Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Kokio paminklo reikia„Istoriniam Lietuvos laivynui“?

Su Lietuvos jūrų laivininkystės išnykimu mūsų šalyje nubrauktas ištisas istorinis laivybos puslapis.

Kasmet Jūros šventės parade žygiuojantys „Jūros veteranai“ norėtų, kad Klaipėdoje atsirastų gražus jų jaunystės darbus laivyne primenantis paminklas.
Kasmet Jūros šventės parade žygiuojantys „Jūros veteranai“ norėtų, kad Klaipėdoje atsirastų gražus jų jaunystės darbus laivyne primenantis paminklas. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Pageidauja platesnės diskusijos

 

Giliau paanalizavus tarsi akivaizdu, kad Lietuva neteko savo laivyno. Tiesa, Lietuvos jūrinių laivų registre dar liko laivų, kurie plaukioja su Lietuvos vėliava. Tačiau Lietuvos jūrų laivininkystės išnykimas yra tarsi lemties ženklas. 

Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijoje buvo svarstoma asociacijos „Jūros veteranai“ idėja Klaipėdoje pastatyti paminklą, kuris vadintųsi „Istorinis Lietuvos laivynas“.

Šioje komisijoje iš principo buvo pritarta tokio paminklo statybai. Tačiau, kaip teigė komisijos pirmininkas Vytautas Čepas, dar turėtų vykti diskusijos dėl pačios paminklo idėjos.

Įprasta, kad paminklai statomi žymiems žmonėms ar įvykiams pažymėti.

Pats faktas, kad Lietuvos laivynas išnyko nėra nei žymus, nei reikšmingas, greičiau gėdingas. Ir ta dėmė krenta ant atkurtos nepriklausomos Lietuvos.

Tačiau galima pažvelgti ir kitaip – laivai buvo plaukiojo, juose dirbo žmonės ir juos verta prisiminti.

 

Siūlo žvelgti giliau

 

Pasakymas „Istorinis Lietuvos laivynas“ nėra daliai žmonių suprantama. Kad tokia sąvoka nėra suprantama pasisakė ir Jūrinės kultūros koordinacinė taryba prie Klaipėdos miesto tarybos.

Paminko iniciatorės asociacijos „Jūros veteranai“ pirmininkas Vytautas Petrulis teigė, kad norint suvokti sąvoką „Istorinis Lietuvos laivynas“ reikia pažvelgti giliau – nuo laivyno kūrimosi kartu su atgauta nepriklausomybe XX amžiaus pirmoje pusėje iki laivyno, kuris tarybiniais metais buvo vienas didžiausių Europoje.

Pasiremdamas 2009 metais išleista flotilės admirolo Raimundo Baltuškos knyga „Baltijos jūra ir Lietuvos laivynas“, V.Petrulis dėsto, kad 1939 metais Lietuvos prekybinį laivyną sudarė 11 įvairios paskirties laivų. Tarybiniais metais prekybos ir žvejybos laivyne, kur dirbo daug šiandieninių klaipėdiečių, buvo keli šimtai laivų. Pagal to paties R.Baltuškos pateiktus duomenis 1990 metais atkuriant nepriklausomybę Lietuvos prekybos laivyne buvo 69, žvejybos – 146 laivai. Šiandien šis didžiulis laivynas ir jo žmonės jau yra skaudi negrįžtama praeitis.

 

Iniciatoriai – žinomi jūrininkai

 

V.Petrulis ir kiti asociacijos „Jūros veteranai“ nariai mano, kad to prieškario ir pokario Lietuvos laivyno žmonės ir laivai turi būti prisiminti ir įamžinti. Ir tam geriausiai tiktų paminklas „Istorinis Lietuvos laivynas“.

Toks paminklas žmones, buvusią ir dingusią Lietuvos valstybės pamatinę vertybę – jos laivus.

„Paminklas Klaipėdos mieste, kur kūrėsi garbinga jūreivystės ir laivybos istorija, dabartinei ir ateities kartoms primintų laivyno reikšmę Lietuvai. Kiekvienas atvykęs iš svetur matytų ir galėtų suprasti, kad jis yra valstybėje, kuri turi ir gerbia savo jūrinį paveldą, kad jis yra mieste – jūros uoste“, - teigiama asociacijos „Jūros veteranai“ kreipimesi, kurį pasirašė žinomi klaipėdiečiai jūrininkai Vytautas Petrulis, Vilius Kaunietis, Dionyzas Varkalis, Drąsutis Kudzevičius, Petras Stalnionis, Kazimieras Povilaitis. 

Jų nuomone, paminklas turėtų būti pastatytas Atgimimo aikštėje. Jo pagrindą galėtų sudaryti jūrinis simbolis vėjų rožė ir virš jo inkaro formos obeliskas į kurį atremtas laivo šturvalas. Tai tik vienas iš galimų variantų. Tikėtina, kad jei būtų apsispręsta statyti paminklą buvusiam laivynui ir jo žmonėms, galutinę jo formą, dydį, stilių siūlytų profesionalūs paminklų kūrėjai.

Šiuo metu esminis klausimas yra ar iš viso reikalingas paminklas, kurio idėja yra su pagarba prisiminti buvusį ir išnykusį laivyną, jo žmones.

Paminklo statybos iniciatorių nuomone, prie paminklo „Istoriniam Lietuvos laivynui“, panašiai kaip prie paminklo „Albatrosas“ Smiltynėje, prie Lietuvos jūrų muziejaus, būtų galima įteikti „Jūros veterano“ ženklą ir kitus apdovanojimus.

 

Pastaba: apie autorių ir jo sąsajas su visuomeninėmis organizacijomis ir asociacijomis skaitykite: http://www.albatrosas.lt/Vidmantas-Matutis-p388.html#.WLZyS2996Uk

 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Kokio paminklo reikia„Istoriniam Lietuvos laivynui“?"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.