Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Laivai jūrose - lyg karantino zonos

Plintant koronavirusui, laivai pasaulyje tapo viena iš saugesnių vietų, gal tik išskyrus, kruizinius lainerius.

Pokyčiai: dėl koronaviruso daugiau kaip 10 proc. kritus bendrai Kinijos uostų apyvartai padaugėjo krovinių laukiančių laivų. „Itfseafarers.org“ nuotr.
Pokyčiai: dėl koronaviruso daugiau kaip 10 proc. kritus bendrai Kinijos uostų apyvartai padaugėjo krovinių laukiančių laivų. „Itfseafarers.org“ nuotr. @ Vidmanto Matučio archyvo nuotr.

Kaip pakeisti įgulas?

 

Iš reiso grįžęs jūrų kapitonas Juozas Liepuonius kaip tik šiomis dienomis baigė savo karantino Lietuvoje laikotarpį.

Koronaviruso sukeltą vajų jis pajuto viename Nigerijos uoste, kai laivo agentas atnešė įgulai dezinfekuojančias priemones, respiratorius ir kaukes. Vėliau uosto atstovai pakilo į laivą su kaukėmis, o vietoje tradicinio rankos paspaudimo tik nusilenkė. Prieš tai laivo įgulos narių temperatūra uosto pareigūnai tikrino distanciniu termometru.

Po reiso jis susidūrė su didžiausiu iššūkiu, kaip grįžti namo, nes jau buvo prasidėję lėktuvų reisų ribojimai. Jūrininkų pristatymo į laivus ir įgulų keitimo problema šiuo metu tapo dar aktualesnė.

Kaip teigė „Limarko“ grupės prezidentas Vytautas Lygnugaris, jie tiesiogiai su tuo susidūrė ir pajuto, kad pakeisti įgulos Ispanijos uostuose neįmanoma. Apribojimai griežti - ne tik į šalį, bet ir į uostus neįleidžiami užsieniečiai, net ir jūrininkai.

Įgulos keitimui bus ieškoma kitos šalies. Taip pat tikimasi, kad gal padėtų Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pažyma dėl įgulos keitimo.

Jūrininkų įgulų keitimo situacija aktuali visame pasaulyje. Kiekvieną mėnesį pasauliniame laivyne įprastai keičiama maždaug 100 tūkst. jūrininkų. Gerai tai, kad leista kol kas iki 3 mėnesių pratęsti jūrinių dokumentų galiojimą per klasifikacines bendroves.

 

Būna parodomųjų akcijų

 

Jūrų kapitonų asociacijos vadovo J.Liepuoniaus teigimu, problemų kils ir tiems jūrininkams kurių dokumentai jau pasibaigė, o kvalifikaciniai kursai nevyksta.

„Be dokumentų išvykti į reisą nebus įmanoma. Manau už mėnesio, kito „sniego gniūžtė virs ištisa lavina“, - svarstė J.Liepuonius. Jis viliasi, kad Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Lietuvos saugaus transporto administracijos Jūrų departamentas tai išspręs. Jau svarstoma, kad jūrininkų kursai vyks nuotoliniu būdu.

Jo nuomone, jūrininkams nėra lengva, ypač dabar, kai visoje Europoje karantinas, o kai kur net ir labai griežtas, todėl labai svarbu, kad jūrinės srities valdininkai, inspekcijos be reikalo neapsunkintų jūrininkų darbo.

Jis prisiminė atvejį, kai Švedijos locmanas apskundė vieno laivo įgulą dėl ne visai tinkamai išleisto laivo trapo ir po šio skundo laivas tarsi buvo „išnarstytas“.

„Ar reikia tokių parodomųjų akcijų visuotinio karantino metu, jei laive nėra rimto pažeidimo?, - klausė J.Liepuonius.   

 

Nenorėtų pakartoti recesijos

 

V.Lygnugaris teigė, kad regionuose dėl koronaviruso yra skirtingi reikalavimai. Bosforo sąsiauryje, Dardaneluose, kai kuriuose kituose uostuose yra griežti reikalavimai, kad, kai į laivą ateina locmanas, įgula turi būti su kaukėmis ir kombinezonais.

Į laivus lipantys locmanai labiau panašūs ne į jūrininkus, o į daktarus, nes dažniausiai būna su balta apranga.

Su kaukėmis atskiri įgulos nariai privalo būti ir bendraudami su uostų atstovais, tiekėjais. Atvykus į užsienio uostus įgulų nariai stengiasi likti laivuose, daugumoje uostų jūrininkai neišleidžiami už jų ribos.

Anot V.Lygnugario, užėjimas į kai kuriuos uostus netgi palengvėjo, pastebėta, kad laivuose rečiau lankosi laivybos inspektoriai. Į laivus nebeužsuka ir agentai, kurie beveik išimtinai visur dirba iš namų.

