Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Kliūtys laivybai prie Kuršių marių

Viešai pristatyta studija dėl laivybos kliūčių Kuršių mariose atskleidė įdomių detalių apie Vakarų Lietuvos vandens turizmo vystymą.

Vandens turizmą Klaipėdoje ir aplink Kuršių marias stabdo ir maži gyliai, ir uostelių infrastruktūros trūkumai.
Vandens turizmą Klaipėdoje ir aplink Kuršių marias stabdo ir maži gyliai, ir uostelių infrastruktūros trūkumai. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Vieni - merdi, kiti - sublizgėjo

 

Studijoje apžvelgiamas vandens turizmo plėtojimas Klaipėdos mieste, Neringoje, Klaipėdos ir Šilutės rajonuose. Šios keturios savivaldybės regione labiausiai ir vysto su vandens turizmu susijusią veiklą.

Jei Klaipėdos mieste yra susiformavę gilesni jūriniai verslai, jūrinis turizmas, tai aplinkiniuose regionuose jis tik formuojasi. Šilutės rajone aktyviau išsiskiria Kintų ir Rusnės seniūnijos.

Klaipėdos rajone aktyviausias požiūris į vandens turizmą yra Priekulės seniūnijoje, kurios dalimi yra ir gyvenvietės - Dreverna bei Svencelė prie Kuršių marių. Abi šios gyvenvietės tampa labiausiai žinomi vandens turizmo traukos objektai net ir Lietuvos mastu - Dreverna dėl ypač veiklaus uostelio operatoriaus ir aplink uostelį sukurtos infrastruktūros. Svencelė tapo savotišku Lietuvos kaituotojų rojumi. Kažkas panašaus daroma ir Šilutės rajone Kintuose.

Negalima teigti, kad turistų nebūtų mėgstama Neringa. Kartais atvykstančiųjų srautai čia būna netgi pernelyg dideli. Tačiau šioje savivaldybėje nėra su vandens turizmu susietos veiklos didelio ekonominio šuolio. Įtakos turi ir tai, kad Nida yra prie pat Rusijos sienos, kuri aklinai užverta. Būta daug vilčių, kad pramoginiai laivai iš Lietuvos galėtų plaukti į Kaliningrado srities vandenis, bet to nėra.

Neringoje vandens turizmo paslaugas teikia 7 vietinės įmonės. Yra maršrutai į Nemuno žemupį, Klaipėdą, po Kuršių marias, bet to lyg ir mažoka, o patys maršrutai nuobodoki. Neringoje vandens turizmas daugiau korporatyvinis, kai grupės žmonių Nidoje ar kur kitur rengia susitikimus ir į jų programą įtraukia pasiplaukiojimą po Kuršių marias.

Savivaldybe, kuriai įdomus vandens turizmas, galėtų būti ir Palanga, tačiau bet kokios jos iniciatyvos atsiremia į tai, kad jūroje su kuria ribojasi šiuos savivaldybės teritorija nėra nei vieno uostelio.

 

Trūkumai Klaipėdoje ir rajone

 

Minėtą studiją parengė Klaipėdos universiteto Socialinės geografijos ir regionistikos centro vadovas Eduardas Spiriajevas, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Uosto ekonomikos ir vadybos katedros vedėja Vilma Locaitienė, laivybos istoriją ir jūrinį paveldą puoselėjantis mokslininkas Klaidas Perminas.

Jie akcentuoja, kad pajūrio ir pamario savivaldybėse vystant vandens turizmą labai svarbus yra vietos gyventojų jūrinio (vandens) mentaliteto formavimasis ir stiprėjimas.

Ar yra jūrinis mentalitetas Klaipėdoje? Studijos rengėjai išskiria, kad Klaipėdoje jūrinis mentalitetas stiprėja. Vis daugiau vyksta sporto ir rekreacijos renginių prie jūros ar susietų su jūra. Pastebimos paplūdimių renginių formavimosi apraiškos. Daugėja socialinės informacijos apie jūrinį ir vandens turizmą.

Tačiau Klaipėdos mieste yra ir daug trūkumų - ribota prieiga prie Kuršių marių, laivybai menkai panaudojama Dangės upė, nepatrauklios jos krantinės aukštupyje už „Meridiano“. Pastabėtas ir nepakankamas dėmesys jūrinei kultūrai - trūksta mažosios jūrinės architektūros, jūrinės tematikos suvenyrų, informacinių leidinių, jūrinių turistinių maršrutų, prastai, kaip jūrinės traukos vieta, panaudota Smiltynė.

Studijos kūrėjų vertinimu, Klaipėdos rajono gyventojų mentalitetas nėra siejamas su vandeniu, išskyrus Karklę, Dreverną, Svencelę. Tačiau ir Klaipėdos rajone jau yra šiokių tokių vandens turizmo užuomazgų. Vis labiau plėtojamas plaukimo baidarėmis verslas Minijos upe. 

