Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Klaipėdos vieta tarp Baltijos kruizų

Klaipėdos, kaip kruizinio uosto, vystymasis stabtelėjo, kai kaimyniniai uostai daro ryškesnius šuolius į priekį.

Baltijos jūroje plaukioja ir į Klaipėdą kasmet užsuka vis daugiau didelių kruizinių laivų.
Baltijos jūroje plaukioja ir į Klaipėdą kasmet užsuka vis daugiau didelių kruizinių laivų. @ nuotr.

 

Baltijos kruizų apyvarta

 

Didžiąją daugumą Baltijos jūros kruizinių uostų jungianti organizacija „Cruise Baltic“ paskelbė naujausio tyrimo duomenis apie kruizus Baltijos jūroje.

2018 metais visos Baltijos jūros kruizų verslo apyvarta siekė 1,5 mlrd. eurų. Iš jų 681 mln. eurų sudarė išlaidos. Didžiausia dalis išlaidų - 407 mln. eurų teko kruizinių laivų svečių priėmimui, apgyvendinimui, jų poilsio organizavimui, maitinimui. Likusi dalis išlaidų susieta kruizinių linijų išlaidomis, įskaitant laivų eksploatavimą, įgulų ir kitų darbuotojų apmokėjimą.  

Baltijos jūros kruizų versle pernai dirbo 12955 žmonės. Vien Danijoje kruizų versle dirba 2200 žmonių. Iš jo apyvarta per metus siekė 1,6 mlrd. Danijos kronų (apie 214 mln. eurų).

„2018 metų ekonominio vertinimo duomenys rodo, kad Baltijos jūros regione yra gyvybingas ir pelningas kruizinis verslas. Iš jo Baltijos jūros regionas gauna didžiulę naudą. Kruizinis verslas daro didelę įtaką atskirų Baltijos jūros regionų vystymuisi“, - teigė organizacijos „Cruise Baltic“ direktorius Clausas Bodkeris.

Baltijos jūros kruizų verslo tyrimas apėmė ne tik „Cruise Baltic“ priklausančius uostus, tarp jų ir Klaipėdą, bet ir į šią organizaciją neįstojusius Sankt Peterburgą, Rygą ir Kylį.

Tai daryta tam, kad būtų kuo aiškesnis vaizdas ir prognozė, kaip ateityje gali vystytis kruizų verslas Baltijos jūros regione.

„Baltijos jūros regionas yra unikalus, nes jungia 10 šalių su skirtingomis kultūromis. Jis yra populiarus tarp kruizinių svečių. Naujausi duomenys mums leidžia tikėtis, kad Baltijos jūros kruizų verslo populiarumas ir toliau augs“, - akcentavo C.Bodkeris.

Ypač dideli šuolis Baltijos jūros regiono kruiziniame versle fiksuotas 2017 ir 2018 metais. Svečių kiekis Baltijos jūros kruiziniuose laivuose šoktelėjo nuo 4,3 mln. - 2016 m. iki 5,5 mln. - 2018 m. Svečių kiekio augimas svečių buvo: 2017 m. - 16,6 proc., 2018 m. - 8,4 proc.

Taip pat daugėjo ir į įvairius uostus užsukančių kruizinių laivų kiekis: nuo 2,2 tūkst. - 2016 m. iki 2656 - 2018 m. 2017 m. į uostus užsukančių laivų padaugėjo 15,4 proc., 2018 m. - 6,4 proc.

 

Kaimynai aplenkia Klaipėdą

 

Kaip daugumoje laivybos sričių, taip ir kruiziniame versle per pastaruosius metus pastebimai augo kruizinių laivų dydžiai. Jei 2017 m. 5 mln. turistų po Baltijos jūros regioną plukdė 478 laivai, tai 2018 m. 8 proc. išaugusiam iki 5,5 mln. turistų kiekiui laivų reikėjo netgi mažiau - 468.

Dar labiau kruizinių laivų augimas matosi palyginus pastarojo dešimtmečio vidutiniškai į vieną laivą priimamą turistų kiekį. Jei 2007 m. vienas kruizinis laivas plukdė vidutiniškai 1176 keleivius, tai 2018 m. vienu kruiziniu laivu vidutiniškai plaukė 2045 keleiviai. Augimas per 70 procentų.

Spartus laivų didėjimas ir yra tas rodiklis, kuris leidžia pritraukti į kruizinę laivybą vis daugiau turistų mat didėjant laivams šalia prabangių vietų ir brangių bilietų atsiranda ir pigesnių.

 Pagal kruizinio verslo rodiklius tarp Baltijos jūros uostų pirmauja Kopenhaga. Joje per metus daugiausia lankosi keleivių - apie 860 tūkst., laivų -325. Net apie 150 laivų kruizus pradeda ir baigia Kopenhagoje. Pagal šį rodiklį ji gerokai lenkia Vokietijos Kylio (129 pradžios reisai), Rostoko (111) ir Stokholomo (73) uostus. Iš kitų uostų reisai nėra pradedami arba būna ne daugiau kaip iki 5 (Helsinkis).