„Uostuose nėra sutrikęs maisto tiekimas. Šipšandleriai netgi atlieka daugiau funkcijų nei anksčiau“, - pastebėjo V.Lygnugaris.

Jo teigimu, laivyboje dar nėra kokios nors baisios situacijos. Viskas priklausys nuo to, kiek ilgai dabartinė karantininė situacija keisis. Jei ji truks 2-3 mėnesius didesnės žalos laivybai nepadarys, jei užsitęs pusmetį gali prasidėti panašūs procesai kaip po 2008-2009 metų recesijos.

„Šiandien laive yra netgi saugiau nei krante, nes laivai savotiškos karantino zonos. Iš Pietų Amerikos į Europą laivas plaukia apie tris savaites, kai koronaviruso inkubacinis laikotarpis dvi savaitės“, - pastebėjo V.Lygnugaris.

 

„Pametami“ laivai su jūrininkais

 

„Laivyba yra didžiulis verslas, nes apie 90 proc. prekių gabenama laivais. Sustojus laivynui žlugtų ir pasaulio ekonomika. Jūrininkai į savo darbą žiūri atsakingai. Iš to turėtų pasimokyti, tarkim, kad ir mūsų šalies jauni žmonės, kurie grįžę iš užsienio nesilaikė karantino sąlygų, kenkė ir aplinkiniams, ir savo šaliai. Virusai pralenda pro visas mūsų gyvenimo spragas, sąmonę, atsakomybę, nekompetenciją, kartais kvailą užsispyrimą ar nenorą suprasti realią situaciją“, - filosofiškai teigė jūrų kapitonas J.Liepuonius.

Nors pasaulinis laivynas, ypač prekybinis, kol kas sąlyginai saugus, Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) vis tiek nerimauja, baiminasi, kad pandemija nesutrikdytų jos.

Pasaulyje yra uostų, kurie užsivėrė arba į juos nepriimami atskiri laivai.

Tęsiantis koronaviruso pandemijai gali atsirasti dar daugiau laivybos sutrikimų. Blogiausiai būtų, jei dėl ekonominių sąlygų būtų „pametami“ laivai kartu su jūrininkais be maisto ar gėlo vandens. Panašiai jau nutiko viename Ispanijos uoste, kur buvo palikta kruizinio laivo 23 žmonių įgula iš Indijos.

IMO atkreipia dėmesį, kad atskiros valstybės ir laivybos kompanijos ir koronaviruso sąlygomis turi spręsti įgulų keitimo, laivų tiekimo, remonto, sertifikavimo ir jūrininkų licencijavimo problemas.

 

Baiminasi antrosios bangos

 

Kai kurios laivų kategorijos ekonominius sunkumus jau yra pajutusios, pirmiausia, patys didžiausi konteineriniai laivai, iš dalies energetinių žaliavų gabenimo laivai. Laivybos konsultavimo kompanija „Alphaline“ teigia, kad per paskutinį mėnesį buvo atšaukti 46 proc. tarp Azijos ir Šiaurės Europos suplanuotų didelių laivų reisų. Ispanijos dokininkų asociacija „Anesko“ paskelbė, kad šios šalies uostuose konteinerių srautai dėl koronaviruso sumažės apie 30 procentų.

Dalis laivybos kompanijų jau atšaukia išankstines 2020 m. veiklos prognozes, kai kurios jau ėmėsi pjaustyti iki 25 m. amžiaus laivus, teigdamos, kad „įprastomis sąlygomis toks žingsnis būtų sunkiai paaiškinamas“.

„Šiomis sąlygomis mažiau rizikingi mažesni laivai, tarp jų ir konteinevežiai iki trijų tūkstančių TEU. Ir užsakymų yra, ir frachtai kol kas nėra kokiose nors siaubingose žemumose“, - svarstė V.Lygnugaris.

Jo nuomone, labai svarbu yra, kad į Kiniją ir Azijos regioną nesugrįžtų antroji koronaviruso banga. Jei Kinijos verslas atsigaus, tai ir pasaulinei laivybai bus geriau.

Filosofinis klausimas išlieka, kaip po šio koronaviruso keisis pasaulis, kokios pamokos bus išmoktos. Koronavirusas įrodo, kaip pavojinga yra vienoje regiono dalyje sukoncentruoti didelę dalį gamybos.

 

 

 


 

Fotoreportažas
  • Laivai jūrose - lyg karantino zonos-Foto-nr-8937_8938.jpg
  • Laivai jūrose - lyg karantino zonos-Foto-nr-8937_8939.jpg
  • Laivai jūrose - lyg karantino zonos-Foto-nr-8937_8940.jpg
  • Laivai jūrose - lyg karantino zonos-Foto-nr-8937_8941.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Laivai jūrose - lyg karantino zonos"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.