Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Laivas, kuris skendo tris kartus

Šiandien Vokietijoje tik retomis progomis prisimenamas buvęs šios šalies laineris ‚Monte Cervantes“, kurio vardas kadaise garsiai skambėjo abejose Atlanto vandenyno pusėse.

1954 m. tempiant „Monte Cervantes“ į Ušuają užfiksuota, kaip jis nuskendo.
1954 m. tempiant „Monte Cervantes“ į Ušuają užfiksuota, kaip jis nuskendo. @ nuotr.

Laineris pramoginiams kruizams

 

1927 metų rudenį „Blohm&Voss“ laivų statykloje Hamburge buvo nuleistas į vandenį 160 metrų ilgio modernus keleivinis laineris „Monte Cervantes“. „Hamburg Süd“ laivybos kompanija planavo, kad laivas reguliariai kursuos tarp Hamburgo ir Pietų Amerikos uostų: Rio de Žaneiro ir Buenos Airių. Be to, buvo nutarta išplėsti laivo maršrutus iki pramoginių kruizų abejuose kontinentuose.

Pasikeitus planams, anksčiau numatytas maksimalus keleivių skaičius buvo sumažintas nuo 2492 iki maždaug 1750. Tai turėjo užtikrinti prabangesnes kelionės sąlygas. Pirmos-antros klasės keleiviai gyveno 2-3 vietų kajutėse su visais patogumais. Keliaujantiems pigesne klase buvo skirtos erdvesnės patalpos su daugybe lovų. Jie naudojosi atskirai įrengtais vonios kambariais. Dėl skirtingų gyvenimo sąlygų, skyrėsi ir kelionės kaina, tačiau visi laive esantys keleiviai galėjo be apribojimų lankytis visose viešose laivo vietose. Tai buvo promenados denis, dvi erdvios ir gražiai dekoruotos valgyklos, biblioteka, didelis salonas rūkantiems, paštas. Laive taip pat veikė grožio salonas moterims ir vyrų kirpykla.

„Monter Cervantes“ keleiviai buvo maitinami gausiai ir sočiai įvairiais patiekalais. Jie buvo įtraukti į kruizo kainą, tačiau už vyną, alų, kitus alkoholinius gėrimus, mineralinį vandenį ir tabaką reikėdavo mokėti atskirai.

Į savo pirmąjį reisą iš Hamburgo į La Platą Argentinoje laineris „Monte Cervantes“.išplaukė 1928 metų sausio 7 dieną. Turėdamas 6800 AG dyzelinį variklį, laineris, plaukdamas pert Atlantą, galėjo išvystyti maksimalų 14,5 mazgo (26,8 km/val) greitį.

 

Špicbergeno incidentas

 

Praėjus šešiems mėnesiams po reiso į Pietų Ameriką, 1928 metų vasarą laineris „Monte Cervantes“ pakvietė kelionių mėgėjus kruizui į Arktiką. Prieš šį reisą buvo sutvirtintas lainerio priekis. Dėl to jis netapo ledlaužiu, bet nestorus ledo laukus galėjo įveikti.

Laineris su turistų grupe išplaukė iš Nordkapo (Šiaurės kyšulio) į Špicbergeną. Liepos 24 dieną kelionę teko nutraukti. Maždaug 23 valandą, kai daugelis keleivių jau miegojo, laivą sudrebino netikėtas susidūrimas su mažu ledkalnius. Aštri ledkalnio briauna pažeidė laivo bortą. Keliose vietose pradėjo sunktis vanduo. Įgulos bandymai išpumpuoti vandenį baigėsi nesėkmingai. Netrukus pastebėta, kad pradeda grimzti laivo priekis.

Kapitonas pasuko laivą tiesiai į Špicbergeno salą, ieškodamas įlankos, kurioje būtų galima saugiai sėsti ant seklumos netoli kranto. Kai toks manevras pavyko, iš laivo į krantą buvo evakuoti visi keleiviai, apie 1500 žmonių. Nelaimės signalą, perduotą per radiją, išgirdo sovietinis ledlaužis „Krasin“ esantis už 80 jūrmylių. Tuo metu jis plaukė į žemyną su išgelbėta italų tyrinėtojo Umberto Nobilės ekspedicija.

Padedant narams ir galingiems ledlaužio siurbliams, iš užtvindytų sekcijų buvo išpumpuotas visas vanduo, o skylės laivo bortuose užvirintos. Remontas užtruko 5 dienas. Per tas netikrumo ir laukimo dienas beveik visi pagrindiniai Europos laikraščiai spausdino per radiją gautus pranešimus apie avariją ir gelbėjimo detales. Taip vokiečių laineris „Monte Cervantes“ pirmą kartą sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio.

 

Lemtingas pasirinkimas

 

Kitą kartą pasaulio visuomenės dėmesio centre laineris „Monte Cevantes“ atsidūrė po pusantrų metų. Šį kartą laivas su turistais, vadovaujant 55 metų kapitonui Teodorui Dreyeriui,  kruiziniu reisu plaukė į Patagoniją ir Ugnies Žemę Horno kyšulio regione.

Apsilankęs Puerto Madrino mieste Argentinoje ir Čilės Antarktidos regiono sostinėje Punta Arena, laineris 1930 metų sausio 20 dieną 19 valandą prastomis oro sąlygomis pasiekė labiausiai į pietus nutolusį pasaulio miestelį Ušuają, kuris tada turėjo vos 800 gyventojų.

