Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Laivų statyba Baltijos žvejų gyvenvietėse

Laivų statyba žvejų gyvenvietėse turi senas tradicijas. Paprastas pakrančių valtis žvejai statydavosi patys. Vadovauti didesnio laivo statybai jie kviesdavosi specialistą iš miesto, o medžio ir metalo darbus atlikdavo vietiniai meistrai – dailidės ir kalviai.

Šiuolaikiniai Vokietijos Freest laivų statytojai
Šiuolaikiniai Vokietijos Freest laivų statytojai @ Vidmanto Matučio nuotr.

Su burėmis po Kuršių marias

 

Senovėje po marias ir jūrą žvejai plaukiodavo įvairaus dydžio, sąrangos ir paskirties laivais. Žvejai buvo sumanūs savo amato meistrai, geri jūreiviai, buriuotojai. Jie pasiekdavo savo krantą iš bet kurios vietos.

Sunkiausia būdavo buriuoti prieš vėją, kai reikėdavo plaukti zigzagais, keičiant burių padėtį. Daug vargo tekdavo patirti kilus audrai, kai įsisiūbavusios bangos perliedavo valtį.

Didžiausias Lietuvos pajūrio žvejų laivas buvo kuršvaltė. Patys žvejai savo valtis pagal dydį bei paskirtį vadindavo bradinėmis, kiudelinėmis, kurnų ar kitomis valtimis. Miestiečiai ar atokesnių vietovių gyventojai jas vadindavo bendru kuršių valčių, kuršvalčių vardu.

Sovietmečiu Vytautas Gudelis siūlė naują terminą – kuršėnas. Dėl korektūros klaidos tas terminas pavirto iki šiol plačiai naudojamu kurėnu.

Kurėnų ilgis siekdavo 10-12, plotis iki 3, bortų aukštis 1,2-1,3 m. Jos buvo puikiai pritaikytos seklioms ir audringoms Kuršių marioms, jų trumpoms bangoms, blogiems orams. Plokščiadugniai ir platūs kurėnai buvo labai stabilūs neramiose mariose, praplaukdavo daugelį seklumų. Sekliose mariose kilis buvo nereikalingas. Tenkintasi kurėnais su šoninėmis šliūžėmis – kilnojamaisiais lentiniais skydais, leidusiais manevruoti, panaudoti įvairių krypčių vėjus. Kurėnų korpusas bei pagrindiniai elementai būdavo masyvūs ir tvirti, impregnuoti degutu, ilgaamžiai ir atlaikantys įvairias negandas.

Daug išlikusių kurėnų sovietmečiu buvo sunaikinti, nes jų vietoje atsirado motoriniai laivai. Apie 1960 m. į Vokietiją išvykus daugeliui dar užsilikusių krašto senųjų žvejų, kurėnai visai sunyko. Kelios jų išliko tik muziejuose. Pagal senus pavyzdžius paveldo saugotojų pastangomis buvo atkurti pavieniai kurėnai.

 

Jūrose reikėtų kitų laivų...

 

Pajūrio žvejams, ypatingai tiems, kurie plaukdavo į tolimesnius žūklavietes, vidaus vandenyse naudojami plokščiadugniai laivai netiko.

Jūrai reikėjo visokiems orams atsparių žvejybos laivų su didesniais triumais. Danijoje Esbjergo žuvininkystės ir jūreivystės muziejuje galima apžiūrėti XIX a. pajūrio laivų statyklą, susipažinti su tuometine laivų statybos technologija. Tokios statyklos tada veikė visoje Baltijos jūros pietinėje pakrantėje, išskyrus Lietuvos pajūrį.

XIX a. viduryje suklestėjo vadinamoji Latvijos valstiečių-žvejų laivų statyba. Apie tai iki šiol mena senuose latvių žvejų kaimeliuose veikiantys kraštotyrininkų įkurti žvejybos ir jūreivystės muziejai.

Pagyvėjusią laivų statybą Latvijos pajūryje istorikai sieja su Latvijos tautinio atgimimo lyderio K. Valdemaro veikla. Jo iniciatyva pakrantėje gyvenantys valstiečiai ir žvejai buvo mokomi jūreivystės, žvejybos ir laivų statybos. Pakrančių žvejams statytis laivus Rygoje, Liepojoje ar Ventspilyje buvo brangu, todėl jie nutarė patys tuo užsiimti. Juolab, kad jiems nei medienos, nei darbo jėgos netrūko. Be to, K. Valdemaro įkurtose naujo tipo jūreivystės mokyklose užaugo savi kapitonai, šturmanai ir locmanai.

