Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Laivų statytojai atrado Norvegiją

Tarp vandens ir kalvų įsiterpusioje Norvegijos Olesundo krašto Fiskerstrand laivų statykloje šiuo metu užbaiginėjami statyti Klaipėdoje pradėti du jūrų keltai.

 „Fiskerstrand Verft A/S“ teritorijoje užbaiginėjami Klaipėdoje pradėti statyti keltai
„Fiskerstrand Verft A/S“ teritorijoje užbaiginėjami Klaipėdoje pradėti statyti keltai @ Vidmanto Matučio nuotr.

Gauna ne tik atlyginimą

Laivuose Norvegijoje dirba ir nemažai klaipėdiečių – suvirintojų, laivų elektrikų, automatikų. Į Norvegiją vilioja geros darbo sąlygos, atlyginimas, socialinės garantijos.

Viename iš jūrų keltų sutikti klaipėdiečiai, buvę „Baltijos“ laivų statyklos suvirintojai Remigijus Rupeika ir Artūras Budginas dabar dirba norvegų kompanijoje SPO A/S. Jie kukliai nutyli, kiek gauna atlyginimo, paaiškina, kad jis yra gerokai didesnis nei Lietuvoje.

Mažiausias atlyginimas, kurį privalo gauti Norvegijoje pradėjęs dirbti žmogus yra 129 kronos (apie 56 litai) už valandą.

Laivų statybos versle minimalūs atlyginimai būna tik pradžioje. Vėliau jie kyla. Nuo pat pradžių į Norvegiją atvykę dirbti lietuviai, gauna 20 proc. priedą. Tai kompensacija už tai, kad paliko savo šalį ir patyrė nepatogumus.

Papildomai laivų statybos versle samdomiems Lietuvos piliečiams suteikiamas gyvenamasis plotas, nemokamas maitinimas keturis kartus per dieną. Įprasta, kad laivų statykloje darbuotojai dirba keturias savaites, o po to gauna dvi savaites atostogų. Už lėktuvo bilietus grįžti į namus ir vėl atskristi į darbą taip pat sumoka darbdaviai.

Tiesiogiai į Norvegijos rinką bandančios įeiti Lietuvos bendrovės sunkiai joje prisitaiko. Lietuvos verslininkai sunkiai prisitaiko todėl, kad darbuotojams reikia mokėti didelius atlyginimus. Norvegijos valdžia rūpinasi darbuotojų gerove sukūrusi stiprią darbo, jo kontrolės, taip pat socialinę sistemą.

Pragyvenę Norvegijoje mažiausiai aštuonis metus ir iš jų mažiausiai tris metus dirbę žmonės, taip pat ir užsieniečiai užsitikrina minimalią Norvegijos socialinę paramą. Ji per mėnesį sudaro apie 4500 kronų (apie 1960 litų). Norvegijoje, kur kainos yra gerokai didesnės nei pas mus, tai nėra dideli pinigai. Lietuvoje tai daugiau nei vidutinis atlyginimas.

Norvegijoje gyvenantys lietuviai randa būdų, kaip pigiau prasimaitinti, apsirengti. Teiginius, kad Norvegija yra brangi šalis, jie atremia aiškinimais, kad taip yra turistams, kurie lankosi gražiausiose vietose ir perka brangiausiai. Palyginti nemažai Norvegijoje uždirbantys lietuviai, apsipirkinėja pigiose užmiesčių parduotuvėse, nevaikšto į restoranus, kur yra neįsivaizduojamai aukštos kainos.

Šeimos įmonę – į naują lygį

Dvidešimtojo amžiaus pirmoje pusėje gražios bet atšiaurios, skurdokos aplinkos Norvegija, buvo viena iš sunkiausiai besilaikančių Europos šalių. Daug ką pakeitė po karo Šiaurės jūroje atrasti naftos telkiniai. Ne vien naftos verslu stipri Norvegija.

Ji pasižymi ir verslo tradicijomis, kurios perduodamos iš kartos į kartą. Sunnmore regione Fiskerstrand miestelyje yra įsikūrusi laivų remonto ir statybos kompanija „Fiskerstrand Verft A/S“.  Jos savininkas - Rolfas Fiskerstrandas. Jis yra trečiosios kartos kompanijos valdytojas.

