Daugeliui romantišką kelionę laivu apkartina netikėtai užklumpanti jūros liga. Nuo seniausių laikų įvairiausiomis priemonėmis bandoma kovoti su ja.
Laivas turėjo apsaugoti nuo jūrligės
Bandymai. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.
Nebeturėjo kantrybės kentėti
Originaliausią būdą kaip apsisaugoti nuo jūros ligos buvo sugalvojęs anglų išradėjas, Londono karališkosios draugijos narys seras Henris Besemeris (1813-1898).
Anglų inžinierius ir verslininkas H.Besemeris, daugiau kaip šimto užpatentuotų išradimų autorius, daugiausia buvo susijęs su geležies, plieno, stiklo ir sprogmenų gamyba. Kaip puikus šių sričių specialistas jis turėjo daug reikalų, kuriuos reikėjo spręsti abejose Lamanšo pusėse. Tai vertė jį labai dažnai keliauti tarp Didžiosios Britanijos ir kontinento per neramų sąsiaurį. Jis buvo alergiškas jūrligei ir siaubingai kentėdavo nuo jos kiekvieno reiso metu.
Kitokių transporto priemonių, padedančių įveikti Lamanšo sąsiaurį, išskyrus laivus, tais laikais nebuvo. H.Besemeris pagaliau prarado kantrybę. Atsisėdo, ramiai pagalvojo ir savo vizijose sukūrė tokį laivą, kuris jo keleivius išvaduotų nuo jūrligės kančių.
Kabantis salonas
Iki H.Besemerio daugelis jūrininkų ir mokslininkų mėgino visokiais būdais sutramdyti vėjų sukeltas bangas. Bandyta išpilti už borto vieną kitą statinę taukų, geriausiai žuvies, kurie padengia jūros paviršių plona plėvele ir nebeleidžia vėjo energijai išjudinti vandens masę. Anglų išradėjas nutarė ne tramdyti bangas, o, vaizdžiai tariant, apgauti jas.
Išradėjo idėja buvo tokia - tegul bangos varto laivą skersai ir išilgai, o keleivių salonas ramiai sau kabo ant kardano. Atramoms švytuojant, pakabintas salonas lieka nejudėdamas. Šį įtaisą dar XVI aprašė italų mokslininkas Dž.Kardanas (1501-1576), tačiau tik jūrligės kamuojamam anglui šovė į galvą juo pasinaudoti.
Netikėtai kilusią idėją H.Besemeris pirmiausia užpatentavo, o tik paskui pasigamino didelį bandomąjį modelį. Jis imitavo bangų vartomą laivą ir jo viduje kabantį keleivių saloną. Po sėkmingų bandymų H.Besemeris įsteigė akcinę bendrovę „Salon Ship Company“, kuri turėjo statyti jo sugalvotus garlaivius susisiekimui tarp Anglijos ir Prancūzijos.
Nepriekaištinga išradėjo ir verslininko reputacija padėjo H.Besemeriui nesunkai rasti investuotojų, kurie jam patikėjo 250 tūkst. svarų sterlingų kapitalą. Keisto laivo statybai, remdamasis išradėjo pasiūlyta idėja, vadovavo seras Edvardas Džeimsas Redas (1830-1906), buvęs Karališkojo karinio jūrų laivyno vyriausiasis konstruktorius.
Neišlaikė pirmojo egzamino
Garlaivis, pavadintas „Henry Bessemer“, į pirmąjį reisą išplaukė 1875 m. balandį. Tai buvo 106,68 m ilgio laivas, „sudurtas“ iš dviejų identiškų pusių. Kiekviena jų turėjo po aukštą stiebą, storą kaminą ir mentračių porą, kuriuos suko skirtingos garo mašinos.
Viduriniąją laivo dalį užėmė įprastas antstatas su aukštais siaurais langais. Po juo slėpėsi laivo sūpavimui nepasiduodantis keleivių salonas. Tai buvo daugiau kaip 20 m ilgio, 10 m pločio ir 6 m aukščio kapsulė. Jos vidus buvo įrengtas prabangiai: patalpą supo minkštasuoliai ir iš ąžuolo tekintos spiralinės kolonos. Sienas puošė inkrustuotos medžio plokštės ir freskos.
Jau pirmasis naujojo laivo reisas iš Duvro į Kalė parodė, kad šį kartą talentingo išradėjo kūrinys neišlaikė egzamino. Vietoj planuoto 20 mazgų greičio gremėzdiškas laivas vos pasiekdavo 11 mazgų. Kalti buvo sūkuriai, kuriuos kėlė laivo priekyje sumontuoti mentračiai. Be to, laivas buvo sunkiai valdomas. Viename iš reisų po kelių nepavykusių bandymų įplaukti į Kalė uostą, garlaivis atsitrenkė į prieplauką ir buvo gerokai aplaužytas.
Nemaloniausią siurprizą pateikė prabangus keleivių salonas. Laivui sūpuojantis jis ne visada išlikdavo, kaip tikėtasi, horizontalioje padėtyje. Nepavykęs naujojo laivo debiutas pakirto investuotojų pasitikėjimą. H.Besemerio įkurta akcine bendrove buvo likviduota, o „Henry Bessemer“ nuvilktas į doką Duvre ir 1879 m. parduotas į metalo laužą.
Ardant laivą, jį statęs E.D.Redas išsaugojo keleivių saloną, kurį pavertė savo biliardine. Vėliau šis statinys atiteko vienam žemės ūkio koledžui ir buvo naudojamas kaip paskaitų salė. Per Antrąjį pasaulinį karą jį subombardavo vokiečių bombonešiai.
Iš originalaus laivo, kuris turėjo jo keleivius apsaugoti nuo jūrligės, neliko nei pėdsako. Apie kitus bandymus sukurti panašios paskirties laivus kol kas neteko girdėti.
Fotoreportažas
0
0
Susiję straipsniai
Škuna, tapusi kontrabandos karalienė
Škuna „Malahat“, kuri turėjo pravardę „Queen of Rum Row“ - svaigalų gabenimo karalienė, pervežė kontrabandinio alkoholio daugiau, negu bet kuris kitas to meto laivas.
Kodėl skandinavų vikingai aplenkė Klaipėdą?
Europos jūrinėje istorijoje daug kur yra skverbiamasi į vikingų laikus, nes jie kraštams tarsi įkvėpė jūrinės dvasios.