Pagal priimamų laivų kiekį Kopenhagai (325) beveik prilygsta Sankt Peterburgas (319), Talinas (311), labiau atsilieka Helsinkis (266), Stokholmas (264). Pagal per metus apsilankančių kruizinių keleivių skaičių po Kopenhagos (860 tūkst.) seka Rostokas (641 tūkst.), Stokholmas (600 tūkst.), Sankt Peterburgas (581 tūkst.) ir Kylis (514 tūkst.).

Pagal priimamą kruizinių laivų kiekį Klaipėdos uostas Baltijos jūros regione užima 12 vietą. Jį lenkia ne tik penki didžiausi („X-Large“) regiono uostai - Kopenhaga, Sankt Peterburgas, Talinas, Helsinkis, Stokholmas, bet ir didelės („Large“) grupės, kuriai priklauso ir Klaipėda, uostai - Rostokas (190 laivų), Kylis (143), Oslas (101), Ryga (85),  Kristiansandas (72), Gdanskas (64). Klaipėda (63 laivai), šioje grupėje lieka priešpaskutinė aplenkdama Visbio uostą (59).

Klaipėdos uostas daugelį metų išsilaiko „Large“ kruizinių uostų grupėje. Jo 16 proc. augimas 2017 m. ir 7 proc. augimas 2018 m. yra tik nežymiai mažesnis už Baltijos jūros regiono kruizų augimo vidurkį. Tačiau vis daugiau uostų Klaipėdą aplenkia. Tarp jų yra Gdanskas, kurio augimas 2017 m. siekė net 150 proc. 2018 m. didžiulį net 102 proc. augimą parodė Visbio uostas. Abu jie yra tiesioginiai konkurentai, kurie „nutraukia“ reisus nuo Klaipėdos. Iš žemesnės uostų grupės itin sparčiai auga Danijos Skageno uostas.

 

Planuose - kruiziniai terminalai

 

Danija ir toliau siekia išlikti pagrindine Baltijos jūros kruizų šalimi. Planuojama, kad 2019 m. Danijoje lankysis 1,2 mln. kruizų turistų. Tikimasi, kad į Kopenhagą atplauks 346 kruiziniai laivai, į kitus Danijos uostus - Skageną, Aalborgą, Aarhusą, Fredericiją, Kalundborgą, Hundestedą, Helsingorą ir Rionnę - dar 200. Kopenhagoje 2019 m. prasidės ir baigsis 158 kruiziniai reisai. Būti pražios ir pabaigos uostu itin naudinga, nes kruizinių laivų turistai įprastai tokiame mieste praleidžia 2-4 paras prieš arba po kruizo.

Klaipėdos uoste 2019 m. sezonui jau yra užsiregistravę 57 laivai. Pernai jų buvo 58, 2017 m. 63. 2020 m. sezonui jau užsiregistravę 64 laivai.

Šalia Klaipėdos buvęs Gdansko - Gdynės kruizinis uostas šiais metais žengs gerokai į priekį. Paskelbta, kad jis priims 78 laivus.

Rygos uoste šiemet žada lankytis taip pat 78 kruiziniai laivai. Neseniai Rygos uosto administracija paskelbė, kad pagal uosto vystymo programą iki 2028 m. vienu iš prioritetų būtų gerinti keleivinių ir kruizinių laivų infrastruktūrą, įrengiant naujas prieplaukas centre. Iškeltas tikslas 2029 m. Rygoje priimtų iki 150 kruizinių laivų.

Talino uostas rengiasi priimti apie 320 kruizinių laivų. Šio uosto administracija neseniai paskelbė, kad 2021 m. už porą milijonų eurų planuoja pastatyti naują keleivinių kruizinių laivų terminalą šalia jau naudojamo komplekso.

2018 m. pavasarį nauja kruizinių laivų prieplauka buvo atidaryta Visbio uoste. Jis vienu metu gali priimti 2 didelius iki 340 m ilgio kruizinius laivus. 2019 m. Visbio uoste lankysis 53, 2020 m. jau užsiregistravo 54 kruiziniai laivai.

Apie naujo kruizinio terminalo statybos planus buvusios „Laivitės“ teritorijoje kalbų yra buvę ir Klaipėdos uoste. Tačiau jokių konkrečių terminų nėra, nepradėti rengti detalesni planai.

 

Fotoreportažas
  • Klaipėdos vieta tarp Baltijos kruizų-Foto-nr-8046_8047.jpg
  • Klaipėdos vieta tarp Baltijos kruizų-Foto-nr-8046_8048.jpg
  • Klaipėdos vieta tarp Baltijos kruizų-Foto-nr-8046_8049.jpg
  • Klaipėdos vieta tarp Baltijos kruizų-Foto-nr-8046_8050.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Klaipėdos vieta tarp Baltijos kruizų"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.