Po dviejų dienų, sulaukęs geresnio oro, kruizinis laineris „Monte Cervantes“ ankstų rytą išvežė turistus pasidairyti į Jendegaia įlanką, esančią už 15 jūrmylių. Kapitonas T.Dreyeris buvo patyręs ir atsargus jūrininkas, tačiau šį kartą jis nusprendė plaukti ne saugiu maršrutu aplink Les Eclaireurso švyturį, bet pasirinko turistams įdomesnį kelią per dumblių laukus ir tarp daugybės mažų salelių bei seklumų. Argentinietis locmanas Rudolfas Hepe tokiam kapitono pasirinkimui neprieštaravo.

Apie 12.40 val. budintis jūreivis tiesiai prieš laivo nosį pastebėjo vandenyje panirusią uolą. Kapitonas nedelsiant pakeitė kursą, tačiau jau buvo vėlu. Po sekundės laivas atsitrenkė į uolą, kuri nebuvo pažymėta jūrlapyje.

Per pramuštą dugną į vidų plūstelėjo šimtai tonų vandens, tačiau laivas nenugrimzdo, o pakibo ant uolos.

 

Kapitonas – vienintelė auka

 

Per radiją pasiųstą nelaimės signalą išgirdo daugybė radijo stočių abejose Atlanto pusėse ir Argentinos krovinių garlaivis „Vincente Fidel Lopez“. Iš pradžių laineryje kilo panika, tačiau kai laivo įgula pasakė, kad 30 gelbėjimo valčių užteks sutilpti visiems, keleivių jaudulys sumažėjo. Po valandos 1117 keleiviai ir 255 įgulos nariai jau sėdėjo gelbėjimo valtyse.

Laive liko kapitonas T.Dreyeris ir 70 įgulos narių. Jie surinko visus  keleivių vertingesnius daiktus, kuriuos vėliau perdavė į pagalbą atskubėjusiam garlaiviui. Į jį iš gelbėjimo valčių sulipo apie 800 keleivių, kurie buvo nugabenti į žemyną. Tuo tarpu kai kurios gelbėjimo valtys buvo nuneštos į atokias pakrantes. Jose buvę žmonės ilgai klaidžiojo tankiai apželdintais plotais, kol galiausiai pasiekė Ušuajos miestą.

Kapitonas T.Dreyeris žinojo, kad laivas bet kuriuo momentu gali nuslysti nuo uolos viršūnės ir nuskęsti. Todėl jis kartu su jūreiviais paliko prabangų laivą ir naktį praleido netoliese esančioje saloje.

Kitą rytą kapitonas grįžo į laivą ir, padedamas nedidelio vilkiko, bandė išlaisvinti ant uolos pakibusį didžiulį lainerį. Deja, vilkikui neužteko jėgų. Vakare kapitonas visus išsiuntė į krantą, o pats nutarė dar vienai nakčiai pasilikti laive. Įgulos įspėjimai dėl gresiančio pavojaus jo neatbaidė. Kapitonas laive lieka iki paskutinės akimirkos. Taip jis suprato savo pareigą.

Netrukus laivas pajudėjo ir lėtai pradėjo slysti nuo uolos. Du paskutiniai laive likę įgulos nariai suspėjo nušokti už borto, o T.Dreyeris nuožulniu laivo šonu nuriedėjo žemyn ir dingo. Kapitonas nuskendo nuosavame laive ir tapo vienintele lainerio avarijos auka.

 

Aplanko narai

 

Hamburgo Seeamt (teismo institucija nagrinėjanti nelaimingus atsitikimus jūrų transporte) 1930 metų kovo 6 dieną priėmė nuosprendį, kuriame dėl avarijos nekaltinamas kapitonas ir kiti laivo pareigūnai. Tačiau pavieniams įgulos nariams buvo pareikšti kaltinimai už keleivių turto vagystę avarijos metu.

Daugiau kaip 20 metų pusiau nugrimzdęs laivas išgulėjo ant povandeninių uolų. Kai po Antrojo pasaulinio karo pakilo metalo kainos, bent kelios įmonės bandė nuvilkti laivą nuo rifų. 1954 metų spalio 14 dieną metais trys vilkikai pradėjo lėtai lainerio nuolaužas vilkti į Ušuają. Deja, nuplaukus vos kelias mylias, „Monte Cervantes“ liekanos negrįžtamai nuskendo Byglio sąsiauryje 130 metrų gylyje. Šiandien jį aplanko tik narai.

 

Fotoreportažas
  • Laivas, kuris skendo tris kartus-Foto-nr-8558_8559.jpg
  • Laivas, kuris skendo tris kartus-Foto-nr-8558_8560.jpg
  • Laivas, kuris skendo tris kartus-Foto-nr-8558_8561.jpg
  • Laivas, kuris skendo tris kartus-Foto-nr-8558_8562.jpg
  • Laivas, kuris skendo tris kartus-Foto-nr-8558_8563.jpg
  • Laivas, kuris skendo tris kartus-Foto-nr-8558_8564.jpg
  • Laivas, kuris skendo tris kartus-Foto-nr-8558_8565.jpg
  • Laivas, kuris skendo tris kartus-Foto-nr-8558_8566.jpg
  • Laivas, kuris skendo tris kartus-Foto-nr-8558_8567.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Laivas, kuris skendo tris kartus"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.