Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Knyga apie tarptautinius gretinamuosius jūrų žuvų tyrimus

Praėjusių metų pabaigoje žuvų tyrėjai iš Vokietijos pranešė džiugią naujieną: Olandijos mokslininkai apibendrino 30 metų tarptautinius jūros žuvų tyrimus dugniniais ir pelaginiais tralais/ velkatinkliais ir išleido „Keltų, Šiaurės ir Baltijos jūrų žuvų paplitimo atlasą [Fish Atlas of the Celtic Sea, North Sea, and Baltic Sea: Based on international research vessel data]. Atnaujintos žinios apie Europos jūrų žuvis. Nemažai dėmesio skirta Baltijos jūrai.

Pavykusi žvejyba.
Pavykusi žvejyba. @ Egidijaus Bacevičiaus archyvo nuotr.

Įkūnyta pasitikėjimo ir atvirumo dvasia

Knygą parengė Vageningen‘o universiteto ir tyrimų centro, Jūros išteklių ir Ekosistemų tyrimų instituto jūros biologai dr. Niels Daan ir Jim R. Ellis. Jiems talkininkavo dr. Jim Ellis iš Aplinkos, žuvininkystės ir akvakultūros mokslų centro laboratorijos Lowestoft‘e (D. Britanija) ir 25 užsienio tyrėjai. Leidinį rėmė Olandijos Mokslų akademija ir Jungtinės karalystės mokslinių tyrimų fondai. Aprašomi trys bendra kilme ir fizikiniais ryšiais susiję ekologiniai regionai CSER (Celtic sea Eco region), NSER ir BSER (Baltic Sea Eco region).

Atlaso sudarymas mokslininkams buvo tikras iššūkis. Žemėlapyje sutartinėmis spalvomis atvaizduoti velkatinkliais sugaunamus žuvų kiekius. Apibendrinti 1977 iki 2013 metų duomenis apie 72 000 tralinių imčių. Tobulintos tyrimų metodikos. Didesnių ir mažesnių laivų velkatinkliai standartizuoti. Naudojami TV–3 tipo mažesnis ir didesnis modeliai, tinklo medžiaga, vienodi akies ir maišo dydžiai. Tinklai traukiami pusę valandos velkant jį atitinkamu greičiu. Moksliniai tiriamieji žuvų gaudymai velkatinkliais vykdom metų pradžioje, ir apibudinama žuvų santalka prieš nerštą. Tyrimas kartojamas metų pabaigoje, vėlai rudenį, tai atitinka žuvis po neršto ir ramybės laikotarpiu. Žvejojimo vietos kiekvienam tyrimų rajonui parenkamos tolygiai atsitiktiniu būdu. Tinklai traukiami visuose gyliuose, kur galima vilkti dugninius tralus. Kitur naudojami vandens storymės velkatinkliai. Duomenys sutvarkomi pagal vieningą pavyzdį ir saugomi Kopenhagos universiteto Technologijų instituto informacijos apdorojimo ir sklaidos centre. Duomenų suvestinė (DATRAS– Data Trawl Surveys) yra tarptautinės Jūrų tyrimų tarybos ICES/ TJTT nuosavybė. Duomenys prieš paskelbiant tikrinami ir esant reikalui taisomi. Atnaujinami kasmet po tyrimų ir viešai pasiekiami. Vyrauja pasitikėjimo ir geranoriškumo dvasia, lygiateisis bendradarbiavimas. Kol kas sėkmingiausiai duomenų srautais naudojasi ir mokslinius darbus ruošia Danijos, Vokietijos ir Niderlandų tyrėjai.

 

Lietuvos Baltijos jūros ir žvejybos tyrėjų veikla

 

