Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Klaipėdos uostas mokosi iš olandų

Dėl karščio ir stipraus vėjo pakilę vienkartiniai birių krovinių dulkių debesys iš KLASCO teritorijos rugpjūtį uoste sujudino norą labiau rūpintis aplinkos sauga.

Šalia „OBA“ terminalo nė kiek neapdulkėjęs blizga Olandijos simbolis - berniukas su mergaite.
Šalia „OBA“ terminalo nė kiek neapdulkėjęs blizga Olandijos simbolis - berniukas su mergaite. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Siekia suvaldyti taršą

 

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Vytautas Kaunas pastebėjo, kad uosto kompanijos privalo užtikrinti, jog uoste kraunami kroviniai nekeltų nepatogumų gyventojams.

KLASCO pateikė Poveikio aplinkos oro kokybei mažinimo priemonių planą. Jame surašytos jau           įdiegtos, naudojamos ir efektyvios organizacinės bei techninės priemonės, kurios leido ir ateityje leis suvaldyti taršą. Plane išdėstyta, ką kompanija planuojama įsigyti artimuoju (iki 6 mėn.) laikotarpiu bei ilgalaikėje (3 metų) perspektyvoje.

Uosto direkcijai baigus rekonstruoti 10 ir 11 krantines numatoma plėsti sandėliavimo plotus, žeminti rietuvių aukštį bei vėjo įtaką kilti dulkėms. Papildomai bus įsigyta įvairių apsaugos priemonių. Investicijos į trumpalaikes priemones, anot V.Kauno, sieks apie 2 mln. eurų.

Ilgalaikėje perspektyvoje planuojamas dalies krovinių perkėlimas į specializuotas           teritorijas pietinėje uosto dalyje. Kiek tai kainuos ir kas bus daroma kol kas neskelbiama, nes nėra konkrečių susitarimų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus žurnalistams yra patvirtinęs, kad Uosto direkcijoje yra pritarta KLASCO paraiškai dėl buvusios tarptautinės jūrų perkėlos infrastruktūros pertvarkymo, patvirtintas jos detalusis planas, bet konkrečių projektų dar nėra. 

 

  Pirmieji klientai iš Rytų

 

Rugsėjo viduryje šalia KLASCO esančios Vitės kvartalo atstovai ir dalis žurnalistų KLASCO kvietimu lankėsi Olandijos Roterdamo ir Amsterdamo uostų terminaluose, kur kraunami suverstiniai kroviniai.

Didžiausiame Europoje Roterdamo uosto „EMO“ anglių ir kitų birių krovinių terminale išvydome didžiules rietuves suverstinių krovinių, daugiausiai anglių. Aplinkos apsaugai nuo dulkių šis terminalas naudoja vandens purkštuvus. Bet labiausiai į akis krenta, kad vos ne kiekviena krovinių krūva tarsi apipilta baltais milteliais. Tai yra specialus ekologinis tirpalas celiuliozės pagrindu, kuris virš krūvos sudaro tarsi plėvelę ir neleidžia dulkėms kilti. Jos gamintoja Olandijos „DBD Global“ kompanija. Po rugpjūtį iš KLASCO pakilusio dulkių debesies ši kompanija taip pat įsigijo dalį „DBD Global“ produkto, kuriuo jau apipurškė birių krovinių rietuves.

Amsterdame išvydome kaip veikia antras pagal dydį Europoje „OBA“ anglių terminalas. Jame jau pamatėme spalvotų rietuvių, tarp jų ir žalių. Tokia spalva rietuvės turėtų nusidažyti ir KLASCO terminale, nes jis bandymui įsigijo bespalvio ir žalios spalvos ekologinio tirpalo miltelių. Jį gamina sparčiai kylanti Olandijos naujų technologijų „Wuwio“ kompanija. Ekologines purškiamas plėveles ji gamina iš įvairių žemės ūkio produktų.

Iš karto paaiškėjo, kad gali kilti tam tikrų abejonių dėl to, kad vienas purškimas tirpalas yra bespalvis. Neva, taip gyventojai negalės kontroliuoti, kad rietuvės tikrai yra apipurkštos. KLASCO atstovai aiškino, jog bespalvis tirpalas įsigytas todėl, jog krovinio savininkas nesutiko, jog ant jo krovinio būtų pilamas spalvota apsauga. Spalva tirpale yra pridėtinis produktas, kuris galimai papildomai prideda nepageidautinų medžiagų.

„Wuwio“ kompanijos atstovas teigė, kad KLASCO yra pirmasis jų klientas iš Rytų Europos.

KLASCO vadovas V.Kaunas teigė, kad pirkti birių krovinių apsaugos medžiagą jie nusprendė todėl, jog olandai yra vieni iš pirmaujančių pasaulyje šioje srityje. Šioje šalyje yra konkurencija tarp gamintojų skatinanti medžiagos kokybę.

„Mes testuojama geriausius produktus, kurie sukurti Olandijoje. Abu mūsų tiekėjai tarpusavyje konkuruoja. Įsitikinę kuris produktas geriausiais jį naudosime ir ateityje. Pirmasis įspūdis toks, kad abi priemonės yra labai efektyvios“, - teigė V.Kaunas.