 

Laivų statytojai Paviluostoje

 

Kuržemės ir Vidžemės pakrantėse 1864-1913 m. buvo pastatyta daugiau kaip 500 burlaivių. Iš jų – 58 Ainaži žvejų gyvenvietėje Estijos ir Latvijos pasienyje. Daugelis šių laivų ilgus metus vagojo ne tik Baltijos jūros, bet ir tolimesnius vandenis. 1864 m. Ainaži pakrantėje pastatyta gafelinė trijų stiebų škuna „Katarina“ latvių žvejų žuvies gaminius gabendavo ne tik į Rygą, Liepoją, Taliną, bet ir į Olandiją.

1879 m. Sakos upės žiotyse, kuri įteka į Baltijos jūrą, pradėjo veikti vietinio dvaro savininko įkurtas uostas, pavadintas Kuržemės gubernatoriaus Pavilo fon Lilienfeldo garbei – Paviluosta. Iš pradžių uostu naudojosi tik kai kurie žvejai, trys nedideli vietinio dvaro burlaiviai ir vilkikas, bet vėliau  čia sparčiai vystėsi laivyba, žvejyba, prekyba ir laivų statyba.

Iki Pirmojo pasaulinio karo Paviluostoje veikė trys laivų statyklos. Jos gamino jūrines valtis, nedidelius burlaivius žvejybai ir prekių pervežimui, o taip pat dvistiebius laivus tolimesniems reisams.

Pirmieji laivai buvo pastatyti beveik vien iš pušies medienos. Pušų lentos buvo išlenkiamos pagal suplanuoto korpuso linijas. Mediena būdavo impregnuota derva. Laivų takelažas buvo gana paprastas: stiebas padarytas iš vienos pušies kamieno, burėms naudota lininė drobė, išausta naminėmis staklėmis, lynai buvo pinami iš kanapinių virvių.

Aktyviausia medinių laivų statyba Paviluostoje vyko 1894-1901 m. Vėliau šį uostą pamėgę aplinkinių kaimų žvejai pradėjo vietoj burių laivuose montuoti motorus. Vietiniame kraštotyros muziejuje nurodoma, kad Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Paviluostoje glaudėsi apie 100 įvairių žvejybinių laivų, dalis kurių buvo čia ir pastatyti. Po karo laivų statyba čia nebuvo atnaujinta.

 

Fotoreportažas
  • Laivų statyba Baltijos žvejų gyvenvietėse-Foto-nr-3410_3411.jpg
  • Laivų statyba Baltijos žvejų gyvenvietėse-Foto-nr-3410_3412.jpg
  • Laivų statyba Baltijos žvejų gyvenvietėse-Foto-nr-3410_3413.jpg
  • Laivų statyba Baltijos žvejų gyvenvietėse-Foto-nr-3410_3414.jpg
  • Laivų statyba Baltijos žvejų gyvenvietėse-Foto-nr-3410_3415.jpg
  • Laivų statyba Baltijos žvejų gyvenvietėse-Foto-nr-3410_3416.jpg
  • Laivų statyba Baltijos žvejų gyvenvietėse-Foto-nr-3410_3417.jpg
  • Laivų statyba Baltijos žvejų gyvenvietėse-Foto-nr-3410_3418.jpg
  • Laivų statyba Baltijos žvejų gyvenvietėse-Foto-nr-3410_3419.jpg
  • Laivų statyba Baltijos žvejų gyvenvietėse-Foto-nr-3410_3420.jpg
  • Laivų statyba Baltijos žvejų gyvenvietėse-Foto-nr-3410_3421.jpg
  • Laivų statyba Baltijos žvejų gyvenvietėse-Foto-nr-3410_3422.jpg
  • Laivų statyba Baltijos žvejų gyvenvietėse-Foto-nr-3410_3423.jpg
  • Laivų statyba Baltijos žvejų gyvenvietėse-Foto-nr-3410_3424.jpg
  • Laivų statyba Baltijos žvejų gyvenvietėse-Foto-nr-3410_3425.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Laivų statyba Baltijos žvejų gyvenvietėse"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.