Pastebėta, kad Klaipėdos rajone stokojama sisteminio vandens turizmo planavimo. Per menkai panaudojamas rajono perlu esantis Karaliaus Vilhelmo kanalas, taip pat ir dėl nesutvarkytų Lankupių ir Drevernos šliuzų.

Trūksta poilsio infrastruktūros prie Minijos upės, prastai vandens turizmui ši upė pritaikyta nuo Gargždų iki Lankupių. Per mažai yra priėjimo vietų ir pasivaikščiojimo takų prie Kuršių marių.

 

Pasigendama įdomesnių maršrutų

 

Šilutės rajonas tradiciškai nuo seno buvo laikomas vandens kraštu dėl Nemuno žemupio ir Kuršių marių.

Studijos rengėjai akcentuoja, kad šio rajono gyventojų mentalitetas yra susijęs su vandeniu, jie turi vandens turizmo ir pramogų organizavimo įgūdžius, tradicijas, supratimą apie saugų elgesį prie vandens.

Išskiriama, kad Šilutės rajone vandens pramogos ir turizmas dažnai yra visos šeimos verslas. Daug įtakos vandens turizmo vystymui turi šiame rajone rekonstruotas Šilutės mažųjų laivų uostas, prieplaukos Rusnėje, Pakalnėje, Kintuose, Ventės rago molas. Išskirtine vandens turizmo vieta Šilutės rajone laikomas Minijos (Mingės) kaimas.  

Šilutės rajone vandens turizmui kenkia nemažas kiekis apleistų prieplaukų, nesutvarkyta infrastruktūra, per maži gyliai prie kai kurių, prasti privažiavimo keliai, kai prie krantinių veda žvyrkeliai.

Pastebėta tam tikra trintis dėl vandens turizmo projektų vystymo tarp Šilutės rajono valdžios ir Nemuno deltos regioninio parko administracijų. Turėtų būti sukurtas vieningas Nemuno deltos vandens turizmo tinklas su laivybos maršrutais, įtrauktais dviračių takų tinklais.

Iš pačios Šilutės prieplaukos galėtų būti parengti ir įgyvendinti mažiausiai du vandens kelių maršrutai - Kuršių marių pakrante į Zelenogradską Rusijoje bei į Dreverną Minijos upe ir karaliaus Vilhelmo kanalu.

Didžiulė problema Šilutės rajone yra kai kurios užneštos upės,  kurios, jas išvalius, tiktų turistinei laivybai. Tai Pakalnė, Vorusnė, Vytinė, Šakutė. Į turizmo maršrutus lanksčiau derinant pasienio apsaugos reikalavimus turėtų būti įtrauka ir pasieniu einanti Skirvytės upė. 

Neringoje, kaip ir Šilutės rajone, supratimas apie vandens turizmą yra, juo užsiima vietos verslininkų šeimų nariai. Tačiau Neringoje labiau dominuoja apgyvendinimo, maitinimo ir sausumos, o ne vandens pramogos. Neringoje, įskaitant ir Nidą, silpna keleivinės laivybos infrastruktūra, kyla konfliktai dėl laivų statymo vietų, Preilos ir Pervalkos krantinės iš viso nepritaikytos keleivinei laivybai.

Situacija galėtų keistis rekonstravus Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės prieplaukas, lankytojams atveriant Nidos ir Juodkrantės švyturius. 

 

Pasigenda valstybės paramos

 

Studijos rengėjai pastebi, kad Lietuvos teisinėje sistemoje yra nemažai kliūčių, kurios trikdo vandens turizmą. Jos susijusios ir su naujai įsigytų laivų registracija, techninėmis apžiūromis, kurios per griežtos, ir su vandens kelių valdymu bei jų techninėmis sąlygomis, ir su laivų įgulų diplomavimu.

Dalis laivybos projektų ir dėl sudėtingesnių nei kitose srityse derinimų, nes projektus papildomai tenka derinti ir su Kuršių nerijos nacionalinio ar Nemuno žemupio regioninio parkų administracijomis. Tai nėra lengva padaryti, nes teisės aktai nėra labai aiškiai reglamentuoti. 

Nors Kuršių marių regione sukurtas uostų ir prieplaukų tinklas, tačiau jis galėtų būti tankesnis. Uosteliai labai skirtingi, todėl turėtų būti klasifikuojami ir žymimi pagal kategorijas, kokius laivus gali priimti. Kategorijos aiškiai numatytų, kaip konkretus uostelis turi būti tvarkomas. Studijos rengėjams vykdant tyrimą buvo nustatyta, kad kai kuriuose uosteliuose (Dreverna, Uostadvaris) gyliai yra netgi didesni nei įplaukose. Aukštesnės kategorijos uosteliuose to neturėtų būti.

