Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Kodėl Magelanas pabėgo pas ispanus

Sanlukaro de Barrameda miesto savivaldybė neseniai paskelbė Ispanijoje ir Portugalijoje 2019-2022 metais vyksiančių renginių programą, skirtą paminėti F.Magelano ekspedicijos penkišimtosioms metinėms.

Monumentas Sanlukaro de Barramedo mieste pirmajai kelionei aplink pasaulį atminti.
Monumentas Sanlukaro de Barramedo mieste pirmajai kelionei aplink pasaulį atminti. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

„Amerikos durys“

 

Atlanto vandenyno pakrantėje esantis ispanų uostas Sanlukaras de Barrameda dėl savo strateginės padėties nuo XV amžiaus tapo atspirties tašku tyrinėjant ir kolonizuojant Ameriką. Tai buvo daugelio ekspedicijų, tarp jų ir Kristupo Kolumbo, pradinis taškas. Todėl neretai Sanlukaras de Barrameda yra vadinamas „Amerikos durimis“ (isp. la puerta de América).

Kaip atsitiko, kad portugalų jūreivis, pabėgęs iš savo šalies, atsidūrė prie tų „Amerikos durų“ ir net tapo ispanams labai svarbios ekspedicijos vadovu? Juk tuo metu Portugalija buvo laikoma viena iš pirmaujančių jūrinių valstybių Europoje. Portugalai pirmieji ištyrinėjo Afrikos pakrantes, aplenkę Gerosios Vilties kyšulį nutiesė jūros kelius į egzotiškąją Indiją. Jie nuožmiai konkuravo dėl naujų žemių atradimo su kaimynine Ispanija. Ir, štai, toks kazusas!

Ne vienas senųjų laikų istorikas tvirtina, kad F.Magelaną perbėgti pas ispanus privertė patirta neteisybė Portugalijos karaliaus dvare. Kas gi ten atsitiko?

 

Svajojo apie tolimas keliones

 

Ferdinandas Magelanas gimė Portugalijos šiaurėje kilmingoje, bet nusigyvenusioje šeimoje. Mirus tėvui, dešimtmetis berniukas pradėjo tarnauti Lisabonos dvare karaliaus Žuano II (João II) ir karalienės Eleonoros pažu. Čia jis tęsė geografijos ir istorijos mokslus. Manoma, kad jo mokytoju galėjo būti ilgai Portugalijoje gyvenęs vokietis Martinas Behaimas (Martin Behaim, 1459-1507), karaliaus dvaro astrologas ir kartografas.

Sulaukęs 20 metų, F.Magelanas pirmą kartą išplaukė į jūrą ir daugiau su ja nebesiskyrė. Kaip ir daugelis to meto jaunų žmonių, jis svajojo apie tolimas keliones ir egzotiškų šalių turtus. Deja, ilgą laiką jam vis nepavykdavo pakliūti į kokią nors ekspediciją. Bet laiko tuščiai jis neleido: studijavo portugalų keliautojų sudarytus jūrlapius, locijas ir kitokius jūrinių kelionių dokumentus.

Pagaliau 1505 metų kovo mėnesį išsipildė ilgai puoselėta F.Magelano svajonė. Viename iš 22 laivų, kurie lydėjo į paskirties vietą Portugalų Indijos vicekaralių Franciską de Almeidą, eiliniu jūreiviu į Indiją išplaukė ir Magelanas. Atrodo, kad ten jis išbuvo mažiausiai aštuonerius metus. Per tą laiką dalyvavo keliuose jūrų mūšiuose, pasižymėjo drąsa ir palengva kopė karjeros laiptais. Iš to meto kronikų žinoma, kad Portugalų Indijos vicekaralius Franciskas de Alameida dažnai jį siuntinėjo su javiečių, kinų ir malajiečių laivais į nežinomas šalis.

Iš Indijos F.Magelanas grįžo ne tik, kad nepraturtėjęs, bet ir visiškai nuskurdęs. Santaupos, paskolintos vienam pirkliui, prapuolė, apleistas gimtasis dvaras nedavė jokių pajamų. Iš karaliaus jis nesulaukė jokio užtarnauto atlygio ar kokios nors pelningesnės tarnybos jo valdose.

 

Pažemintas ir nesuprastas

 

F.Magelanui nieko kito neliko, kaip tik pabandyti duoną pelnytis kardu, Jis dalyvavo karo žygyje prieš maurus Maroke. Jis baigėsi vienais nuostoliais ir nemalonumais. Viename mūšyje F.Magelanas buvo sužeistas į koją ir visam gyvenimui liko šlubas. Be to, jis tapo melagingo kaltinimo auka. F.Magelanui buvo pavesta saugoti iš maurų atimtą kaimenę, tačiau vieną naktį maurai dalį ožkų pavogė. Jo viršininkai, kurie nemėgo drąsaus ir ambicingo kario, pasėjo įtarimus, kad maurai veikę su kaimenės sargų, kuriems vadovavo F.Magelanas, žinia.

