Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Kuo Lietuvos žuvininkystė skiriasi nuo kitų?

Nors Lietuva jau 11 metų yra ES nare, tačiau dalyje sričių, kaip žuvininkystė, mūsų šalies atstovai į ES institucijas žvelgia kaip mokinukai. Tuo tarpu senosios šalys sugeba geriau pasinaudoti sudėtinga ES reglamentavimo sistema.

Lenkijos Ustkos uoste siurbliais iškraunamos žuvys apie ką Klaipėdos žvejai tik svajoja.
Lenkijos Ustkos uoste siurbliais iškraunamos žuvys apie ką Klaipėdos žvejai tik svajoja. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Valdininkų prisitaikėliškumas

 

Lietuvoje nėra geresnio žuvininkystės eksperto, kaip Remigijus Sakas, kuris 2007-2013 metais dirbo Europos Komisijos žvejybos inspektoriumi ir lankydamasis uostuose, žvejų laivuose, diskutuodamas su įvairių institucijų specialistais, gerai susipažino su Šiaurės šalių žuvininkyste.

„ES žuvininkystės politikoje buvo siekiama sudaryti kuo mažiau išimčių. Tačiau žuvininkystės sektorius įvairialypis ir tai apsunkino reglamentavimą. Senosios ES šalys tuo naudojasi. Jos, dažnai pasitelkusios mokslininkus, sugeba įrodyti, kad šalies nacionaliniai tikslai neprieštarauja bendriems ES tikslams“, - tikino R.Sakas.

Jis kritiškai vertino Lietuvos žuvininkystės valdininkų požiūrį, kurie dažnai nesiima ginti šalies interesų. R.Sakas pastebėjo, jog Lietuvoje jaučiamas prisitaikėliškumas – ES iškels tikslus, o Lietuva kaip mokinukai juos įgyvendins. Nedaroma nieko, kad būtų apginti šalies žuvininkystės sektoriaus interesai. Ypač tai pasijuto šiuo metu rengiamame naujo Žuvininkystės įstatymo projekte.

„Dažnai girdime pasiteisinimus, kad Lietuvos žuvininkystės sektorius mažiukas ir neverta eikvoti laiko ką nors įrodinėjant ES valdininkams. Bet jei palygintume Lietuvos žuvininkystės sektorių su ES vidurkiu, jis ne toks ir mažas. Žuvininkystės pridėtinė vertė Lietuvoje sudaro 0,039 proc. nuo visos ekonomikos, kai ES vidurkis – 0,027 proc. Tiesa, pagal dirbančiųjų skaičių žuvininkystės sektoriuje ES vidurkis yra 0,064 proc. nuo visos ekonomikos, kai Lietuvoje jis siekia – 0,051 proc.“, - tikino R.Sakas.

 

Aistros dėl kvotų

 

Esminis Lietuvos skirtumas nuo ES vidurkio yra tai, kad Lietuvoje visą žuvininkystės sektorių tempia tolimųjų jūrų žvejyba. Priekrantės žvejybos dalis Lietuvoje yra 0,4 mln. eurų, Baltijos jūros 2,4 mln. eurų, o tolimųjų jūrų – net 9,9 mln. eurų. Europos Sąjungoje atitinkamai priekrantės žvejybos dalis yra 524,3 mln. eurų, vidaus jūrų – 2408 mln. eurų, o tolimųjų jūrų – 357,6 mln. eurų.

Ir pagal darbuotojų kiekį svarbiausiu žvejybos sektoriumi Lietuvoje išlieka Tolimųjų jūrų žvejyba – 355 darbuotojai, kai Baltijos jūroje jų – 228, o priekrantėje – 149.

„Tolimųjų jūrų žvejyba labai stipriai priklauso nuo tarptautinių susitarimų. Lietuvos žvejybos tikslas turėtų būti sukurti kuo didesnė žvejybos vertę Baltijos jūroje. Atviros jūros žvejyboje turėtų būti palaikomas pelnas, kuris užtikrintų investicijas, priekrantėje svarbiausia išsaugoti žvejų darbo vietas“, - svarstė R.Sakas.

Kaip padidinti Baltijos jūros žvejybos pelningumą, kai Lietuvai ES skiria vienodą procentą žvejybos kvotų? Tiesa, kvotų dydžiai kinta – tendencija tokia, kad bendras kvotų kiekis mažėja.

Persiskirto ir žvejojamų žuvų rūšys. Jei anksčiau pagrindine žuvimi laikytos menkės, tai dabar didesnius pelnus neša strimelių ir šprotų žvejyba. Neatsitiktinai dėl šių žuvų Lietuvoje kyla didžiulės aistros.

Vienas iš pelningumo didinimų vyko tuomet, kai Lietuva pasinaudodama ES parama už 11,5 mln. eurų supjaustė dalį – iki 3000 GT pasenusio žvejybos laivyno. Bet problema, anot R.Sako, ta, kas laivynas yra senas, sumažėjus vienai žuvų rūšiai negali greitai prisitaikyti gaudyti kitą rūšį.

