Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Kodėl skandinavų vikingai aplenkė Klaipėdą?

Europos jūrinėje istorijoje daug kur yra skverbiamasi į vikingų laikus, nes jie kraštams tarsi įkvėpė jūrinės dvasios.

Šiuolaikiniame pasaulyje atkuriamos legendos apie 9 amžiaus vikingų puolimo laikus.
Šiuolaikiniame pasaulyje atkuriamos legendos apie 9 amžiaus vikingų puolimo laikus. @ nuotr.

10 ir 21 amžiaus žiaurumas

 

Galima daryti prielaidas, kas būtų buvę, jei šiandieninės Lietuvos pajūryje ilgesnį laiką būtų šeimininkavę vikingai.

Gal jame būtų susiformavę daugiau jūrinio savarankiškumo? Nebūtų tokios jūros baimės, kokia buvo ir išliko pas žemdirbiško mąstymo lietuvius?

Gal jūros baimės kaip tik ir atsirado dėl skandinavų vikingų? Jų baimintasi suvokiant, kad iš anapus galintys atkeliauti vikingai turi gerus ir greitus laivus, yra greiti, stiprūs, bet tuo pačiu metu ir žiaurūs kariai.

Beje, 10-12 amžiuje gal tas žiaurumas buvo kitaip vertinamas - užkariavimas, aukos, o po to kerštas buvo tarsi savaime suprantamas reiškinys. Dažnai jis turėjo ir dvasinę sampratą, ypač vykdant aukojimą.

Žvelgiant į nūdienos įvykius Ukrainoje, panašu, kad mūsų 21 amžiaus pasaulis netoli pažengė per tūkstantmetį. Rusijos sukelto karo veiksmuose Ukrainoje yra gal netgi daugiau gaivališko gyvuliškumo, nei jo buvo 9-12 amžiuje.

Jei tikėtume nūdienos knygomis ir kita kultūrine medžiaga vikingų žiaurumas turėjo dvasinę sampratą, ko negalima pasakyti apie šiuolaikinio pasaulio barbarus.

Lietuvoje neseniai apie vikingus išleistos dvi puikios knygos „Vikingai Lietuvos istorijoje“ ir „Vikingai. Valgyk, renkis ir kovok kaip karys“. Dėmesio verta ir 2007 m. latvių išleista į lietuvių kalbą išversta knyga „Kuršių vikingai“. Vaikams Lietuvoje pristatoma populiari istorinė knyga „Vikingų žygiai į Apolę“.

 

Traukė žygiai ir prekyba

 

Ar istoriniai vikingai kada nors buvo įžengę į šiandieninės Lietuvos teritoriją?

Vikingų užkariavimo ir žygių žemėlapyje nėra itin ryškių ženklų, kad jie būtų buvę šiandieninės Lietuvos ar netgi Latvijos pakrantėje, bet skandinavų sagose tokie mūšiai minimi.

Vikingų pakilimo ir garsių jų žygių laikotarpiu tose dalyse, kur yra šiandienės Lietuvos pakrantė, anuomet šeimininkavo kuršiai. Jie buvo laikomi ne ką mažiau grėsmingais nei vikingai. Galbūt tai prilaikydavo vikingus nuo žygių į rytinę Baltijos jūros dalį.

Yra duomenų, kad vikingai skverbėsi gilyn į žemyną Daugavos upe per žiotis, kur dabar yra Rygos miestas.

Vikingai nusiaubdavo ir dabartinės Estijos pakrantes. Jų keliai vedė per Suomių įlanką

į Nevą, kur Sankt Peterburgo tuomet dar nebuvo nė žymės. Vikingai keliavo į Ladogos ežerą, o iš jo Volchovo upę net iki Naugardo.

Dabartinės Rusijos teritorijoje yra ir daugiau vietų, kur lankėsi vikingai. Jie buvo nuplaukę iki Onegos ežero. Per dabartinės Rusijos dalį upėmis ir ežerais vikingai su palyginti mobiliais laiveliais pasiekė ir Juodąją bei Kaspijos jūras.