F.Magelanas nuvyko pas karalių Manuelį ieškoti teisybės, bet jos nerado. Tiesa, kaltinimai vėliau buvo panaikinti, tačiau iš karaliaus paskirtos menkos pensijos pragyventi buvo sunku. Jis su pavydu stebėjo į tolimas keliones išplaukiančius laivus ir svajojo apie keliones į Molukų salas vakarų keliu.

Tuo jam sunkiu laikotarpiu F.Magelanas prisiminė savo seną draugą Franciską Serraną, kuriam kadaise viename mūšyje išgelbėjo gyvybę. Šis dabar gyveno vienoje iš Molukų salų ir Portugalijos karaliaus parėdymu kontroliavo prieskonių prekybą. Jis ir pametėjo F.Magelanui mintį pasiekti Pietų Azijos salas, turtingas prieskoniais, plaukiant per Atlantą vakarų kryptimi. Nerimą kėlė tik viena aplinkybė: ar tikrai Amerikos žemyne yra sąsiauris, per kurį būtų galima patekti į Didžiąją Pietų jūrą, kurią F.Magelanas vėliau pavadino Ramiuoju vandenynu.

F.Magelanas, kruopščiai paruoštą savo kelionės projektą, pateikė Portugalijos karaliui Manueliui. Nors šio projekto įgyvendinimas Portugalijai galėjo atnešti daug naudos, tačiau karalius išpeikė jį kaip nerealų ir atmetė. Esą sąsiaurio ieškojimui jau iššvaistyta daug lėšų, bet nei portugalų, nei ispanų jūrininkai jo neradę. Audiencijos metu karalius netgi pasišaipęs iš senojo kario luošumo ir dar kartą nesutikęs padidinti skurdžios pensijos. Be to, pareiškė atsisakąs nuo jo, kaip jūrininko, paslaugų. Jos esančios nereikalingos.

 

Ispanijos karalius pasirodė įžvalgesnis

 

F.Magelanas pasijuto labai įžeistas ir pažemintas Portugalijos karaliaus, kuriam ištikimai tarnavo daugelį metų. Neilgai trukus šis portugalas visam laikams paliko gimtinę ir 1517 metų spalyje atvyko į Ispaniją.

Maždaug po metų Ispanijos karalius Karlas I pasirašė su F.Magelanu ekspedicijos ruošimo sutartį, paskirdamas jam naujai atrastų žemių bei salų valdytojo titulą ir dalį pelno.

F.Magelanui teko įveikti nepaprastai didelius sunkumus, kol pavyko išplaukti į jūrą. Ypatingai tam trukdė Portugalijos karaliaus slaptieji agentai bei šnipai. Nepavykus suvilioti F.Magelano atgal į Portugaliją, buvo netgi papirkti žudikai.

Ekspedicijai į Prieskonių salas vakariniu keliu buvo išskirti penki nedideli laivai: „Trinidad“, „San Antonio“, „Concepcion“, „Santiago“ ir  „Victoria“. Be to, jie buvo jau toli gražu ne pirmos jaunystės, smarkiai susidėvėję ir tik prieš išvykstant suremontuoti. Ne atsitiktinai Portugalijos pasiuntinys Ispanijoje savo karaliui rašė, kad dėl tokios laivų būklės ekspedicija neišvengiamai pasmerkta žlugti.

Pagaliau 1519 metų rugsėjo 20 dieną F.Magelano vadovaujama ekspedicija išplaukė iš Sanlukaro de Barrameda uosto. Taip prasidėjo pirmoji žmonių kelionė aplink pasaulį, apie kurią galima pasiskaityti kiekviename pasaulio geografijos vadovėlyje. Man gi norėjosi papasakoti apie ankstyvesnį F.Magelano gyvenimo puslapį.

Kaip jau minėjau, F.Magelano ekspedicijos penkišimtosios metinės labai plačiai bus minimos Ispanijoje ir Portugalijoje. Jos tikriausiai sudomins ir mūsų tautiečius, ten gyvenančius ar tik mėgstančius šiuose kraštuose atostogauti.

 

Fotoreportažas
  • Kodėl Magelanas pabėgo pas ispanus-Foto-nr-7155_7156.jpg
  • Kodėl Magelanas pabėgo pas ispanus-Foto-nr-7155_7157.jpg
  • Kodėl Magelanas pabėgo pas ispanus-Foto-nr-7155_7158.jpg
  • Kodėl Magelanas pabėgo pas ispanus-Foto-nr-7155_7159.jpg
  • Kodėl Magelanas pabėgo pas ispanus-Foto-nr-7155_7160.jpg
  • Kodėl Magelanas pabėgo pas ispanus-Foto-nr-7155_7161.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Kodėl Magelanas pabėgo pas ispanus"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.