Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Laivas, kurį išgarsino „Titaniko“ tragedija

Kuklus garlaivis „Carpathia“ (Karpatai), išgelbėjęs daugybę gyvybių skęstant prabangiam britų laineriui „Titanikui“, pastaraisiais dešimtmečiais buvo beveik išnykęs iš jūreivystės istorijos akiračio.

Atvirukas. Laivas "Carpathia".
Atvirukas. Laivas "Carpathia". @ nuotr.

Prikėlė iš užmaršties

 

Kadaise žvaigždžių valandą išgyvenusį laivą prieš keletą metų iš nepelnytos užmaršties prikėlė du istorikai,

Pietryčio Misūrio valstijos universiteto istorijos profesorius Ericas Clementsas 2016 metais išleido knyga „Karpatų kapitonas: Titaniko herojaus sero Artūro Henrio Rostrono jūrinis gyvenimas“. Tai labai solidi 320 puslapių monografija su daugybe istorinių dokumentų ir nuotraukų. Joje pateikiama ne tik išsami kapitono biografija, apimanti keturiasdešimt ketverius jo jūrinio gyvenimo metus, bet ir nepaprasta laivo „Carpathia“ istorija. Knyga sulaukė tokio skaitytojų dėmesio, kad jau kitais metais britų grožinės ir negrožinės literatūros leidykla „Bloomsbury“ išleido pakartotiną jos leidimą. Neseniai išėjo ir elektroninis knygos variantas, pasiekiamas internetu.

Australijos Sunshine Coast universiteto dėstytoja, rašytoja Jay Ludowyke metų metus tyrinėjo skęstančio „Titaniko“ keleivius gelbėjusio laivo „Carpathia“ istoriją. 2018 metų liepos 10 dieną „Hachette Australia“ leidykla pristatė debiutinę šios autorės knygą „Karpatai. Nepaprasta laivo, kuris gelbėjo išgyvenusius „Titaniko“ katastrofą, istorija“. Pasak Sidnėjaus dienraščio „Daily Telegraph“, ši nuostabi knyga pasakoja laivo „Carpathia“ istoriją nuo pat jo statybos pradžios iki tragiškos žūties 1918 metais, vykstant Pirmajam pasauliniam karui.

Abi minėtos knygos, praėjus daugiau kaip šimtui metų nuo to laiko, kai „Titanikas“ ir „Carpathia“ atsidūrė jūros dugne, pateikia seniai užmirštų ir naujai atkapstytų šių laivų istorijos faktų.

 

Vengrijos pėdsakas

 

Istoriškai Vengrija niekada nebuvo laikoma jūrine tauta, tačiau visame pasaulyje išgarsėjęs garlaivis „Carpathia“ ir jo vengriška įgula, gelbėjusi „Titaniko“ keleivius, tapo jūrinės istorijos dalimi.

Didėjant emigracijos lygiui, Vengrijos vyriausybė, norėdama užtikrinti patogią ir saugią savo tėvynainių kelionę į Ameriką, XX amžiaus pradžioje pasirašė išimtinę sutartį su Didžiosios Britanijos ir Kanados laivybos magnato Samuelio Cunardo laivybos kompanija „Cunard Line“.

S.Cunardas susitarimą su vengrais vertino, kaip perspektyvią verslo galimybę, nes migracijos banga nuolat augo, bilietų paklausa didėjo. Todėl „Cunard Line“ kompanija nusprendė įsigyti tris naujus laivus. Jiems buvo suteikti vengriški vardai – Karpatai, Panonija ir Slavonija.

Vengrijos karališkoji vidaus reikalų ministerija sutartyje su laivybos kompanija aiškiai pabrėžė, kad „Cunard Line“ įpareigota įdarbinti vengrus tuose laivuose, kuriais bus gabenami jos piliečiai.

Paskelbtame garlaivio „Carpathia“ įgulos narių sąraše išties yra daug vengriškų pavardžių. Visi jie tarnavo denio ir sandėlių darbininkais, keleivių patarnautojais, moterys dirbo virtuvėje, sergančių keleivių slaugėmis. Laivo gydytojas ir vienas šturmanas taip pat buvo vengrai.

Vengriškasis laivo personalas aktyviai dalyvavo gelbstint „Titaniko“ katastrofos aukas.