Lietuvos duomenys renkami nuo 2004–2013 m. (tęsiami iki šiol). Dalis duomenų, kad ir nenurodžius Lietuvos tyrėjų, įtrauktą į atlasą. Mūsų vandenys priskirti Baltijos jūros ekologinis regionas (BSER) (Baltic sea Eco region). Jie yra kaip pereinamas kiemas: dideli žuvų mainai ir kone visiškas persimainymas per metus, ar per trumpesnį laiką. Žuvų bandos joje atitinka nuo būklės šiauriau Baltijoje ir pietvakariuose. Lietuva Tarptautinius Baltijos jūros gretinamuosius tyrimus vykdo mažesniais dugniniais tralais (TV–3 508*80). Tyrimai vyksta nuo  2004 m. lapkričio 26 d. (šeši tralai, per vieną reisą). Tikrąja ICES/ TJTT Lietuva tapo tik 2006 m. rudenį. Per metus atliekama po 16 tralinų poėmių. Maždaug tuo pačiu laiku, kaip ir gretimose šalyse. Pavasarį ir vėlai rudenį po aštuonis velkatinklius [pvz., pavasarinis nuo vasario15–kovo 31]. Tyrimai vykdomi kiekvienai verslinei žuvų grupei atskirai. Dugniniais tralais (Baltic International Trawl Survey) siekiama įvertinti dugnines žuvis menkė ir upinė plekšnė. Vandens storymės (silkiažuvėms) vertinamos Baltic International Acoustic Survey, Rügen Herings larven survey“ (RHLS)). Suderintai tiria lenkai ir vokiečiai, bei mūsų kaimynai latviai, švedai su rusais.

 

Žuvų būriai plaukioja kaip debesys

 

Žuvys plaukioja/klajoja susimetusios į didesnes ir mažesnes santalkas (būrius) mišrias ir vienalytes santalkas. Būriai susidaro „sklando“ ir išskysta kaip debesys, dėl to atvaizduoti žemėlapiuose buvo labai sudėtinga. Spalvos reiškė gausumą, ryškis kiekį tralinėse imtyse pavasarį ir rudenį.  Planuojama, kad ateities žuvų atlasai bus elektroniniai ir nuolat atsinaujinami papildomomis suvestinėmis internete. Bus įtrauktos ir gėlavandenės žuvys, kurios šiame atlase neįtrauktos. Gėlavandenės ir didelių gylių jūrinės sūrių vandenų žuvys į tyrimus neįtrauktos. Gėlavandenių žuvų atlasas paliktas ateičiai. Numatytas žuvų veisimosi vietų, lervų ir mailiaus išplitimo ir žuvų maitinimosi vietų žemėlapiai.

 

Aprėpti margą žvynuotųjų įvairovę

 

Tarptautinių mokslinių tyrimo laivų duomenų gretinamaisiais žuvų tyrimais velkatinkliais apibendrinimas. Pristatoma visa Šiaurės ir Baltijos, bei gretimoje Keltų jūros nėgių ir žuvų įvairovė, atskirų rūšių gausumas, kūno ilgiai, amžiaus (verslinio/ neverslinio ilgio žuvų) grupių skyra. 200 žemėlapių vaizduojamas iki šiol buvusi menama žuvų visuma, išplitimas ir gausumas, bei aptikimas atskirais gyvenimo tarpsniais. Žuvų įvairovės ir paplitimo žemėlapiai, gausumo kaita atvaizduota grafikuose. Atskirai aptariamos permainos metų laikais, dėl aplinkos pokyčių ir dėl nesaikingos žuvininkystės. Žuvų pasiskirstymą ir įvairovę bandyta apibudinti kaip regionines ypatybes, jūros visumos požiūriu, vietinės skirtybės išskirtys šį kartą atidėtos kitiems tyrimams. Nustatytas ir patikslintas daugelio nėgių ir  žuvų rūšių išplitimas bei kaita per pastarus trisdešimt metų.

Iš žemėlapių matomas Šiaurės ir Baltijos jūrų žuvų bendrumas, pagrindiniai maišos srautai iš pietvakarių Baltijos į šiaurę, ir priešingos krypties plūsimas, kuriuo į pietus sklinda Baltijos duburio permainų žuvys poledynmečio liudininkės (jūrinis sykas, perpelė, didstintė, sparis ir eršketai). Lietuvos vandenys šiame maišos ruože.

 

Žuvis skiria nematomos sienos

 