Žvejybiniams laivams statyti skirtą Fiskertrand laivų statyklą dar 1909 metais įkūrė jo senelis Pederis Fiskertrandas. Vėliau ją valdė jo tėvas Robertas Fiskertrandas. Šeimos narių portretai, kuriuose yra ir laivų statytojų kartos broliai bei pusbroliai, kabo „Fiskerstrand Verft A/S“ valdytojo kabinete.

Nuo medinių žvejybos laivų statybos „Fiskerstrand Verft A/S“ išaugo ne tik iki šiuolaikinių žvejybos, bet ir keltų laivų statybos kompanijos. P.Fiskerstrando anūkas Rolfas su pasididžiavimu kalba apie tai, kaip prieš kelias dienas buvo užbaigtas statyti šiuo metu moderniausias pasaulyje 22 mln. Norvegijos kronų kainavęs šoninio tralavimo žvejybos laivas „Geir II“. Jame įrengta ir automatinė žuvies filė gamybos linija.

Rolfas Fiskerstrandas prisipažino, kad šiemet pažeidęs seną tradiciją pagal kurią kompanijos vadovu šimtmetį buvo tik šeimos narys. Nuo šių metų vasario 1 dienos „Fiskerstrand Verft A/S“ vykdančiuoju direktoriumi paskirtas samdomas Johanesas Alme atvykęs iš „Olsten group“ laivų statyklos.

Lėtokas, bet tuo pačiu planingas, laivų statybos verslas šiuolaikiniame pasaulyje yra visai kitoks. Užsakovai nori, kad laivai būtų statomi ne tik kokybiškai, bet ir greitai. Būna ir taip, kad pasitelkus intuiciją laivai statomi dar neturint užsakovo, bet tikintis, kad kaip tik tokio laivo jam prireiks už metų ar kitų.

„Fiskerstrand Verft A/S“ laivų remonto ir statybos įmonei pasamdęs naują vadovą, R.Fiskerstrandas pasinėrė į veiklą, kuri, tikimasi, norvegus ir lietuvius išves į naują lygį Europoje, kur jie taps laivų statybos lyderiais.

Partnere pasirinkta Klaipėda

Palyginti su Vakarų laivų gamykla ar „Baltijos“ laivų statykla, „Fiskerstrand Verft A/S“ atrodo tarsi nykštukas. Ji turi tris nedidelius dengtus cechus, vieną 7500 tonų galios doką, kuris gali priimti iki 150 metrų ilgio laivus. Prie 300 metrų ilgio krantinių įrengti keturi nuo 2,5 iki 60 tonų galios kranai. Per metus užbaigiami statyti 4-6 nauji laivai, dokuojama nuo 30 iki 56 laivų, remontuojama ar pertvarkoma nuo 50 iki 130 laivų. Prie „Fiskerstrand Verft A/S“ kompanijos krantinių vietos mažai, todėl statomi ar remontuojamis laivai būna sustatyti net keliais korpusais.

Šiuo metu bendrovėje dirba 125 samdomi darbuotojai ir dar iki 250 subrangovų. „Fiskerstrand Verft A/S“ dirba trys lietuviai, o tarp subrangovų jų yra dešimtimis.

Vienu metu bendrovė stovi 2-3 laivai ir dar 5-6 remontuojami. Gana dažnai remontuojami ne tik Norvegijos, bet ir Rusijos nuo 50 iki 120 metrų ilgio žvejybiniai laivai iš Murmansko. Nors Norvegijoje paslaugos nbrangios, rusus traukia garantuota norvegų darbų kokybė ir tai, kad jiems leidžiama labai daug pertvarkymų atlikti pigiau savomis jėgomis. „Fiskerstrand Verft A/S“ saugo nuotrauką, kurioje matosi vienu metu prie jos krantinių stovintys net devyni rusų laivai. Verslas su Rusija Norvegijoje tampa vis populiaresnis. Nemaža dalis norvegų netgi suskubo mokintis rusų kalbos, kuri padeda užmegsti geresniems ryšiams.  