Vikingus į naujus žygius traukė įvairios prekės, ypač vertingi buvo kailiai. Juos domino ir papuošalai. Kai kur jau būdavo randama ir aukso.

 

Kovos su kuršiais

 

Išlieka mįslė, kodėl vikingai, kurie buvo puikūs kariai ir prekeiviai, taip ir nenukariavo nei kuršių, nei prūsų apie kuriuos sklandė legendos, kad jie turi daug aukso. 

Gali būti ir taip, kad vikingai prisibijojo tiek kuršių, tiek prūsų. Skandinavų sagose tvirtinama, kad kuršiai buvo žiaurūs stabmeldžiai, turėjo burtininkų ir žymių. Sagose aprašyta, kaip kuršiai puolė vikingus, ypač prekeivius. Sugauti vikingai būdavo kankinami,  dažniausiai nužudomi, jų turtai pagrobiami.

Skandinavų sagose minimas epizodas, kaip vikingai užgrobė Seeburgo (dabar Gruobinia Latvijoje) pilį su septyniais tūkstančiais kovotojų. Įkvėpti sėkmės vikingai toliau patraukę į Apuolės pilį. Joje buvę 15 tūkst. kovotojų. Kuršiai pilyje narsiai gynėsi, atlaikė 8 parų apgultį, galiausiai pasidavė ir turėjo vikingams sumokėti didelę išpirką.

Skandinavų sagų negalima laikyti patikimais istoriniais šaltiniais, nes autoriai buvo linkę manipuliuoti skaičiais ir faktais. Tačiau Apuolės pilies puolimas laikomas aprašytu patikimai. Šį puolimą 854 m. aprašė kronikininkas Rimbertas, kuris, kaip manoma, ir pats lankėsi prie Apuolės. Tai yra ne kas kita, kaip Apuolė - piliakalnis netoli Skuodo. Į tą vietovę vikingai atėjo pėsčiomis nuo jau minėtos Gruobinios. Ji yra netoli Liepojos ežero. 

Apuolės pilies puolimo aprašymas skandinavų sagose yra itin svarbus. Tai yra pirmasis Lietuvos vietovės minėjimas vikingų rašytiniuose dokumentuose.

Yra duomenų, kad normanai - danų, švedų ir norvegų vikingai į Kuršių žemes dar kartą buvo atplaukę 9 amžiaus pabaigoje, bet nieko nepešę.

 

Vikingai Kuršių mariose, Nemune

 

Manoma, kad vikingai praplaukė ir pro dabartinės Klaipėdos vietą. Tiksliau jie buvo įplaukę į Kuršių marias ir Nemunu įsibrovę į Lietuvos gilumą.

Apie tai 12 amžiuje rašė danų kronikininkas Saksas. Priminti ir 8 amžiaus danų vado Starkaterio žygiai.

Pateikiama duomenų, kad 9 amžiuje kuršius puolęs danų vikingų vadas Hadingas, o 10 amžiuje jo sūnus Frodžis. Danijos, Švedijos vikingai dabartinės Lietuvos pakrantėse lankėsi ir 11, 12 amžiuose. Tačiau kokių nors didesnių susidūrimų nebuvo fiksuota. Apie vikingų žygius ir skverbimąsi per Nemuną į žemyną liudijantys kapinynuose rasti ginklai, runos.

Nuo 11 a. jau ir patys kuršiai ėmė garsėti kaip jūrų piratai, kurie įsiverždavo į normanų kraštus, grobdavo jų laivus.

 

Fotoreportažas
  • Kodėl skandinavų vikingai aplenkė Klaipėdą?-Foto-nr-10003_10004.jpg
  • Kodėl skandinavų vikingai aplenkė Klaipėdą?-Foto-nr-10003_10005.jpg
  • Kodėl skandinavų vikingai aplenkė Klaipėdą?-Foto-nr-10003_10006.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Kodėl skandinavų vikingai aplenkė Klaipėdą?"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.