Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Laivas atsisakęs žibalinių lempų

Prieš 140 metų amerikiečių keleivinis garlaivis „,Columbia“ tapo pirmuoju laivu pasaulyje, kuriame vietoj žibalinių lempų sužibo elektros lemputės.

Reklaminis skelbimas apie "Columbia" laivo reisus.
Reklaminis skelbimas apie "Columbia" laivo reisus. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Nepelnytai pamirštas

 

Kai galvojame apie laivus, kurių istorija sudrebino pasaulį, dažniausiai prisimename legendinę „Nojaus Arką“, daug gyvybių nusinešusius britų lainerius „Titanicą“ ir „Lusitanią“, vokiečių „Bismarcą“ ir „Wilhelmą Gustloffą“. Tuo tarpu mažai ką žinome ir retai prisimename kitą laivą, kuris padarė didžiausią poveikį šiuolaikiniam pasauliui ir žmonijai.

Amerikiečių pakrantės laineris „Columbia“ išties ne dažnai minimas jūreivystės istorijos knygose. Palyginus su kitais to meto laivais, jis nebuvo išskirtinis, o tik paprastas „jūrų vežikas”, vagojęs vakarines Amerikos pakrantes Ramiajame vandenyne. „Columbia“ 27 metus saugiai gabeno keleivius ir krovinius tol, kol dėl žioplo atsitiktinumo nuskendo prie Kalifornijos krantų kartu su kapitonu ir 88 keleiviais, kurių didžiąją dalį sudarė moterys su vaikais.

Šiandien garlaivio „Columbia“ liekanos tylios ir neliečiamos guli maždaug 200 metrų gylyje. Jos primena, kad šio laivo istorijoje būta ir „žvaigždžių valandos“. 1880 metų gegužės 2 dieną garlaivyje „Columbia“ sužibo elektros lemputės, skirtos laivo apšvietimui. Tai atsitiko žymiai anksčiau, negu jos buvo pradėtos naudoti gatvių apšvietimui daugelyje pasaulio didmiesčių. Pavyzdžiui, Vilniaus gatvėse elektros lemputės sužibo tik XX amžiaus pradžioje.

 

Prabangiausias pakrančių laineris

 

1880 metų vasario 24 dieną Pensilvanijos laivų statyklą paliko naujas garlaivis, kurį buvo užsisakiusi Oregono geležinkelio ir laivybos kompanija. Jam buvo suteiktas „Columbia“ pavadinimas. Turėta galvoje Kolumbijos upę, kuri skiria Oregonos ir Vašingtono valstijų teritorijas.

Naujųjų Metų išvakarėse būsimo laivo savininkas, kompanijos prezidentas Henris Villardas dalyvavo Naujajame Džersyje vykusioje Menlo parko apšvietimo demonstracijoje ir susižavėjo Tomo Edisono elektros lemputėmis. Matyt, tada jam ir kilo mintis T.Edisono  elektrinio apšvietimo sistemą įrengti naujajame savo bendrovės keleiviniame garlaivyje „Columbia“.

Laivų statytojo Edvardo Farono suprojektuotas laivas buvo maždaug 94 metrų ilgio ir 12 metrų pločio. Turėjo du garo variklius, kurie sukdavo beveik 5 metrų skersmens keturių menčių sraigtą. Tai leisdavo garlaiviui pasiekti 16 mazgų (30 km/val) greitį. Esant reikalui, buvo galima ant dviejų geležinių stiebų pakelti bures, kurių bendras plotas siekė beveik 14000 kvadratinių metrų.

„Columbia“ turėjo keturis denius, kuriuose buvo įrengtos 382 dvivietės kajutės, atskiros patalpos įgulai ir kroviniams. Laivas tapo prabangiausiu Amerikos Ramiojo vandenyno pakrančių flotilės keleiviniu laivu, kurio novatoriškos naujovės gerokai pranoko tai, ką siūlė kiti laivai

 

Negailėjo komplimentų

 

„Columbia“ keleiviai naudojosi tokiais patogumais ir prabanga, kokių negalėjo suteikti kiti Amerikos vakarinėmis pakrantėmis kursavę laivai. Mėnesinis žurnalas „Scientific American“ („Mokslinis amerikietis“), pristatydamas naują laivą, paskelbė didelį straipsnį. Jame išsamiai aprašyta T.Edisono sukonstruota ir jo paties asmeniškai laive sumontuota elektrinio apšvietimo sistema. Žurnalas ją įvertino, kaip labai novatorišką paslaugą.

