Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Kuo garsus Norvegų laivas „Fram“

1890 metų kovo 6 d. 29-erių metų keliautojas Fridtjofas Nansenas parašė laišką garsiam laivų statytojui 58-erių metų Colinui Archeriui. Taip prieš 130 metų prasidėjo norvegų ekspedicinio laivo „Fram“ istorija.

FRAM F.Nanseno ekspedicijos metu. Planuota, kad laivas, įšalęs leduiose, dreifuos Šiaurės ašigalio link. Nacionalinės Norvegų bibliotekos nuotrauka.
FRAM F.Nanseno ekspedicijos metu. Planuota, kad laivas, įšalęs leduiose, dreifuos Šiaurės ašigalio link. Nacionalinės Norvegų bibliotekos nuotrauka. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Ypatingas užsakymas

 

Jaunas norvegų mokslininkas Fridtjofas Nansenas, ką tik su slidėmis perėjęs ledu ir sniegu padengtą Grenlandiją, užsimojo naujam žygiui. Jis sumanė pasiekti Šiaurės ašigalį, pasinaudodamas jūrų srovėmis, kurios leduose įšalusį laivą neštų jo link. Tam sumanymui įgyvendinti reikėjo ypatingos konstrukcijos labai tvirto laivo. Tokio, kuris, F.Nanseno žodžiais tariant, „išslystų kaip ungurys iš ledo gniaužtų“.

Nepaisant to, kad laivų statyboje jau seniai buvo įsitvirtinę geležis ir plienas, Nansenas savo būsimai kelionei nutarė statyti medinį laivą. Patikimus, geromis jūrinėmis savybėmis pasižyminčius medinius laivus tuomet vis dar nuleidinėjo ant vandens Larviko fiordo rytinėje pakrantėje Rikkeviko kaimelyje esanti statykla. Jos savininkui Colinui Archeriui, kuris užsakovams ne tik statė, bet ir projektavo laivus, F.Nansenas išsiuntė laišką su įsivaizduojamo laivo eskizu ir pasiūlė imtis jo statybos.

Škotų kilmės norvegų „laivų architektas“ C.Archeris ilgokai dvejojo prieš priimdamas galutinį sprendimą. Labai jau daug specifinių reikalavimų būsimam laivui kėlė užsakovas. Kita vertus, Nansenas dar neturėjo pinigų jo statybai. Norvegijos Karalystės stortingas tik po pusmečio nutarė ekspedicinio laivo statybą finansuoti iš valstybės biudžeto lėšų.

F.Nansenas nekantravo išplaukti kuo anksčiau, kol dar niekas nepasisavino jo idėjos. Jis reikalavo, kad C.Archeris nedelsdamas jam atsiųstų būsimo laivo modelį. Per gana trumpą laiką garsusis „laivų architektas“ sukūrė ne vieną, o net tris laivo modelius. Bendru sutarimu atrinkus geriausią variantą, prasidėjo Arktikai pritaikyto laivo statyba.

1892 metų spalio 26 dieną naujas laivas nuslydo nuo stapelių į Larviko įlankos vandenis. Šią ceremoniją stebėjo keli šimtai žmonių. Į nuošalų kaimelį juos atgabeno C.Archerio pasamdytas garlaivis.

Laivo krikštamotė Eva Nansen, būsimos ekspedicijos vadovo žmona, sudužus šampano buteliui, ištarė naujo laivo vardą – „Fram“ („Pirmyn“). Po to C.Archerio įmonėje buvo surengtas pokylis, kuriame dalyvavo visi 60 laivo statyboje dalyvavę darbuotojai.

 

Visų laikų tvirčiausias medinis laivas

 

„Fram“ buvo trijų stiebų škuna, kurios visas ilgis, nuo bušprito iki laivagalio, siekė 39 metrus. Palyginti nedidelis, bet neįprastai platus ir labai mažos grimzlės laivas užtikrino geresnį manevravimą tarp ledo properšų.

Laivo korpusas buvo pagamintas iš ypatingos ąžuolinės medienos. Maždaug 25-28 centimetro storio rastai ilgiau kaip 30 metų buvo laikomi pastogėje, tikintis kada nors juos panaudoti karinių laivų statybai. Pasibaigus medinių laivų epochai, karo departamentas sutiko už labai suamžintą kainą aukštos kokybės medieną parduoti Nansenui.

Trys ąžuolinių lentų sluoksniai, sudarantys laivo korpusą, pastorino jo bortus iki 70 centimetrų. Iš ąžuolinių sijų su geležiniais apkaustais buvo sutvirtintas forštevenis. Laivo kilį pagamino iš guobų, pristatytų iš Škotijos. Ilgametė laivų statybos praktika bylojo, kad atsparūs skilimui ir yra gana elastingi guobos rastai pati tinkamiausia mediena kiliui. Šoninė bortų apkala prie špantų, kaip ir visos kitos laivo medinės dalys buvo pritvirtintos geležiniais varžtais su galvanine danga.

Tvirtai suręstam laivo korpusui nebuvo baisūs ledo gniaužtai. Dėl suapvalintų bortų jie negalėtų laivo sutraiškyti, o tik išstumtų jį ant užšalusio paviršiaus. Per dešimt metų „Fram“ atlaikė tris ilgai trunkančias poliarines ekspedicijas ir nė karto nebuvo įveiktas gamtos stichijos. Specialistų vertinimu „Fram“ iki šiandien laikomas tvirčiausiu mediniu laivu iš visų kada nors pastatytų.