Žuvų išplitimą atvaizdavus skirtingą gausumą atitinkančiomis spalvomis pavyko atvaizduoti ir išskirti iki šiol menamas žuvų santalkas skiriančias „nematomas sienas“. Upinės (šiaurinė Baltijos dalis) ir jūrinės plekšnių (pietvakarinė Baltija) išplitimo plotus. Aplinkos veiksnių deriniai  sąlygoja dviejų rūšių plekšnių pasiskirstymą Baltijoje, matoma žemėlapiuose, tačiau mokslininkų iki šiol dar nepaaiškintas. Plekšnių išplitimo vietas Baltijoje teko tirti straipsnio autoriui plaukiojant Vokietijos mokslinių tyrimų laivais Alkor (1998 05 21-31) ir Walther Herwig III (2005 12 5-12). Maišos ruožas Baltijoje yra ties „Gotlando salos p. smaigalio ir Gdansko“ linija. Čia abiejų rūšių sugaunama daugmaž po lygiai. Pietvakarių Baltijoje vyrauja tik jūrinės plekšnės, kaip mūsų vandenyse upinės, tačiau šiauriau linijos jas keičia upinės plekšnės– jūrinių sugaunama po viena dvi ir jaunų. Šiuose vandenyse jos neneršia. Panašūs pasiskirstymo reiškiniai Baltijoje stebimi aprašant didžiąsias, vadinamas Riūgeno salos silkes ir mažąsias vidurio bei š. Baltijos strimėlės, keturūsės vėgėlės, blyškiosios menkės (merlangas) bei Atlanto (Baltijos) menkės. Pietvakarinėje dalyje velkatinkliuose ekspedicijų metu teko aptikti mūsų vandenyse labai retai sugaunamas jūrų laputės, išgriebiau tikrą penkiaskiautę raudoną jūrų žvaigždę (dygiaodis) ir dygliuotosios rajos kiaušinėlio dangalą. 

 

Atnaujintos žinios apie atsigaunančią menkių bandą

 

Žemėlapiu atskleidžiamos žuvų pasiskirstymo bendrybės, nematomos vertinant vietos ar atskiro regiono lygiu. Didžiausias dėmesys skirtas pagrindinėms Šiaurės ir Baltijos jūrų verslinėms žuvų rūšims: Atlanto menkei, strimelei, upinei ir jūrinei plekšnėms, brėtlingiai ir kitoms. Svarbios ir rūšys vertinamos kaip jūros aplinkos būklės esant rodikliai (gyvavedė vėgėlė, plekšnės, lašišos, eršketas ir grundalai). Nustatyta, pavyzdžiui, kad pagrindinė didžiausia Atlanto menkių banda telkiasi Baltijos pietvakariuose ir Šiaurės jūros vakarinėje dalyje. Iš anksčiau žinomų trijų menkių nerštaviečių Bornholmo, Gdansko ir Gotlando duburyje, pastarosios dvi sunyko. Pagrindinės nerštavietės Baltijoje pastaraisiais dešimtmečiais telkiasi tik Bornholmo ir Gotlando duburyje. Dėl jūros aplinkos pokyčių svyravimo, šių jūrinių žuvų užimamas plotas Baltijoje po 1976-1989 m. ženkliai sunyko. Po paskutinio gelmių vandenų sąstingio, trukusio nuo 2003/-05 metų, 2013 m. gruodyje į gelmes iš Šiaurės jūros plūdo deguonimi prisodrintas vanduo. Duburio priedugnio aplinka ir gyvybė jame atsigauna. Po ilgėlesnės pertraukos atsigauna ir menkių banda atsigauna: pirmieji požymiai yra 2010-2014 m. gausėjantis menkių jauniklių gausumas tralinėse imtyse. Gausiau jų aptinkama ir Lietuvos vandenyse jūroje. Palyginti neženkliai kito upinių plekšnių gausumas ir paplitimas.

Knyga jau dabar veikia mokslininkų darbus, brėžia gaires naujiems tyrimams. Pagal turimus žemėlapius bus išskiriamos verslinės žūklės vietos ir apsaugos plotai, ieškoma būdų kaip įgyvendinti tvarią jūros gamtosaugą ir tausią žuvininkystę.

Fotoreportažas
  • Knyga apie tarptautinius gretinamuosius jūrų žuvų tyrimus -Foto-nr-4895_4898.jpg
  • Knyga apie tarptautinius gretinamuosius jūrų žuvų tyrimus -Foto-nr-4895_4901.jpg
  • Knyga apie tarptautinius gretinamuosius jūrų žuvų tyrimus -Foto-nr-4895_4896.jpg
  • Knyga apie tarptautinius gretinamuosius jūrų žuvų tyrimus -Foto-nr-4895_4897.jpg
  • Knyga apie tarptautinius gretinamuosius jūrų žuvų tyrimus -Foto-nr-4895_4899.jpg
  • Knyga apie tarptautinius gretinamuosius jūrų žuvų tyrimus -Foto-nr-4895_4900.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Knyga apie tarptautinius gretinamuosius jūrų žuvų tyrimus "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.