Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Kodėl princui prilipo jūrininko epitetas?

Viduramžiais gyvenęs Portugalijos princas Henrikas tik XIX a. pradėtas vadinti Jūrininku, nors tik tris kartus trumpam buvo išplaukęs į jūrą.

Įspūdingas paminklas Lisabonoje Henrikui Jūrininkui ir 32 portugalų jūrų keliautojams.
Įspūdingas paminklas Lisabonoje Henrikui Jūrininkui ir 32 portugalų jūrų keliautojams. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Apie jūreivystę net nesvajojo

 

Nors Henrikas (1394-1460) ir gimė jūreiviškame Porto mieste prie Atlanto vandenyno, tačiau ne kokio nors jūrininko, o Portugalijos karaliaus Žuano I-ojo šeimoje. Iš to meto karališkojo dvaro kronikų žinoma, kad infantas (Ispanijos ir Portugalijos karalių šeimos vaikams teikiamas titulas) vaikystėje net nesvajojo apie tolimas keliones jūromis, naujų žemių atradimus.

Henriką ir jo brolius karaliaus rūmuose auklėjo kaip būsimus riterius – narsius ir dievobaimingus karius. Mokė juos ne tik fechtavimo, jojimo, bet ir gamtos mokslų bei tikybos. Henriką labiausiai domino karinė strategija, astronomija, geografija ir matematika. Be to, jis puikiai valdė kardą ir ietį.

Karinis pasiruošimas ir religingumas lėmė tolimesnį Henriko gyvenimą. Būdamas 21 metų, jis kartu su tėvu ir broliais išvyko į žygį, kurio tikslas buvo užgrobti netikėlių maurų tvirtovę šiaurės Afrikos pakrantėje. Tai buvo pirmoji Henriko jūrinė kelionė, kurios metu jam teko praplaukti apie 150 jūrmylių.

Iš maurų atimtos Seutos tvirtovės gynybą karalius pavedė vyriausiam savo sūnui Henrikui. Jaunasis princas keletą metų taip sėkmingai gynė naująjį portugalų forpostą Afrikos pakrantėje, kad šlovė apie jį pasklido visoje Europoje. Narsųjį riterį kvietė tarnauti ne vienas to meto Europos valdovas. Tokie pasiūlymai Henriko nesudomino.

Jam kilo idėja atrasti rytinį jūrų kelią į turtingąją Indiją apiplaukiant Afriką..

 

Novatoriškos princo idėjos

 

Užsidegęs netikėtai kilusia idėja, princas Henrikas persikėlė į Sagresą Portugalijos pietvakariuose. Čia jis užsiėmė laivų, kurie bus reikalingi sumanytoms ekspedicijoms, statyba.

Tuo metu Viduržemio jūros laivai nebuvo pakankamai greiti ir manevringi, kad tiktų geografinėms kelionėms ir tolimų kraštų žvalgytuvėms. Vadovaujant princui Henrikui, buvo sukurtas naujo laivo tipas – karavelė su įstrižomis lotyniškomis burėmis. Toks laivas buvo labai manevringas ir beveik nepriklausė nuo vyraujančių vėjų krypties, nes galėjo plaukti labai aštriu kampų prieš vėją. Be to, jis galėjo plaukioti ne tik atvirame vandenyne, bet ir pralysti į siauras upių žiotis.

Henriko įsteigtose ir jo nuolatos prižiūrimose laivų statyklose buvo pradėta statyti daug naujo tipo laivų. Portugalijos iždui tai kainavo didelius pinigus, tačiau princas buvo įsitikinęs, kad tai geriausia investicija į jo šalies ateitį.

Gyvendamas viloje Sagreso pusiasalyje, Henrikas stropiai užsirašydavo visus duomenis, kuriuos jam pateikdavo iš kelionių grįžę jūrininkai. Jis buvo pasikvietęs ir kelius kartografus, kurie padėjo sukurti Mauritanijos pakrantės žemėlapius, reikalingus būsimoms kelionėms. Pagaliau įkūrė jūreivystės mokyklą, kurioje būsimus jūrininkus mokė patyrę navigatoriai.

