Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Laivas, dingęs be pėdsakų

Prieš 111 metų be pėdsakų dingo 140 metrų ilgio garlaivis „Waratah“ kartu su daugiau nei 200 keleivių ir įgulos narių. Jo žūties aplinkybės niekada nebuvo išaiškintos ir tai yra viena didžiausių jūrinės istorijos paslapčių.

Laivas "Waratah" pagal nežinomo autoriaus piešinį.
Laivas "Waratah" pagal nežinomo autoriaus piešinį. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Prarastas, bet neužmirštas

 

Laivai nuskęsta arba pradingsta dėl daugybės priežasčių, tačiau dažniausiai atrandamos jų nuolaužos gelmėse ar išmestos ant kranto. Bet kokie pėdsakai, kurie priklausytų daugiau nei prieš 100 metų dingusiam garlaiviui „Waratah“, niekada nebuvo aptikti. Iki šiol laivo likimą tebegaubia paslaptis, kuri vis dar kelia nesibaigiančias diskusijas.

Kai kurie mokslinių hipotezių kūrėjai yra įsitikinę, kad Bermudų trikampis Vakarų Atlante yra vienintelė vieta, kur laivai ir lėktuvai dingsta be pėdsakų. Gal jie klysta? Juk „Waratah“ dingo kažkur Indijos vandenyne, plaukdamas iš Durbano į Keiptauną rytine Pietų Afrikos pakrante.

Pietų Afrikos Nacionalinė povandeninių tyrimų ir jūrų agentūros (NUMA)  vadovas Emlynas Brownas daugiau kaip du dešimtmečius praleido ieškodamas bet kokių užuominų apie dingusį laivą. Deja, surengęs net 14 mokslinių ekspedicijų, E.Brownas buvo priverstas prisipažinti: „Aš išnaudojau visas galimybes. Dabar net neįsivaizduoju kur ieškoti šio laivo pėdsakų“.

Paslaptingas garlaivio „Waratah“ dingimas yra ne tik tragiškas, bet ir keistas. Iki šiol sklando gandas, kad šis laivas jau nuo pat pradžios buvo pasmerktas. Tai esą rodė Pranašingi ženklai, bet apie tai kiek vėliau.

 

Prabangus ir saugus

 

Keleivių ir krovinių gabenimo garlaivis „Waratah“ buvo pastatytas 1908 metais Škotijoje Glazgo miesto laivų statykloje. Jis tapo dvidešimtuoju „Blue Anchor Line“ laivininkystei priklausančiu laivu. Šios laivybos kompanijos garlaiviai, kurių juodus kaminus puošė balta juosta su mėlynu inkaru, kursavo tarp Jungtinės Karalystės, Pietų Afrikos ir Australijos.

„Waratah“ taip pat buvo skirtas gabenti keleivius ir krovinius tuo pačiu maršrutu. Į Australiją jis plukdė emigrantus iš visos Europos, o grįždamas į Angliją savo triumus pripildydavo šaldytos mėsos, pieno produktų, vilnos ir metalo rūdos kroviniais.

Pirmos klasės keleiviai į tolimą kelionę leisdavosi komfortiškai ir prabangiai įrengtose kajutėse bei salonuose. Jų paslaugoms buvo įrengtos atskiros patalpos rūkymui, muzikavimui ir vaikų žaidimams. Plaukiant į Australiją, krovinių triumai tapdavo dideliais bendrabučiais, kuriuose tarp denių galėjo tilpti beveik 700 emigrantų. Jie tik retomis progomis būdavo išleidžiami ant promenadų denio pakvėpuoti grynu oru

„Waratah“ korpusą suskirsčius į vandens nepraleidžiančias pertvaras, laivas buvo laikomas nepaskandinamu, kaip ir po kelerių metų į dugną nugarmėjęs „Titanikas“. „Waratah“ be problemų išlaikė jūrinius bandymus ir draudimo bendrovė „Lloyd“ suteikė jam aukščiausią saugos įvertinimą. Garlaivis turėjo pakankamai gelbėjimo valčių ir plaustų 921 keleiviui, galėjo pervežti 15000 tonų anglių ir krovinių 13 mazgų greičiu.

Vienintelis laivo trūkumas, dėl kurio vėliau apgailestavo kompanijos savininkai, buvo tas, kad nespėta įrengti radijo telegrafo, bet tuo metu dar daugelis laivų jo neturėjo.

 

Dvi kelionės į Australiją

 

Laivui nuo pat jo pastatymo pradžios vadovavo 69 metų Joshua Edwardas Ilberys, vienas labiausiai patyrusių „Blue Anchor Line“ kompanijos kapitonų.

1908 metų lapkričio 6 dieną „Waratah“ išplaukė į savo pirmąjį reisą. Keisdamas keleivius ir krovinius, garlaivis, lankėsi Adelaidės, Melburno ir Sidnėjaus uostuose. 1909 metų kovo 7 dieną jis grįžo į Londoną nepatyręs jokių incidentų.

