Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Kruizų tripolis Baltijoje veikia ir Klaipėdos uostą

Kopenhaga, Malmė ir Visbis laiko save didžiausiu Šiaurės Europos kruizų centru.

Vienas iš Kopenhagos kruizinių laivų terminalų.
Vienas iš Kopenhagos kruizinių laivų terminalų. @ nuotr.

Kopenhagos pranašumai

 

Per visus šiuos uostus pernai juose apsilankė 465 kruiziniai laivai. Vien Kopenhagoje buvo 350 kruizinių laivų.

Tai, kad kruiziniai laivai plaukia į Kopenhaga lyg ir nieko nuostabaus. Danijos sostinė yra pagrindinis centras iš kur prasideda nemaža dalis kruizų ne tik į Baltijos, bet ir į Šiaurės jūrą, pagal Norvegijos krantus.

Kopenhagos, kaip kruizinio uosto pranašumas akcentuojamas ir dėl to, kad netoli jūrų uosto Kastrupo miestelyje yra vienas geriausių Europoje Kopenhagos oro uostų.

Taip pat akcentuojamas palyginti trumpas įplaukimas į Kopenhagos kruizinių laivų terminalus, kurie yra pačioje patogiausioje uosto vietoje.

 

Visbį tempia partneriai

 

Didžiausia mįslė yra tai, kas kelia Švedijos Gotlando salos Visbio uosto patrauklumą kruizams. Jo augimas tiesiog fenomenalus. 2018 m. Visbyje lankėsi 70 kruizinių laivų, 2019-aisiais - 100, o šiais metais, planuojama, užsuks 136 laivai.

Galbūt sėkmė slypi ir tame, kad čia buvo įrengtas ir nuo 2018 m. pradėjo veikti naujas kruizinių laivų terminalas. Jis turi 360 ilgio krantinę ir gali priimti praktiškai bet kokio dydžio laivą. Prie krantinės vienu metu gali stovėti net 30 autobusų.

Gotlando salos Visbio uosto sėkmę galėjo lemti ir tai, kad nuo 2018 m. pradžios laivybos kompanijoms ir kitiems bendradarbiavimo partneriams tie patys agentai pardavinėjo tris kelionės vietas - į Kopenhagą, Malmę ir Visbį. Šie uostai taiko vieningą savo veiklos pateikimo klientams rinkodarą. Taip trys uostai tarsi buvo sublokuoti į vieną.

Vienu metu jie gali priimti net 18 kruizinių laivų: Kopenhaga - 10, Malmė - 3, Visbis - 5. 

Tokia tripolio veikla, kai Kopenhagos-Malmės uosto administracija tempiant Visbio uostą, labiausiai nenaudinga rytinės Baltijos, tarp jų ir Klaipėdos uostui. Visbis centrinėje Baltijoje tampa svarbia stotele, kuria galėtų būti Klaipėda ar Ryga.

 

Planuojamas naujas terminalas

 

Kopenhaga šiais metais tikisi sulaukti apie 370 kruizinių laivų, kurie pirmą kartą jos istorijoje turėtų atplukdyti per 1 mln. kruizinių turistų. Pernai buvo per 900 tūkst. kruizinių svečių.

Kopenhagoje 4 skirtinguose kruiziniuose terminaluose vienu metu gali stovėti 10 laivų.

Bet ir to neužtenka. Kaip tik šiomis dienomis Kopenhagos-Malmės uosto administracija paskelbė naujo kruizinio terminalo statybos viešojo pirkimo procedūrą. Tikimasi, kad rangovas bus žinomas gegužę.

Kopenhagoje planuojama pastatyti dviejų aukštų maždaug 10 tūkst. kvadratinių metrų kruizinių laivų terminalą, kuris vienu metu priimtų apie 5 tūkst. keleivių. Terminalas įvardinamas kaip ekologiškiausias visame Baltijos jūros regione. Prie jo atplaukę kruiziniai laivai „bus maitinami“ elektra iš krantinių „rozečių“.

Naują kruizinių laivų terminalą Kopenhagoje tikimasi atidaryti 2022 m. Jis tarsi skirtas pakeisti esamus „Oceankaj“ terminalus. Tačiau jūrų turistų kiekis Kopenhagoje, kaip ir visame Baltijos ir Šiaurės jūrų regione auga, todėl ir senieji terminalai dar bus naudojami.

 

Fotoreportažas
  • Kruizų tripolis Baltijoje veikia ir Klaipėdos uostą-Foto-nr-8758_8759.jpg
  • Kruizų tripolis Baltijoje veikia ir Klaipėdos uostą-Foto-nr-8758_8760.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Kruizų tripolis Baltijoje veikia ir Klaipėdos uostą "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.