 

Be prabangos, bet patogus

 

1903 metais Niukasle prie Taino (Anglija) pastatytas „Carpathia“, kaip likusieji du „vengrai“, nepasižymėjo dedeliu greičiu, nes buvo skirtas gabenti niekur per daug neskubančius emigrantus. Jis turėjo 170 metrų ilgio korpusą su žemu, gerai subalansuotu antstatu. Keturi stiebai su kranais leido efektyviau tvarkytis su dideliais kroviniais. Juk bendras laivo tonažas siekė beveik 13 tūkstančių.

Laivas buvo suprojektuotas su vienu, bet aukštu kaminu, kad suodžius ir dūmus vėjas nuneštu toliau už borto. Nors trūko greičio ir prabangos (iš pradžių jame nebuvo pirmos klasės kajučių), tačiau jis greitai užsitarnavo patogaus laivo reputaciją. Net trečios klasės keleivių apgyvendinimas garlaivyje „Carpathia“, lyginant su kitais transatlantiniais laivais, buvo nepaprastai dosnus. Jiems buvo skirtas erdvus valgomasis su ąžuoliniais baldais, atskiri kambariai rūkaliams ir moterims.

Netrukus laivas išpopuliarėjo tiek emigrantų, tiek ir turistų tarpe. 1909 metais „Carpathia“ buvo pertvarkytas ir pritaikytas turtingiems turistams. Vasaros sezono metu jis dažniausiai kursavo tarp Liverpulio ir Niujorko, o žiemą keliaudavo iš Niujorko į Viduržemio jūrą.

 

O jeigu radistas būtų pramiegojęs?

 

1912 metų balandžio 11 dieną garlaivis „Carpathia“, kuriame buvo 743 keleiviai, paliko Niujorko uosto 54-tą krantinę ir, vadovaujamas kapitono Artūro Henrio Rostrono (1869-1940), išplaukė į Atlanto vandenyną. Laive buvo daug pasiturinčių amerikiečių, kurie norėjo praleisti pavasarį Viduržemio jūroje ir lankytis ten esančiuose uostuose.

Balandžio 14-osios vakare belaidžio radijo telegrafo operatorius Haroldas Cottamas baigė pamainą po ilgos darbo dienos. Kaip ir daugelyje to meto laivų, „Carpathia“ turėjo tik vieną telegrafistą, o tai reiškė, kad naktį niekas nebudės prie belaidžio ryšio aparato. Tiesiog stebuklas, kad Haroldas prieš miegą nusprendė dar pabudėti keletą minučių. Klausydamasis siųstuvo, jis išgirdo kaip viena sausumos stotis bando siųsti žinutes „Titanikai“. Haroldas nusprendė susisiekti su laineriu ir paklausti, kodėl jis neatsako. Tada ir paaiškėjo, kad „Titaniko“ operatorius Jackas Phillipsas Morzės abėcėle jau siunčia CQD (vieną pirmųjų priimtą naudoti radijuje nelaimės signalą) ir prašo pagalbos.

Daugelis laivo pareigūnų tais laikais nepasitikėjo belaidžiu ryšiu ir panašios žinios jiems turėjo nuskambėti kaip blogas pokštas. Tačiau H.Cottamas tikėjo Jacu Phillipsu ir nusprendė pabudinti kapitoną A.Rostroną, nors tuo metu vairinėje budėjo jo padėjėjas.

Kapitonas iš pradžių supyko, kad jį budina viduryje nakties, tačiau jis patikėjo savo telegrafistu ir nuo tos sekundės „Carpathia“ tapo gelbėjimo laivu.

 

Išgelbėjo ką galėjo

 

Kapitonas A.Rostronas nedelsdamas liepė laivui pakeisti kursą ir skubėti į pagalbą skęstančiam „Titanikui“. Pakeliui į nelaimės vietą, kuri buvo už 60 jūrmylių, „Carpathia“ praplaukė 6 ledkalnius. Būdamas religingu žmogumi, kapitonas šnibždėjo tylią maldą, kad visu greičiu plaukiantis jo laivas netaptų dar viena ledų auka.

Norint padidinti laivo maksimalų greitį, buvo nutrauktas šildymas, karštas vanduo ir garo tiekimas į keleivių kajutes. Greitis padidėjo nuo standartinio 14,5 mazgo iki 18 mazgų. Tai maždaug viena valanda sutrumpino  kelionę iki „Titaniko“.