Trys elektromagnetinės dinamos, laikomos specialioje patalpoje po deniais, per diržines pavaras buvo sujungtos su sraigto velenu ir tokiu būdu gamino elektrą. Kiekviena dinama buvo pajėgi „uždegti“ 60 lempučių. Iš viso garlaivyje kabojo 120 T.Edisono kaitrinių elektros lempučių

Jos švietė pirmos klasės kajutėse, pagrindiniame salone, koridoriuose. Jungikliai buvo saugomi medinėse užrakintose dėžutėse. Keleiviui, panorėjusiam, kad šviesa jo kajutėje būtų išjungta, tekdavo išsikviesti stiuardą. Jis atrakindavo dėžutę ir nuspausdavo jungiklį.

1880 metų liepos mėnesį „Columbia“ pradėjo savo pirmąją kelionę iš Niujorko į Portlandą, kur garlaivio laukė pastovūs reisai tarp Portlando ir San Francisko. Laivui sustojus Rio de Žaneire papildyti akmens anglies atsargų, jį aplankė paskutinysis Brazilijos imperatorius Pedras II. Pagrindinis jo viešnagės tikslas buvo pasidomėti kaip elektra naudojama laivo apšvietimui/

Atvykus į paskirties vietą, garlaivio „Columbia“ inžinieriai išsiuntė T.Edisonui laišką, kuriame nepagailėjo komplimentų už puikų apšvietimo sistemos veikimą. Per 415 valandas ir 45 minutes, kai buvo naudojama elektros apšvietimo sistema, neperdegė nei viena elektros lemputė, nekilo gaisro pavojus. Nepaisant tokių rezultatų, JAV draudimo kompanijos ilgai nesiryžo apdrausti naujojo laivo.

T.Edisono apšvietimo sistemos sėkmė garlaivyje „Columbia“ galiausiai įtikino ir kitas laivybos kompanijas įdiegti panašias sistemas savo laivuose. „Cunard Line“ kompanijos keleivių ir pašto garlaivis „Servia“ tapo pirmuoju dideliu vandenyno laineriu, kuriame švietė kaitrinės elektros lemputės.

 

Lemtingas susidūrimas

 

1907 metų liepos 20 dieną „Columbia“, vadovaujama kapitono Peterio Dorano, išplaukė iš San Francisko į Portlandą. Laive buvo 72 įgulos nariai ir 129 keleiviai.

Vakare laivas pateko į tiršto rūko zoną.. Joje atsidūrė ir nedidelė škuna „San Pedro“. Nepaisant to, kad abu laivai leido garsinius signalus, nei P.Doranas, nei škunai vadovavęs Benas Hendricksenas nesulėtino savo laivų greičio.

Praėjus kelioms minutėms po vizualaus kontakto, „San Pedro“ trenkė į dešinį „Columbia“ bortą ir pramušė jį. Garlaivis pradėjo skęsti. Įgula suspėjo nuleisti ant vandens kelias valtis ir plaustus. Daugelis keleivių plūdo į denį vilkėdami vien naktiniais  drabužiais, tačiau nemažai buvo ir tokių, kurie, kankinami jūros ligos, nesureagavo į kilusį pavojų.

Kapitonas P.Doranas iki pat pabaigos stovėjo ant vairinės tiltelio ir tempė žemyn švilpuko virvelę. Tilteliui atsidūrus po vandeniu, garsinis „Columbia“ signalas nutilo.

 

Fotoreportažas
  • Laivas atsisakęs žibalinių lempų-Foto-nr-8816_8817.jpg
  • Laivas atsisakęs žibalinių lempų-Foto-nr-8816_8818.jpg
  • Laivas atsisakęs žibalinių lempų-Foto-nr-8816_8819.jpg
  • Laivas atsisakęs žibalinių lempų-Foto-nr-8816_8820.jpg
  • Laivas atsisakęs žibalinių lempų-Foto-nr-8816_8821.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Laivas atsisakęs žibalinių lempų"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.