Pripažįstama, kad medžiagos nėra pigios, bet po rugpjūtį kilusio netyčinio miesto uždulkinimo esą labai svarbu apsisaugoti, kad to nepasikartotų. Olandų anglių terminalo pavyzdžiai įrodo, kad dulkėtumo turinčius krovinius saugiai galima krauti ir netoli gyvenamųjų zonų.  

Jei Roterdamo uosto „EMO“ anglių terminalas yra toli nuo gyvenamųjų vietovių, tai netoli nuo „OBA“ terminalo yra gyvenamieji namai. Šalia šio terminalo praeina kelias ir dviratininkų takas link kelto, kuris kelia į gyvenamąją Hembrug dalį. Čia anglių terminalą nuo gyvenamųjų namų skiria tik maždaug 500 metrų pločio Šiaurės jūros kanalas, kuris jungia Šiaurės jūrą su Amsterdamu ir Ijmeer įlanka. Nei prie Šiaurės jūros kanalo, kur šalia prieplaukos stovi Olandijos simbolis - berniukas su mergaite, nei prie anglių terminalo dviratininkų tako jokių anglių dulkių pėdsakų. Galima daryti prielaidą, kad aplinką saugo ekologiniai tirpalai, nes visos rietuvės apipurkštos tai baltai, tai žaliai.

„Tiek Olandijoje, tiek Klaipėdoje yra tie patys europiniai standartai, Yra gyventojai ar jų nėra, taršos normos turi būti tokios pat. Pamatėme, kad Olandijoje kraunami suverstinių krovinių kiekiai yra šimtą ir daugiau kartų didesni nei pas mus“, - pastebėjo V.Kaunas.  

 

Nori palankios kaimynystės

 

Kartu su žurnalistais Olandijos naujų technologijų „Wuwio“ ir „DBD Global“ kompanijose apsilankiusi Klaipėdos miesto prekybos uosto seniūnaitė Roberta Bulnytė teigė, jog pamačiusi tai, kad olandai geriau tvarkosi, turi apsisaugojimo nuo dulkėtumo patirties.

„Klaipėdos uostui yra kur tobulėti. Džiugu, kad pažangios technologijos jau atkeliauja ir į Lietuvą. Olandai mums parodė ekologiškas, pačias naujausias ir pažangiausiais technologijas. Klaipėdos uostininkai jas įsigijo, yra viltis, kad situacija Klaipėdoje pagerės“, - teigė viename iš namų šalia uosto gyvenanti seniūnaitė R.Bulnytė.

Tyrimai rodo, kad tokios taršos, kuri buvo fiksuota iš KLASCO teritorijos jau nėra.

Iš karto po kilusio incidento Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rugpjūčio 14 d.  KLASCO krovos zonoje pastatė tyrimų stotelę. Ji nė karto iki šiol nefiksavo kietųjų dalelių paros normos rodiklių viršijimo. 

„Reikia tikėtis, kad gyvendami šalia uosto turėsime tokią kaimynystę kaip Amsterdame prie „OBA“ terminalo. Ten šalia terminalo tvoros vaikštant su baltais sportbačiais jie nenusitepė nuo dulkių“, - sakė R.Bulnytė.

Ji pripažino, kad dalis KLASCO kaimynystėje gyvenančių žmonių yra pikti iš uosto išleistų dulkių, garsiai reiškia neigiamas emocijas. Manoma, kad dalis kurstytojų ir dirbtinai kelia įtampą, kaitina emocijas. Bet dalis žmonių, kurie yra įsigilinę, supranta, kad ir pačiai kompanijai tas dulkių pliūpsnis yra nemalonus, ji ieško būdų kaip nuo to ateityje apsisaugoti.

Viename iš susirinkimų Vitės kvartalo gyventojai vertino didžiausius iš uosto veiklos jiems kylančius nepatogumus. Dulkės iš KLASCO nebuvo įvardintos tarp pagrindinių grėsmių. Labiausiai gyventojams nepatinka nuo uosto nuolat sklindantis naftos produktų kvapas. Antroje vietoje geležinkelio triukšmas ir traukinių sukeliama vibracija. Dulkės iš KLASCO - trečioje vietoje.

Šios straipsnio autoriaus kelionės į Olandiją išlaidas padengė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija pagal socialinį projektą, kuri ji jau vykdo 16 metų, siekdama supažindinti žurnalistus, prie uosto esančių bendruomenių atstovus su kitų šalių uostais ir juose naudojamomis pažangiomis technologijomis. Ši kelionė buvo suplanuota dar prieš rugpjūtį įvykusį incidentą dėl pasklidusių dulkių. KLASCO nei ko nors prašė, nei darė įtaką autoriui rengiant šį straipsnį.  

 

Fotoreportažas
  • Klaipėdos uostas mokosi iš olandų-Foto-nr-7596_7597.jpg
  • Klaipėdos uostas mokosi iš olandų-Foto-nr-7596_7598.jpg
  • Klaipėdos uostas mokosi iš olandų-Foto-nr-7596_7599.jpg
  • Klaipėdos uostas mokosi iš olandų-Foto-nr-7596_7600.jpg
  • Klaipėdos uostas mokosi iš olandų-Foto-nr-7596_7601.jpg
  • Klaipėdos uostas mokosi iš olandų-Foto-nr-7596_7602.jpg
  • Klaipėdos uostas mokosi iš olandų-Foto-nr-7596_7603.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Klaipėdos uostas mokosi iš olandų"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.