Pirmąją jūrinę ekspediciją Henrikas išlydėjo į kelionę 1419 m. Nuo tada iki pat savo mirties jis rengė vieną po kitos ekspedicijas, kurios atrado keletą dar nežinomų salų vakarinėje Afrikos pakrantėje. Jo iniciatyva portugalai tapo pirmaisiais europiečiais, kurie apiplaukė Nuno kyšulį. Iki tol buvo manoma, kad jis neįveikiamas, nes žūdavo visi laivai dar nepasiekę jo. Henriko jūrininkai ne tik apiplaukė kyšulį, bet ir įkūrė keletą tvirtovių Gvinėjos pakrantėse.

 

Nuo prekybos vergais...

 

Plaukdami Afrikos pakrantėmis vis toliau ir toliau į pietus Henriko jūrininkai naujose žemėse aptiko dideles aukso smėlio ir įvairių brangakmenių atsargas. Pagrindiniu pasipelnymo šaltiniu tapo prekyba vergais. Ji atnešė pasakišką pelną. Tai paskatino portugalus ilgam nutraukti tolimesnes keliones pradėti čiabuvių medžiokles.

Henrikas, jau po pirmos jam pristatytos vergų partijos, suprato koks tai pelningas verslas. Dievobaimingas princas prekybą vergais paskelbė valstybės monopoliu. Tiesa, nepamiršo ir savęs: išsireikalavo, kad jam būtų mokamas penktadalis sumos, gautos už parduotus juodaodžius.

Siekdamas įtvirtinti valdžią naujose žemėse, Henrikas stengėsi užsitikrinti įtakingos katalikų Bažnyčios paramą. Už Portugalijos kolonijinės politikos palaikymą, princas pasižadėjo tarp čiabuvių skleisti krikščionybės idėjas. Henrikas buvo labai religingas, niekada nebuvo vedęs.

Po Henriko mirties Portugalijos jūrininkų kelionės pietų link šiek tiek sulėtėjo. Tačiau jo dėka išugdyta karta puikių navigatorių ir sukurtas galingiausias to meto jūrinis laivynas padėjo Portugalijai tapti tikra jūrine valstybe. Henriko idėjų įkvėpti portugalų jūrininkai pirmieji apiplaukė Gerosios Vilties kyšulį, atrado jūrų kelią į Indiją ir Tolimuosius Rytus.

Per gyvenimą ir dar per ateinančius keturis šimtmečius jis buvo vadinamas tik princu Henriku. Jūrininko epitetą jam prilipdė du XIX a. vokiečių istorikai – Heinrich Schaefer ir Gustave de Veer. Vėliau tai pakartojo dar keli autoriai savo knygose ir naujasis vardas, Henrikas Jūrininkas, išpopuliarėjo. Portugalai nepasidavė šiai madai ir iki šiol savo garsųjį tėvynainį vadina Infantu Henriku.

1960 m., minint Henriko Jūrininko 500-ąsias mirties metines, Lisabonoje Težo upės pakrantėje buvo atidengtas Atradėjų monumentas (portug. Monumento aos Descobrimentos). Tai 52 metrų aukščio karavelės siluetas, kurio priekyje patalpinta Henriko figūrą, o už jo dviejuose paminklo šonuose rikiuojasi 32 garsiausių Portugalijos jūrų keliautojų figūros.

Fotoreportažas
  • Kodėl princui prilipo jūrininko epitetas?-Foto-nr-7676_7677.jpg
  • Kodėl princui prilipo jūrininko epitetas?-Foto-nr-7676_7678.jpg
  • Kodėl princui prilipo jūrininko epitetas?-Foto-nr-7676_7679.jpg
  • Kodėl princui prilipo jūrininko epitetas?-Foto-nr-7676_7680.jpg
  • Kodėl princui prilipo jūrininko epitetas?-Foto-nr-7676_7681.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Kodėl princui prilipo jūrininko epitetas? "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.