Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Lenkijos SGD ir Lietuvos sąskaita

Svinoustjėje, šalia Vokietijos sienos, naujai statomas Lenkijos SGD terminalas gauna naują ES paramos paketą.

 „Polskie LNG“ per tris metus jau tarsi įsiliejo į jautrią pajūrio aplinką
„Polskie LNG“ per tris metus jau tarsi įsiliejo į jautrią pajūrio aplinką @ Vidmanto Matučio archyvo nuotr.

Lenkijai ir Baltijos šalims...

 

Paramos suma įspūdinga - 128 mln. eurų. Dotacija mokama iš Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų. Ji bus skiriama pagal 2014-2020 metų ES paramos programą.

Akcentuojama, kad Lenkijos SGD pajėgumo didinimas nuo 5 iki 7,5 mlrd. kubinių metrų per metus buvo įtrauktas į Europos Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, kuris yra Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) koridoriaus dalis.
Teigiama, jog projektas prisidės prie dujų tiekimo saugumo Lenkijoje ir Baltijos šalyse užtikrinant įvairesnius tiekimo būdus ir skatindamas naujus dujų transportavimo maršrutus regione“, - buvo teigiama ES instituciniame pranešime.

Gavusi papildomą paramą Lenkija SGD terminale Svinoustjėje planuoja pradėti statyti papildomą prieplauką. Taip pat būtų įrengtos papildomos dujų talpyklos, išdujinimo pajėgumas, SGD pakrovimo į geležinkelio cisternas įrenginys.

 

Nesugebėjo susitarti

 

Lenkijos SGD terminalo pajėgumo didinimas „suvalgys“ ir tą dotacijų dalį, kuri galėjo būti skirta SGD terminalo statybai Klaipėdos uoste. Tačiau rytinės Baltijos šalys kartu su Suomija nesugebėjo tarpusavyje susitarti dėl terminalo, kuris būtų buvęs statomas už ES paramą ir būtų aprūpinęs dujomis visas tas šalis.

Suomija ir trys rytinės Baltijos šalys - Lietuva, Latvija ir Estija per metus suvartoja apie 10 mlrd. kubinių metrų dujų. Tą kiekį būtų galėjęs tiekti vienas solidus stacionarus SGD terminalas, tik ne toks, koks dabar yra Klaipėdoje. Jei Klaipėdoje būtų buvęs pradėtas statyti normalus terminalas, jis dujomis galėjo aprūpinti ir Baltarusija. Ji buvo pareiškusi tokį norą dėl papildomos alternatyvos rusiškoms dujoms. 

Nepavykus tarpusavyje susitarti visos rytinės Baltijos šalys siekia dujomis apsirūpinti savarankiškai. O tokio „savarankiškumo“ rezultatas yra į Lenkijos SGD nukeliavusi ES parama.

Dabar rytinės Baltijos šalys perka dujas iš Rusijos „Gazprom“ arba kažkiek jomis apsirūpina jūros keliu. Dujų tiekimas, tarkim, į Klaipėdos SGD yra menkas, per metus atplaukia vos keli dujovežiai. Rygos uostas per 2018 metus priėmė iki 25 tūkst. tonų dujų.

 

Skirtingos kainos ir kiekiai

 

Lenkijos SGD terminalo operatorius, „Polskie LNG“ jau pradėjo konkursą, kad pasirinktų trijų pagrindinių projektų vykdytoją pirmajam Lenkijos SGD importo įrenginiui.

Šiuo metu Lenkijos SGD terminalas yra Baltijos jūros regione rimčiausiai besiplečiantis tokio pobūdžio įrenginys.

Ši terminalo vadovas Pavelas Jakubovskis teigė, kad planuojamą 7,5 mlrd. kubinių metrų per metus pajėgumą terminalas planuoja pasiekti 2021 metų pabaigoje.

Pernai šis terminalas priėmė 22 dujovežius, o nuo eksploatacijos pradžios 2016 m. pradžioje - 46. Iš šio terminalo SGD dujas, kurias gabena po regioną, jau paėmė per 3700 laivų.

 „Polskie LNG“ šiuo metu yra vienas didžiausių Lenkijos investicinių projektų. Pradinė jo statyba iki pasiekiant 5 mlrd. kubinių metrų krovos pajėgumą kainavo 942 mln. JAV dolerių (apie 835 mln. eurų).  

Pačiai Lenkijai terminalas kainavo apie 300 mln. eurų, nes likusią dalį dengė ES. Lietuva vien už Klaipėdos SGD išdujinimo laivą per 10 metų sumokės per 700 mln. eurų. Ji, skirtingai nei Lenkija, SGD terminalo statybai negavo nė vieno cento ES paramos.

Pagal pateiktą „Klaipėdos naftos“ pranešimą praėjusią savaitę Klaipėdoje lankėsi SGD dujovežis „Arctic Princess“, kuris atgabeno 138 tūkst. kubinių metrų SGD, o iki metų pabaigos atplauks dar 5 dujovežiai su 690 tūkst. kubinių metrų SGD. Priminsime, kad Klaipėdos SGD metinis pajėgumas yra 4 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.  

 

Fotoreportažas
  • Lenkijos SGD ir Lietuvos sąskaita-Foto-nr-8107_8111.jpg
  • Lenkijos SGD ir Lietuvos sąskaita-Foto-nr-8107_8108.jpg
  • Lenkijos SGD ir Lietuvos sąskaita-Foto-nr-8107_8109.jpg
  • Lenkijos SGD ir Lietuvos sąskaita-Foto-nr-8107_8110.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Lenkijos SGD ir Lietuvos sąskaita"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.