 

Komandos gyvenimo sąlygos

Į

 „Fram“ buvo labai kruopščiai paruoštas, kad 12 žmonių įgula, laivui įšalus poliariniuose leduose, galėtų ten išgyventi ne vienerius metus. Laivas turėjo 220 AG garo variklį ir bunkerius, kuriuose tilpo 250 tonų anglies ir 20 tonų žalios naftos garo katilui kūrenti. Gyvenamųjų patalpų apšvietimui ir apšildymui galėjo pasiimti 18 tonų žibalo. „Fram“ taip pat buvo aprūpintas vėjo malūnu, kuris suko generatorių, teikiantį elektros energiją Edisono lemputėms.

Visi „Fram“ komandos nariai laive gyveno tomis pačiomis sąlygomis. Jų bendro gyvenimo centras buvo 20 kvadratinių metrų trapecijos formos kajutkompanija. Joje buvo ilga sofa, kurios priekyje stovėjo bendras pietų stalas. Abejose kajutkompanijos pusėse rikiavosi įgulos kajutės – keturios vienvietės ekspedicijos vadovybei ir dvi keturvietės eiliniams įgulos nariams.

Siekiant išsaugoti šilumą, kajutėse nebuvo iliuminatorių. Dienos šviesa į kajutkompaniją patekdavo per lubų angą, kurią puošė vitražas su Norvegijos herbu. Saloną ir kajutes puošė norvegų tapytojų darbai padovanoti ekspedicijos dalyviams,

Pertvaroje už kajutkompanijos buvo įrengta žibalinė krosnis – vienintelis šilumos šaltinis. Per ventiliacines angas šiluma patekdavo į kajutkompaniją ir kajutes. Visos patalpos buvo apšiltintos elnių kailiais, veltinių ir kamščių plokštėmis. Tai leido net tolimoje šiaurėje gyvenamose patalpose palaikyti 22 laipsnių šilumą.

 

Nuo garsių kelionių iki muziejaus

 

Iki šiol „Fram“ yra vienintelis medinis laivas, nuplaukęs toliausiai į šiaurę ir pietus. F.Nansenas, inicijavęs „Fram“ statybą, pirmasis jį ir išbandė. Jis surengė Arkties ekspediciją, kuri truko trejus metus – 1893-1896. Jūros srovės nenunešė laivo iki Šiaurės ašigalio, nors jis 1041 dieną dreifavo ledo gniaužtuose.

Po to ledų neįveiktas laivas dalyvavo dar dvejose norvegų mokslinėse ekspedicijose. Vadovaujant Ottui Sverdrupui, jis ketverius metus (1898-1902) plaukiojo Kanados Arktiniame salyne. Per tą laiką norvegų tyrėjai sudarė žemėlapius, apimančius 260000 kvadratinių kilometrų teritoriją.

Paskutinį kartą laivu „Fram“ pasinaudojo dar vienas norvegų keliautojas-tyrėjas Roaldas Amundsenas. 1910-1912 metais jis surengė ekspediciją į Antarktidą, kurios metu pirmasis pasiekė Pietų ašigalį.

Grįžęs iš kelionių, kurios išgarsino ne tik drąsius norvegų keliautojus, bet ir patvariausią medinį laivą, „Fram“ daugelį metų praleido dokuose, nes jam į pamainą atėjo plieniniai monstrai. Apleistas laivas pradėjo irti.

Otto Sverdrupo ir kitų buvusių „Fram“ įgulos narių iniciatyva buvo nutarta sugrąžinti laivui tokią išvaizdą, kai jis „buvo geriausios formos“. Keletą metų užtruko laivo restauracija ir specialiai „Fram“ ekspozicijai skirto muziejaus statyba. Didžiąją dalį lėšų šiems darbams surinko jūreiviai iš viso pasaulio.

1936 metų gegužės 20 dieną Osle įvyko „Fram“ muziejaus atidarymas. Jame dalyvavo Norvegijos karalius Haakonas VII ir visų „Fram“ ekspedicijų atstovai, kurių ne tiek jau daug bebuvo likę.

Šiandien nuo 2007 metų arktinius vandenis vagoja sustiprinto korpuso 500 keleivių vietų kruizinis laivas „Fram“ įregistruotas Norvegijoje.

Fotoreportažas
  • Kuo garsus Norvegų laivas „Fram“-Foto-nr-8951_8952.jpg
  • Kuo garsus Norvegų laivas „Fram“-Foto-nr-8951_8953.jpg
  • Kuo garsus Norvegų laivas „Fram“-Foto-nr-8951_8954.jpg
  • Kuo garsus Norvegų laivas „Fram“-Foto-nr-8951_8955.jpg
  • Kuo garsus Norvegų laivas „Fram“-Foto-nr-8951_8956.jpg
  • Kuo garsus Norvegų laivas „Fram“-Foto-nr-8951_8957.jpg
  • Kuo garsus Norvegų laivas „Fram“-Foto-nr-8951_8958.jpg
  • Kuo garsus Norvegų laivas „Fram“-Foto-nr-8951_8959.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Kuo garsus Norvegų laivas „Fram“"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.