Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Laivybos įtaka pasaulinei klimato kaitai

Griežtų prižiūrėtojų, milžiniškos konkurencijos, didžiulių interesų, milijardinių investicijų supama pasaulinė laivyba deda didelį indėlį mažinant taršą, kuri turi įtaką klimato kaitai.

Nuo 2025 m. planuojama ypač sugriežtinti taršą iš naujų laivų, tarp jų ir kruizinių
Nuo 2025 m. planuojama ypač sugriežtinti taršą iš naujų laivų, tarp jų ir kruizinių @ Vidmanto Matučio nuotr.

Beveik 2 mln. laivų

 

Jei žvilgtelėtume į „Marine Trafic“ nustebtume, kiek daug pasaulyje yra laivų. Bet taip yra todėl, kad tūkstančius kartų sumažinto mastelio „Marine Trafic“ žemėlapyje laivų įkonos pagal laivų Automatinės indentifikavimo sistemos (AIS) duomenis vaizduojamos neproporcingai didelės.

2018 m. duomenimis, pasaulyje buvo 1 mln. 924 tūkst. du laivai. Iš jų gausiausią grupę sudarė sausakrūviai - 818 tūkst. 612 laivų. Po jų sekė tanklaiviai (561 tūkst. 79) ir konteinervežiai (252 tūkst. 825).

Oficialiais duomenimis, pasauliniam laivynui priklauso dviejų procentų įtaka klimato kaitai. Ji didelė ar ne? Pagal tą įtaką, kurią daro laivyba pasaulinei ekonomikai, ji neatrodytų didelė. Tačiau vienos šakos dviejų procentų įtaka verčia susimąstyti.

 

Pavyzdys - Baltijos jūra

 

Matyt panašiai mąsto ir tarptautinė jūrų organizacija (IMO), kuri ėmėsi priemonių laivybos taršos įtakai mažinti.

Nuo 2015 metų Baltijos ir Šiaurės jūrose, o taip pat Lamanšo sąsiauryje veikia sugriežtinti sudegusio kuro sieros junginių išmetimo į aplinką reikalavimai. Galima pamatyti, kad į Klaipėdą ir kitus Baltijos šalių uostus plaukiantys laivai nebeleidžia juodų dūmų. Iš išmetimo vamzdžių tarsi sruventų lengvas garas. Dalis laivų iš dūmų išplauna sieros junginius, dalis naudoja mažesnio sieringumo dyzelinį kurą ar dujas.

Nuo kitų metų sugriežtinti reikalavimai dėl sieros junginių išmetimo įvedami visame pasaulyje. Degant sunkiajam laivo kurui - jūriniam mazutui sieros junginiai sudarė apie 25 proc. jos išmetamų teršalų.

Didžiausią kiekį (apie 70 proc.) sudarė natrio oksidas (NO). Kitas žingsnis yra su dūmais išmetamo natrio oksido mažinimas.  

 

Reikalavimai naujiems laivams

 

Praėjusią savaitę IMO Aplinkos komitete svarstyta, kaip naujai statomuose laivuose didinti energijos naudojimo efektyvumą ir mažinti angliavandenilių (CO2) išmetimą.

Anksčiau buvo nuostata laivuose iki 2025 m., skaičiuojant nuo 2008 m., 30 proc. sumažinti  angliavandenilių išmetimą

Dabar priimta nuostata, kad nuo 2022 m. statomuose naujuose krovininiuose laivuose (SGD tanklaiviuose, konteinervežiuose), o taip pat kruiziniuose laivuose CO2 turi būti sumažintas 50 proc.

Aplinkosaugininkai reikalavo įvesti dar griežtesnes naujai statomų laivų taršos mažinimo normas, nes, neva, dabar jau statomi laivai, kurie jau atitinka 50 proc. sumažintos taršos normas.

 

Fotoreportažas
  • Laivybos įtaka pasaulinei klimato kaitai-Foto-nr-8266_8267.jpg
  • Laivybos įtaka pasaulinei klimato kaitai-Foto-nr-8266_8268.jpg
  • Laivybos įtaka pasaulinei klimato kaitai-Foto-nr-8266_8269.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Laivybos įtaka pasaulinei klimato kaitai "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.