Nuolat stačiusi techniškai sudėtingesnius žvejybos laivus, Norvegijos pakrantėmis keleiviams plukdyti skirtus keltus, „Fiskerstrand Verft A/S“ vis labiau plečia bendradarbiavimą su įvairiomis užsienio kompanijomis. Įvertinusi Bremerhaveno laivų statyklas Vokietijoje ir Gdansko Lenkijoje, „Fiskerstrand Verft A/S“ pagrindine partnere pasirinko Lietuvoje, Klaipėdoje esančią Vakarų laivų gamyklą.

Rolfas Fiskerstrandas tikino, kad 1999 metais atvykus į Lietuvą, Klaipėdoje patiko labai šiltas priėmimas, dalykiški, draugiški ir orientuoti į gerą ateities perspektyvą pokalbiai su Vakarų laivų gamyklos vadovu Arnoldu Šileika, šią bendrovę valdančios Estijos BLRT grupės savininku Fiodoru Bermanu.

Bendradarbiaudamos „Fiskerstrand Verft A/S“ ir Vakarų laivų gamykla nuo 1999 metų kartu pastatė 22 keltus. Jie plukdo keleivius ne tik Norvegijoje, bet ir Portugalijoje, Tarp Vokietijos ir Danijos.

Dar keliuose laivuose buvo atliko sudėtingi pertvarkymai. Labiausiai įsimintini projektai yra plaukiojančio krilių apdorojimo laivo fabriko prailginimas ir remontas.

Apyvartos nuolat kyla

Šiuo metu R.Fiskerstrandas yra „Fiskerstrand Verft A/S“ ir Vakarų laivų gamyklos sukurtos bendros įmonės „Fiskerstrand BLRT A/S“ vadovas.

Klaipėdoje jis lankosi beveik kas antrą mėnesį. Jau žino nemažai lietuviškų žodžių. Jį sužavėjo ne tik Klaipėda, bet ir kitos gražios Lietuvos vietos.

Anot R.Fiskerstrando, apie tai, kad būtina steigti bendrą įmonę pradėta kalbėtis 2005 metais. Sutarus, kad naujoje įmonėje partneriai turės po 50 proc. dalies, „Fiskerstrand BLRT A/S“ su 5 mln. eurų įstatiniu kapitalu įsteigta 2007 metais. Nuo to laiko kompanija jau pastatė du naujus keltus, kurie skirti Estijos Saremos salose plukdyti keleiviams. Dar vienas keltas bus užbaigtas 2011 metais.

„Kitos Norvegijos laivų statybos kompanijos mums jau pavydi to, kad sugebėjome įkurti bendrą įmonę. Galėjome įsigyti laivų statybos pajėgumus Rumunijoje, Bulgarijoje ar Turkijoje, bet būtume įšaldę daug pinigų. Kooperavimasis su Lietuvos laivų statytojais yra naudingesnis. Matome didžiules tokio bendradarbiavimo galimybes“, - tikino R.Fiskerstrandas.

„Fiskerstrand BLRT A/S“ apyvarta kiekvienais metais vis šokteli.

„Fiskerstrand BLRT A/S“ yra netipiškas verslo junginys. Ji ieško klientų, suveda juos su bankais, vykdo medžiagų pirkimus, pasitelkusi pajėgumus Lietuvoje ir Norvegijoje organizuoja laivų projektavimus, statybą, seka projektų vykdymą, pristato ir perduoda laivus jų savininkams. Įprasta, kad Klaipėdoje daromi laivų korpusai, antstatai, laivai surenkami, sudėliojami vamzdynai, parengiamos vietos pagrindiniams mazgams įdėti. Nudažyti laivai iš išorės atrodo tarsi užbaigti. Toliau jie išplukdomi į Norvegiją, kur sudėliojama įranga, elektronika, atliekama vidaus apdaila.

Sukūrus „Fiskerstrand BLRT A/S“, laivų statybos galimybės išsiplėtė. Jos apima pilną laivų statybos procesą – nuo užsakymo suradimo, koncepcijos sukūrimo, dizaino, techninių dokumentų parengimo iki laivo užbaigimo ir atidavimo savininkui. Anksčiau kai kuriems iš šių procesų būdavo pasitelkiamos kompanijos iš kitų šalių.