 

Susiskaldymas – naudingas?

 

„Lietuvoje turėtų būti lankstesnė kvotų skyrimo tvarka. Pasirinktas modelis atiduoti daugiausiai kvotų vienai stipresniai bendrovei nėra priimtina. O kas bus, jei ji grubiai pažeis žuvininkystės taisykles ir jos veikla bus sustabdyta?“, - klausė R.Sakas.

Jo nuomone, atidavus kvotas vienai bendrovei iškyla ir žuvininkystės sektoriaus valdymo problema. Žuvininkystės valdymo sistema tarsi taptų tos vienos stiprios bendrovės filialu.

Didžiausia Lietuvos Baltijos jūros žvejybos problema yra pernelyg didelis šio sektoriaus susiskaldymas. Tai kenkia Baltijos jūros žvejybos sektoriui efektyviai pasinaudoti ES paramos lėšomis.

„Žuvininkystės sektoriui skirti pinigai Lietuvoje iš jūros dalies plaukia į vidaus vandenis. Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje kažkam yra labai naudinga, kad Baltijos jūros žvejybos sektorius būtų susiskaldęs“, - pastebėjo R.Sakas.

Lietuvos jūrinės žvejybos sektoriuje dirba 377 žmonės, Vidaus vandenų ir akvakultūros – 459. Jūrinio žvejybos sektoriaus metinė produkcijos vertė siekia apie 7,1 mln. eurų, vidaus vandenų ir akvakultūros – apie 9,5 mln. eurų. Skaičiai beveik apylygiai. Tačiau jie pastebimai skiriasi vertinant žuvininkystės paramą. 2007-2013 metais jūrinio sektoriaus parama nuo visos žuvininkystės paramos sudarė 14 proc., vidaus vandenų ir akvakultūros – 34 proc. Panašūs skaičiai planuojami ir 2014-2020 metais – atitinkamai 16 ir 34 proc.  

   

Nevertinami žvejai

 

Dažnai kaip netinkamas įvardinamas ir žuvininkystės sektoriaus valdymas. Dėl kvotų skirstymo dauguma žvejų buvo įvelti į teismų maratoną. Šiuo metu vyksta arba įvyko penki teismai, kuriuos žvejai laimėjo. Bet iš to išvados nepadarytos. Ir toliau kvotos skirstomos daugumai žvejų nepalankiai – žvejai vėl ketina kreiptis į teismus.

Ypač stipriai žuvininkystės sektoriui pakenkė privalomas sugautų menkių pardavimas per Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną, kuris dabar jau atšauktas. Galima palyginti tai, kad ES žvejų laivas per metus jūroje būna apie 122 dienas, iš jų tiesiogiai žvejoja 115 dienų. Lietuvos žvejų laivas per metus vidutiniškai jūroje išbūdavo 120 dienų. Iš jų tiesiogiai žvejojo 80 dienų – kitą laiką žvejybos rajonų ir Klaipėdos, kad galėtų atplukdyti į aukcioną sugautas žuvis, kai kitų šalių žvejai žuvis  iškraudavo artimiausiuose žvejybos rajono uostuose.

Kita problema yra tai, kad Lietuvoje prasčiau nei ES vidurkis vertinami žvejai. Jei ES žvejų atlyginimams vidutiniškai skiriama apie 27 proc. dalies nuo sugautų žuvų vertės, tai Lietuvoje – tik 17 proc.

 

 

Baltijos jūros žvejybos kvotų paskirstymas

 

Šalis

 

Kvotų kiekis tonomis

 

Kvotų dalis pagal kiekį (proc.)

 

Kvotų dalis pagal vertę (proc.)

 

Europos Sąjunga

 

596502

100

100

Lietuva

15461

2,59

3,0

Vokietija

26559

4,45

8,7

Danija

27779

4,65

13,0

Latvija

54952

9,21

8,1

Estija

60736

10,18

7,3

Lenkija

106320

17,82

18,9

Švedija

127896

21,44

21,0

Suomija

176799

29,63

20,1

 

 

 

 

 

 

 

  

Fotoreportažas
  • Kuo Lietuvos žuvininkystė skiriasi nuo kitų?-Foto-nr-3887_3888.jpg
  • Kuo Lietuvos žuvininkystė skiriasi nuo kitų?-Foto-nr-3887_3889.jpg
  • Kuo Lietuvos žuvininkystė skiriasi nuo kitų?-Foto-nr-3887_3890.jpg
  • Kuo Lietuvos žuvininkystė skiriasi nuo kitų?-Foto-nr-3887_3891.jpg
  • Kuo Lietuvos žuvininkystė skiriasi nuo kitų?-Foto-nr-3887_3892.jpg
  • Kuo Lietuvos žuvininkystė skiriasi nuo kitų?-Foto-nr-3887_3893.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Kuo Lietuvos žuvininkystė skiriasi nuo kitų?"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.