Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Laivų apledėjimą pajuto ir Klaipėdos uostas

Klaipėdos uoste buvo prišvartuotas neįprastos išvaizdos laivas. Iš Maroko Laayoune (El Aaiun) uosto išplaukęs krovininis laivas „Usolie“ pateko į stiprų štormą Šiaurės jūroje. Iš jo jis ištrūko tapęs ledo skulptūra ir pasuko į Klaipėdą.

Palankiausios sąlygos apledėti laivams yra, kai spaudžia virš 9 laipsnių šaltukas ir yra didesnis nei 15 metrų per sekundę vėjas.
Palankiausios sąlygos apledėti laivams yra, kai spaudžia virš 9 laipsnių šaltukas ir yra didesnis nei 15 metrų per sekundę vėjas. @ KVJUD, "Wordpress.com", "Rosssea.info", "Avatarhosting.net" nuotr.

Laivą teko atitirpdyti

„Priimti šį Šiaurės jūroje ledu apsitraukusį laivą uostininkams buvo iššūkis, mat tokių atvejų būna itin retai. Buvo kruopščiai derinami laivo priėmimo veiksmai, mat buvo apšalę laivo švartavimo mechanizmai, apledijęs laivas buvo netekęs manevringumo. Be to, įlipti į ledu aptrauktą laivą locmanams pavyko ne iš pirmo karto, tačiau dėl jų profesionalumo, laivas buvo saugiai įvestas į Klaipėdos uostą ir prišvartuotas“, - pasakojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas Adomas Alekna.

225 m ilgio ir 32,24 cm pločio laivas, plaukiojantis su Liberijos vėliava, į Klaipėdą atgabeno fosfatus. Ekstremaliomis sąlygomis jis pradžioje buvo prišvartuotas prie 8–9 krantinių. Laivo triumus buvo galima iškrauti, kai atitirpdžius pavyko atidaryti. Nukrovus dalį krovinio iki 11,5 metrų grimzlės, laivas buvo peršvartuotas prie 68 krantinės.

„Klaipėdos uostas – vienintelis neužšąlantis Baltijos šalių jūrų uostas. Net ir šalčiausiomis žiemomis čia garantuojama sklandi laivyba. Tai, kad galime priimti laivus ištisus metus, mums leidžia būti konkurencingiems, nes svarbu klientams paslaugą suteikti ne tik kokybiškai, bet ir kaip galima operatyviau“, - teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

 

Pavojingas reiškinys

Laivų apledėjimas yra pavojingas reiškinys. Siaučiant štormui, kai oro temperatūra yra minusinė ant laivo įrenginių greitai kaupiasi ledai. Išskiriamos kelios laivų apledėjimo stadijos. Laivai lėtai apledėja esant 1-3 laipsniam šalčio ir bet kokiam vėjui.

Greitas apledėjimas vyksta esant nuo minus 4 iki 8 laipsnių temperatūrai ir nuo 10 iki 15 metrų per sekundę vėjui. Ypač greitai laivai apledėja, kai vėjo greitis siekia 16 m/s, o oro temperatūra nukrenta žemiau 9 laipsnių. Dar didesnis pavojus laivams būna siaučiant 20-25 metrų per sekundę vėjui ir spiginant 15-20 laipsnių šaltukui.

Kartais laivų apledėjimas vyksta ir dėl gausaus sniego, rūko lydimo šalčio, bet tai retesni reiškiniai. Net 95 proc. pasaulinės laivų apledėjimo statistikos liudija apie laivų apledėjimo atvejus, kai šie ledo skulptūromis virsta dėl stipraus vėjo, bangų, šalčio ir ant laivo tėškiamų purslų.

Ant borto tėškiamas vanduo greitai šąla didindamas laivo svorį. Ledais apsitraukusiame laive apledėjimas kaip taisyklė intensyvėja. Laivas dėl svorio pamažu grimzta ir ant jo užmetama didesnė masė vandens. Laivui apsitraukiant ledu, jo plaukimo greitis mažėja.

Laivo apledėjimo intensyvumas priklauso ir nuo jo plaukimo kampo į bangą. Intensyviau laivai apledėja , kai į bortus daužosi šoninės bangos. Laivas apledėja netolygiai. Didesnis ledo sluoksnis kaupiasi ant priešingo nuo vėjo borto. Dėl svorio laivas pradeda krypti į priešingą kryptį nuo to borto iš kur pučia vėjas. Taip yra todėl, kad ant laivo užmetamas vanduo nubėga į priešingą bortą ir ledija.