R.Fiskerstrandas teigė, kad jo šeimos įmonė jau šimtą metų dirba seniausiu regione „Spare banken More“ banku ir pasitiki vienas kitu. Gerus ryšius su bankais jis akcentavo kaip vieną svarbiausių grandžių laivų statyboje.

Perspektyviausios laivų statybos

Jau dabar „Fiskerstrand BLRT A/S“ yra Europos keltų statybos viena iš lyderių. Tarp Norvegijos salų, fiordų plaukioja apie 300 keltų. Jų amžiaus vidurkis apie dvidešimt metų – daugumą keltų teks atnaujinti.

Saugodama gamtą, Norvegija pereina prie naujų dujomis varomų keltų statybos. Tokie keltai jau pradėti statyti. Šiuo metu Fiskerstrand laivų statykloje užbaiginėjamas pirmasis Klaipėdoje pradėtas statyti dujomis varomas keltas.

Netrukus „Fiskerstrand BLRT A/S“ pradės statyti didžiausią pasaulyje dujomis varomą keltą „Fjord1“. Jo pagrindai bus daromi Klaipėdoje. 

R.Fiskerstrandas kalba ne tik apie keltų statybą Norvegijai, bet ir skverbimasi į kitas šalis. Norvegijos valdžia remia produkcijos eksportą. Tai sudaro geresnes prielaidas pritraukti užsienio užsakymus. Pasirašęs sutartį su Norvegijos kompanija, laivo statytojas priklausomai nuo statomo laivo dydžio, gali tikėtis gauti beprocentinę 30-50 proc. projekto vertės nuo 2 iki 12 metų trukmės banko paskolą, kurią garantuoja Norvegijos vyriausybė.

Pirmiausia „Fiskerstrand BLRT A/S“ atstovų žvilgsniai krypsta į Turkijos Bosforo sąsiauryje plaukiojančius keltus, kurie per dieną plukdo 2-3 mln. žmonių. Keltų statybos verslui įdomi gali būti ir daugybėje salų išsidėsčiusi Graikija.

„Konkurencija Europoje yra didžiulė. Mums tenka kovoti su Lenkijos, Vokietijos, Olandijos, Ispanijos ir maždaug trijomis Norvegijos laivų statybos įmonėmis. Didžiules mūsų verslo konkurencingumo galimybes siejame su Klaipėdoje esančia „Baltijos“ laivų statykla. Ji turi uždarus laivų surinkimo, dažymo ir smėliavimo cechus, todėl naujų laivų statyba bus mažiau priklausoma nuo gamtos sąlygų“, - dėstė R.Fiskerstrandas.

Labai perspektyvia jis laiko ir jūroje esančių naftos platformų, vėjo jėgainių parkų aptarnavimo laivų statybą.

Pasitelkus BLRT grupei priklausančius Suomijos Turku miesto laivų statybos pajėgumus, „Fiskerstrand BLRT A/S“ svarsto ir apie didesnių iki 180 metrų ilgio ir 40 metrų pločio laivų statybas.

 

 

 

 

 

  

 

 

 

 

Fotoreportažas
  • Laivų statytojai atrado Norvegiją-Foto-nr-305_306.jpg
  • Laivų statytojai atrado Norvegiją-Foto-nr-305_307.jpg
  • Laivų statytojai atrado Norvegiją-Foto-nr-305_308.jpg
  • Laivų statytojai atrado Norvegiją-Foto-nr-305_309.jpg
  • Laivų statytojai atrado Norvegiją-Foto-nr-305_310.jpg
  • Laivų statytojai atrado Norvegiją-Foto-nr-305_311.jpg
  • Laivų statytojai atrado Norvegiją-Foto-nr-305_312.jpg
  • Laivų statytojai atrado Norvegiją-Foto-nr-305_313.jpg
  • Laivų statytojai atrado Norvegiją-Foto-nr-305_314.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Laivų statytojai atrado Norvegiją"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.