipėdos uosto atgimimas jau prasidėjo po 1923 m., kai jį perėmė Lietuva. Klaipėdos uosto pertvarkymas prasidėjo nuo 1925 m. Jo modernizacija vyko sparčiai, atskiros Lietuvos bendrovės, bankai jame kūrė savo krovos sandėlius, įrangą. Aukščiausias uosto vystymo pikas buvo 1939 m. Vėl viską sujaukė atslinkęs naujas istorijos uraganas - prasidėjo II pasaulinis karas.

Fotoreportažas
  • Klaipėdos uostas ir I pasaulinis karas-Foto-nr-10033_10034.jpg
  • Klaipėdos uostas ir I pasaulinis karas-Foto-nr-10033_10035.jpg
  • Klaipėdos uostas ir I pasaulinis karas-Foto-nr-10033_10036.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Klaipėdos uostas ir I pasaulinis karas"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.