Dažnai labiau apledėja ir apsunksta laivų priekinės dalys.

 

Apledėjimo zonos ir nelaimės

Didžiausios laivų apledėjimo zonos yra Šiaurės Atlante - Šiaurės, Norvegijos ir Barenco jūros ir Ramiojo vandenyno šiaurinės dalies Beringo, Ochotsko ir Japonijos jūrose.

Ypač pavojingas apledėjimas yra mažesniems laivams iki 500 tonų vandentalpos. Į šią klasę pakliūva dauguma žvejybos laivų.

Pasaulinės laivybos istorijoje užfiksuota nemažai atvejų, kai apledėję laivai nugrimzdavo į dugną su įgulomis.

Tragiški atvejai dėl laivų apledėjimo dažniausi žvejybos laivyne. Tragiškiausias laikotarpis užfiksuotas nuo 1957 iki 1968 metų. Tuomet Atlanto vandenyne ir šiauriniame Ramiojo vandenyno regione nuskendo per 80 SSRS, Japonijos ir JAV žvejų laivų.

1965 metų pradžioje Barenco jūroje esant minus 22-25 laipsnių temperatūrai ir siaučiant uraganiniam vėjui nuskendo keturi vidutiniai žvejybos traleriai kartu su įgulomis. Pradėjus laivams apledėti įgulų nariai net dvi paras daužė nuo laivų ledus, bet taip ir nesugebėjo apsisaugoti. Pasiekę kritinę masę laivai nugrimzdo. 1966 metais Ochotsko jūroje taip pat nuskendo keturi žvejų laivai. Trims laivams pavyko išsigelbėti susirišus į vieną krūvą. Tokiu atveju laivai nors ir apledijo, bet bangos nesugeba jų perversti ant šono. 1969 metais Beringo jūroje apledėjęs nuskendo hidrometeorologinių tyrimų laivas.

Mūsų dienomis laivų apledėjimas yra retesnis reiškinys. Šiaurinėse zonose plaukiojančiuose laivuose įrengtos specialios priemonės saugančios laivus nuo apledėjimo.

Internetiniuose puslapiuose apie laivus mirga daugybė laivų apledėjimo nuotraukų. Kartais ant laivų susikaupia net po kelis šimtus tonų ledo. Dideliems laivams nors ir nemažas papildomas svoris didesnės įtakos neturi. Jie nors ir apledėję sugeba nuplaukti iki artimiausių uostų. 2010 metais užfiksuotas atvejis, kai į Kanados Kvebeko uostą atplaukė laivas su 450 tonų ledo. Šis ledas jame susiformavo per 22 valandas.

 

Fotoreportažas
  • Laivų apledėjimą pajuto ir Klaipėdos uostas-Foto-nr-1909_1910.jpg
  • Laivų apledėjimą pajuto ir Klaipėdos uostas-Foto-nr-1909_1911.jpg
  • Laivų apledėjimą pajuto ir Klaipėdos uostas-Foto-nr-1909_1912.jpg
  • Laivų apledėjimą pajuto ir Klaipėdos uostas-Foto-nr-1909_1913.jpg
  • Laivų apledėjimą pajuto ir Klaipėdos uostas-Foto-nr-1909_1914.jpg
  • Laivų apledėjimą pajuto ir Klaipėdos uostas-Foto-nr-1909_1915.jpg
  • Laivų apledėjimą pajuto ir Klaipėdos uostas-Foto-nr-1909_1916.jpg
  • Laivų apledėjimą pajuto ir Klaipėdos uostas-Foto-nr-1909_1917.jpg
  • Laivų apledėjimą pajuto ir Klaipėdos uostas-Foto-nr-1909_1918.jpg
  • Laivų apledėjimą pajuto ir Klaipėdos uostas-Foto-nr-1909_1919.jpg
  • Laivų apledėjimą pajuto ir Klaipėdos uostas-Foto-nr-1909_1920.jpg
  • Laivų apledėjimą pajuto ir Klaipėdos uostas-Foto-nr-1909_1921.jpg
  • Laivų apledėjimą pajuto ir Klaipėdos uostas-Foto-nr-1909_1922.jpg
  • Laivų apledėjimą pajuto ir Klaipėdos uostas-Foto-nr-1909_1923.jpg
  • Laivų apledėjimą pajuto ir Klaipėdos uostas-Foto-nr-1909_1924.jpg
  • Laivų apledėjimą pajuto ir Klaipėdos uostas-Foto-nr-1909_1925.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Laivų apledėjimą pajuto ir Klaipėdos uostas"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.