Į nelaimės vietą „Carpathia“ atplaukė balandžio 15 dienos 4 valandą ryto. Skubant laivui į pagalbą, jo įgula pasirengė gelbėjimo operacijai. Buvo paruoštos patalpos išgyvenusiems „Titaniko“ keleiviams priimti, surinktos visos antklodės, išvirta sriuba,, kava ir arbata.

„Titanikas“ jau buvo nuskendęs, tačiau jūroje dar plaukiojo valtys ir plaustai su žmonėmis, kai kas dar plūduriavo vandenyje ant nuolaužų. Maždaug per keturias valandas trukusią operaciją, „Carpathia“ išgelbėjo 705 katastrofą išgyvenusius žmones.

Artimiausias uostas buvo Halifaksas Kanadoje, tačiau A.Rostronas nusprendė plaukti į Niujorką, pradinį „Titaniko“ kelionės tikslą.

 

Likimo vingiai

 

Balandžio 18 dieną į Niujorką atplaukusią „Carpathią“ sutiko tūkstančiai žmonių, ieškančių tarp išgelbėtųjų savo artimųjų. Amerikiečiai ir britai gyrė kapitoną A.Rostroną ir jo įgulą už jų pastangas gelbėjant išgyvenusius „Titaniko“ katastrofą. Už gelbėjimo darbus „Carpathia“ įgula buvo apdovanota bronzos medaliais, karininkai – sidabro, kapitonas A.Rostronas karaliaus Georgo V įsakymu buvo pakeltas į riterius, o JAV Kongresas apdovanojo jį aukso medaliu.

Garlaivio „Carpathia“ įgulos atsidūrimas dėmesio centre buvo trumpalaikis, nes po dviejų metų prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Nuo 1916 metų laivas buvo naudojamas Kanados ir JAV kariuomenės pervežimui į Europą. Kirsdamas Šiaurės Atlantą jis ne kartą išvengė susidūrimo su vokiečių povandeniniais laivais.

1918 metų liepos mėnesį „Carpathia“, vadovaujama kapitono Williamo Prothero, didelės laivų vilkstinės sudėtyje vyko iš Liverpulio į Bostoną. Jame buvo 57 keleiviai ir 166 įgulos nariai. Po dviejų dienų vilkstinę užpuolė vokiečių povandeninis laivas U-55. Jis paleido tris torpedas į laivą, kuris prieš penkerius metus gelbėjo žmones, išgyvenusius „Titaniko“ katastrofą. Nuleidus 11 gelbėjimo valčių, išsigelbėjo visi „Carpathia“ keleiviai ir įgulos nariai, išskyrus 5, kurie žuvo sprogus torpedai mašinų skyriuje.

Liepos 17 dieną 11 valandą ryto „Carpathia“ nuskendo už 190 kilometrų į vakarus nuo Airijos krantų. Jo nuolaužos 150 metrų gylyje buvo rastos ir apžiūrėtos po 82 metų.

 

Fotoreportažas
  • Laivas, kurį išgarsino „Titaniko“ tragedija-Foto-nr-9222_9223.jpg
  • Laivas, kurį išgarsino „Titaniko“ tragedija-Foto-nr-9222_9224.jpg
  • Laivas, kurį išgarsino „Titaniko“ tragedija-Foto-nr-9222_9225.jpg
  • Laivas, kurį išgarsino „Titaniko“ tragedija-Foto-nr-9222_9226.jpg
  • Laivas, kurį išgarsino „Titaniko“ tragedija-Foto-nr-9222_9227.jpg
  • Laivas, kurį išgarsino „Titaniko“ tragedija-Foto-nr-9222_9228.jpg
  • Laivas, kurį išgarsino „Titaniko“ tragedija-Foto-nr-9222_9229.jpg
  • Laivas, kurį išgarsino „Titaniko“ tragedija-Foto-nr-9222_9230.jpg
  • Laivas, kurį išgarsino „Titaniko“ tragedija-Foto-nr-9222_9231.jpg
  • Laivas, kurį išgarsino „Titaniko“ tragedija-Foto-nr-9222_9232.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Laivas, kurį išgarsino „Titaniko“ tragedija "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.