Kuršių mariose pažymėti pagrindiniai farvateriai, tačiau dalis naujų farvaterių nėra žymimi. Tiek Kuršių mariose, tiek uostelių ir prieplaukų prieigose pasigesta daugiau šviečiančių bojų.

Vystant pamario uostelius, prieplaukų infrastruktūrą pasigendama ir labiau apčiuopiamos valstybės paramos.

Dalis uostelių nėra sutvarkyti, dalyje, kurie ir sutvarkyti, stokojama didesnio serviso laivams, ne visur yra normalios automobilių laikymo aikštelės. Ne visur prie uostelių yra kavinės, dviračių, paspirtukų nuomos paslaugos, informacija apie lankytinus objektus. Pasigesta ir bendro Kuršių marių vandens kelių naudotojų internetinio puslapio su vieninga informacija visam regionui.

 

Ką reikėtų keisti?

 

Studijos rengėjai kiekvienai iš savivaldybių atskirai pateikė rekomendacijas ir pastebėjimus, ką reikėtų keisti. Pateikta ir bendra Kuršių marių vandens turizmo vystymo analizė.

Siūloma kurti turizmo maršrutus įtraukiant ne tik vandenis, bet ir gamtą, Klaipėdos krašto paveldą, pristatant regioną įvairaus amžiaus turistams iš Lietuvos ir užsieniečiams. Manoma, kad Neringa ir Kuršių marių žemyninės dalies pakrantes turėtų jungti vieninga linijinė laivyba.

Reikalinga turizmo paslaugų organizatorius vienijanti struktūra, kuri formuotų vieningą Kuršių marių turizmo įvaizdį, stiprintų regioną ir akcentuotų jo tradicijas. Vienas iš siūlymų yra sukurti vandens turizmo skaitmeninį almanachą, kur būtų išdėstyta svarbiausia informacija apie vandens turizmo maršrutus, objektus, ypatingas gamtos vietas, navigacijos ypatumus, paslaugas, regiono paveldo vertybes.

Net 10 specializuotų konkrečių pasiūlymų pateikta dėl laivybos gerinimo tiek Kuršių mariose, tiek jos baseino vandenyse. Šie siūlymai susieti su uostelių pertvarkymu, laivų atnaujinimu ir vietų juose didinimu, farvaterių gilinimu ir žymėjimu.

Siūloma peržiūrėti ir švelninti aplinkosauginius reikalavimus, kurie užkerta kelią vystyti laivybą, tęsti regione nuo seno buvusias laivybos tradicijas. Idealu būtų, jei prie vandens telkinių būtų įrengiamos pontoninės prieplaukos, kur būtų vykdoma laikina maitinimo, turizmo organizavimo veikla.

Neprarandama vilties, kad anksčiau ar vėliau pavyktų susitarti su Rusija dėl turistinės laivybos visame Kuršių marių baseine, įskaitant ir Kaliningrado sritį. Vienas iš siūlymų būtų atkurti ir senąjį keleivinės laivybos maršrutą nuo Šilutės aukštyn Nemunu iki Tilžės (Sovetsko). Bet vėlgi tam reikia geresnio supratimo su Rusija.

Penkiose konkrečiose srityse netgi pateikta 20 siūlymų dėl laivybos gerinimo per laikotarpį nuo 2021 iki 2027 metų ir nurodytos konkrečios institucijos, kurios galėtų tai padaryti.

Pateiktas veiksmų planas, kaip būtų galima iki 2027 m. plėtoti Kuršių marių regione vandens turizmą. Vienas iš punktų yra įgyvendinti keleivinės laivybos maršrutą Klaipėdoje Dangės upe nuo žiočių iki Klaipėdos universiteto botanikos sodo ir Tauralaukio.

Tiek Dangėje, tiek kitose vietose siūloma sukurti kombinuotų turizmo maršrutų, kur, tarkim, iš Klaipėdos į Šilutę būtų vykstama traukiniu, o po to atgal į Klaipėdą plaukiama laivu. Arba laivu plaukiama iš Šilutės iki Drevernos apimant ir Karaliaus Vilhelmo kanalą.

Studijos rengėjai prašo, kad regiono savivaldybės kaip galima greičiau priimtų vieningą strateginę nuostatą dėl Karaliaus Vilhelmo kanalo, jo pritaikymo vandens turizmui galvojant apie papildomą kanalo iškasimą į Kuršių marias ir mažųjų laivų uosto sukūrimą Kuršių mariose netoli Kiaulės Nugaros.  

Fotoreportažas
  • Kliūtys laivybai prie Kuršių marių-Foto-nr-9446_9447.jpg
  • Kliūtys laivybai prie Kuršių marių-Foto-nr-9446_9448.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Kliūtys laivybai prie Kuršių marių "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.