Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Krantinė prie „vaiduoklio“ virto vaiduokliu

Į naują mūšį dėl vietos Klaipėdoje kyla mažųjų laivų savininkai.

Dangė laivams nesaugi

 

Jie pradeda ieškoti „teisybės“, kodėl jiems negalima laikyti laivų šalia Piliavietės, jei istoriniams laivams atiduota krantinė ten kelis metus nenaudojama.

Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacija „Pajūrio laivai“ kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę.

„Nors ne kartą kėlėme klausimą dėl krantinių, iki šiol jų neturime. Taip mums reikalinga krantinė prie Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus jau kelinti metai stovi tuščia. Mūsų laivai Danės upėje audros metu yra daužomi, tenka nuolat prie jų budėti, apdaužytus remontuoti, kyla pavojus laivų įgulų sveikatai ir net gyvybei“, - dėstė minėtos asociacijos prezidentas Algirdas Valentinas.

Jis piktinosi tuo, kad prieš dešimtmetį Klaipėdos miesto savivaldybė jiems buvo skyrusi krantinę prie Piliavietės, tačiau pasikeitusi valdžia 2015 metais ją atėmė. Klausimas, kur mažųjų laivų savininkams saugiai laikyti savo laivelius taip ir nebuvo spręstas iš esmės. Jiems skirta vieta Dangės upėje, kuri esanti nesaugi.

„Asociacijos nariai yra seni Klaipėdos gyventojai, miesto patriotai, myli miestą ir savo laivus. Nuo pat asociacijos įkūrimo, 20 metų jie su laivais nuolat dalyvauja įvairiuose miesto renginiuose, už tai neimdami jokio mokesčio, plukdo klaipėdiečių šeimas vaikams ir pensininkams taikydami nuolaidas. Todėl iš miesto jie tikisi tokio pat geranoriško požiūrio“, - tikino A.Valentinas.

 

Erzina tuščia krantinė

 

Klaipėdos miesto valdžia kol kas nežada, kad mažųjų laivų savininkai galėtų naudotis laivų stovėjimo vieta Pilies užutėkyje.

Kaip aiškino  Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis, ekspertai turėtų įvertinti Mažosios Lietuvos istorijos muziejui perduotos naudoti istorinių laivų krantinės būklę, numatyti, kokius darbus reikia atlikti, kad ši krantinė būtų saugi ir techniškai parengta naudoti.

Tai reiškia, kad kol kas krantinė stovės tuščia su neaiškia perspektyva, kad ji bus suremontuota, kada joje atsiras, kokie nors istoriniai laivai. A.Valentinas įsitikinęs, kad „istorinių laivų Klaipėdoje nebuvo ir nėra“, todėl krantinės stovi ir stovės tuščios.

G.Neniškis rekomendavo asociacijai „Pajūrio laivai“ keiptis į Lietuvos jūrų muziejaus tradicinių laivų vertinimo komisiją, kad daliai jos laivų būtų suteiktas Tradicinių laivų statusas ir jie galėtų stovėti istorinių laivų krantinėje.

Asociacijos „Pajūrio laivai“ nariai neturi kokių nors ypatingų prieškarinių laivų. Tačiau yra laivų, kuriems daugiau nei 50 metų, kas lyg ir leistų laivą laikyti istoriniu. Tarp tokių laivų 1956 m. statytas buvęs torpedinis kateris „Kamita“, 1965 m. statytas buvęs pakrančių apsaugos kateris „Romastė“, 1966 m. statybos buvęs mažasis žvejybos traleris „Lagūna“, 1967 m. statyta buvusi Kuršių marių žvejybinė dorė. Laivų savininkai prie jų įrengtų skydus su istorine medžiaga, pristatytų laivus Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus lankytojams.

 

Istorinių laivų stygius

 

Dėl asociacijos „Pajūrio laivai“ reikšmės, laivų vertės, tinkamų krantinių mažiesiems laivams, kurie taip pat yra ir Klaipėdos miesto jūrinė dalis, kalbėta ir naujai suformuotos Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos posėdyje, kurios nariu yra ir šių eilučių autorius.

Pripažįstama, kad dėl asociacijos laivų yra iškilusi rimta problema ir ją reikėtų spręsti. Jūrinės kultūros koordinacinė taryba tam ketina surengti atskirą posėdį. Ji buvo viena iš tų organizacijų, kuri miesto valdžiai rekomendavo krantinę Pilies užutėkyje naudoti tam, kad prie jos būtų kaupiami istoriniai laivai.

Daugelyje Europos uostų yra didesnės ar mažesnės istorinių laivų krantinės. Prie jų stovi miesto puošmenomis esantys seni laivai. Klaipėdoje dėl tokių laivų iš tiesų gali būti problemų. Negalima sakyti, kad senų laivų visai nėra. Žinome apie šimtamečius laivus „Olga“, „Leady Sophie“, Jūrinės istorijos ir kultūros klubo „Budys“ laivus. Tik neatsakyta į klausimus, ar jie juos laikytų ir techniškai ar galėtų laikyti prie istorinių laivų krantinės.

„Man kažkaip atrodė, kad istorinių laivų Lietuvoje yra daugiau. Bet pasirodė, kad istorinių laivų flotilė yra sugriuvusi, nieko daug neturime“, -  yra teigęs Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.

Kalbėta apie tai, kad prie istorinių laivų krantinės galėtų stovėti ir senų laivų replikos. Galbūt laikyti savo senus laivus panorėtų ir užsieniečiai?

Bet kuriuo atveju, galbūt jau 2020 metų pradžioje, Klaipėdos miesto valdžiai, jūrinėms organizacijoms teks rimtai spręsti, kur saugiai įkurdinti pramoginius laivelius ir kuo užpildyti istorinių laivų krantinę.

 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Krantinė prie „vaiduoklio“ virto vaiduokliu"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.