Tiesa, kapitonui ir įgulai buvo kilę abejonių dėl laivo stabilumo. Keletą kartų bangų vartomas garlaivis buvo smarkiai pasviręs ir labai lėtai sugrįžo į pradinę padėtį. Apie tai J.E.Ilberys pranešė savininkams. Iškrovus krovinius, laivą pakėlė į doką, jį apžiūrėjo „Lloydo“ inspektorius ir atlikus nedidelį remontą vėl sugražintas į rikiuotę.

Netrukus „Waratah“ pradėjo antrąją kelionę į Australiją. Baigus krovos darbus mažiausiame pasaulio žemyne, 1909 metų liepos 7 dieną laivas išplaukė į Londoną, planuodamas pakeliui sustoti Durbane ir Keiptaune.

Kelionė vyko sklandžiai ir garlaivis jau liepos 24 dieną atvyko į Durbano uostą. Po paros, kartu su 211 keleivių ir įgulos narių, „Waratah“ išplaukė toliau. Oro sąlygos greitai pablogėjo, vėjo greitis siekė 50 mazgų, susiformavo 9 metrų aukščio bangos. Paskutinis šį laivą matęs „Clan MacIntyre“ kapitonas teigė, kad tai buvo pats baisiausias oras, kurį jam teko patirti per 13 jūreivystės metų.

 

Prielaidos ir pranašingi ženklai

 

Po daugiau nei 4 mėnesius trukusių paieškų Londono Lloydas oficialiai paskelbė, kad garlaivis „Waratah“ dingo be žinios. Jo pradingimo priežastys buvo aiškinamos įvairiai. Laivas galėjo neįveikti bangų-žudikių, kurios dažnos prie uolėtų Pietų Afrikos krantų. Spėliota, kad gal jis pateko į giliavandenį sūkurį, kuris taip pat būdingas šiam Indijos vandenyno regionui. Be to, laivas gabeno 1000 tonų švino ir 300 švino rūdos koncentratų, kuris galėjo triumuose pasislinkti ir pažeisti laivo stabilumą. Buvo neatmetama ir sprogimo galimybė.

Kai kurie paslaptingos „Waratah“ dingimo istorijos aiškintojai turi savų versijų. Atsieit šis laivas jau iš anksto buvo pasmerktas. Pirmiausia pats laivo pavadinimas, atrodo, buvo prakeiktas. Jis buvo pavadintas Naujojo Pietų Velso emblema tapusios gėlės telopėjos (angl. waratah) vardu. Deja, daugelio laivų, turėjusių šios nuostabios ryškiai raudonos gėlės pavadinimą, likimas buvo tragiškas. 1848 metais tokiu vardu pavadintas burlaivis nuskendo Lamanšo sąsiauryje. Mažiausiai dar keturi tokį gražų, bet nelaimingą vardą turintys laivai taip pat nugarmėjo į dugną įvairiose vietose. Galbūt „Blue Anchor Line“ kompanijai prieš krikštijant naują savo laivyno flagmaną reikėjo peržvelgti prarastų laivų sąrašą?

Ko gero, Claudeas Sawyeris, vienas iš „Waratah“ keleivių, pirmasis pajuto to laivo prakeiksmą. Suabejojęs jo stabilumo ir susapnavęs pranašišką sapną, jis Durbano uoste susikrovė lagaminus ir paliko laivą, nors turėjo bilietą iki pat Londono.

„Clan MacIntyre“ kapitonas C.Philipsas netrukus po to, kai išsiskyrė su „Waratah“, stovėdamas ant tiltelio pamatė kitą laivą – burinį. „Nesu prietaringas, tačiau tas laivas buvo kažkoks keistas, senas. Iš karto prisiminiau Skrajojančio olando legendą. Fantominis laivas išnyko ta pačia kryptimi, kuria nuplaukė „Waratah“. Aš nujaučiau, kad tai nelaimės ženklas jam“, – vėliau vienam Australijos laikraščiui pasakojo gerbiamas kapitonas.

Britų garlaivio „Waratah“ istorija iki šiol kupina įvairiausių gandų ir mitų. Bet kas iš tiesų keisčiausia, tai, kad brangios povandeninės paieškos, naudojant moderniausias šiuolaikines įrangas, taip ir nesurado paslaptingai dingusio laivo.

 

Fotoreportažas
  • Laivas, dingęs be pėdsakų-Foto-nr-8979_8980.jpg
  • Laivas, dingęs be pėdsakų-Foto-nr-8979_8981.jpg
  • Laivas, dingęs be pėdsakų-Foto-nr-8979_8982.jpg
  • Laivas, dingęs be pėdsakų-Foto-nr-8979_8983.jpg
  • Laivas, dingęs be pėdsakų-Foto-nr-8979_8984.jpg
  • Laivas, dingęs be pėdsakų-Foto-nr-8979_8985.jpg
  • Laivas, dingęs be pėdsakų-Foto-nr-8979_8986.jpg
  • Laivas, dingęs be pėdsakų-Foto-nr-8979_8987.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Laivas, dingęs be pėdsakų "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.