Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Lenkijos jūrinis verslas „ant bangos“

Galime su pavydu pasidžiaugti, kaip kyla jūrinis verslas Lenkijoje ir su viltimi pagalvoti, gal ir Lietuvos Susisiekimo ministerijai su lenkišku prieskoniu šioje srityje dar pavyks ką nors reikšmingo „išarti“.

Svinoustjės LNG terminalas iš esmės skiriasi nuo to, kas yra Klaipėdos SGD terminale. „Portalmorski.pl“ nuotr.
Svinoustjės LNG terminalas iš esmės skiriasi nuo to, kas yra Klaipėdos SGD terminale. „Portalmorski.pl“ nuotr. @ nuotr.

Laivų remontininkai - pirmi Europoje

Neseniai Lenkijos jūrinėje internetinėje žiniasklaidoje paskelbta, kad pagal britų analitinės kompanijos „Clarkson Research“ duomenis, Gdansko laivų remonto kompanija „Remontowa Shiprepair Yard SA“ užėmė pirmą vietą Europoje tarp statyklų, kurios modifikuoja laivus su išmetamųjų dujų valymo sistemomis.

Tarp 15-os šioje srityje pasaulyje pirmaujančių kompanijų „Remontowa Shiprepair Yard SA“ yra septinta. Ją aplenkė šešios Kinijos kompanijos. Bendrai sąraše kinai dominuoja. Iš 15-os jų yra net 12-a kompanijų. Be lenkų tarp kinų įsiterpė tik amerikiečių „Grand Bahama SY“ (9-a) ir turkų „Besiktas Shipyard“ (13-a).

„Remontowa Shiprepair Yard SA“ pakliuvo ant kuro šveitiklių, vadinamų skraberių keitimo laivuose bangos. Ji jau yra modifikavusi beveik 50 laivų. Į laivus įdiegta beveik 100 šveitiklių. Vien 2019 m. Lenkijos laivų remonto įmonėje modifikuota 10 laivų. Dar 19-oje laivų per 2019 metus ši lenkų kompanija įdiegė balastinių vandenų valymo sistemas.

Pagrindiniai lenkų kompanijos klientai buvo jūrų keltų ir konteinerinių laivų kompanijos. Tarp jų yra ir tie laivai, kurie linijinėje laivyboje plaukioja iš Klaipėdos uosto.

 

 Naujas rekordas Gdanske

 

Gdansko uosto administracija jau paskelbė, kad 2019 m. pasiekė naują krovos rekordą. Iš viso pernai krauta 52,15 mln. tonų.

Verta prisiminti, kad dar 2017 m. Klaipėdos uostas lenkė Gdanską. Tuomet Klaipėdos uoste buvo krauta 43,17 mln. tonų, o Gdanske - 40,61 mln. tonų. Didžiulį šuolį Gdansko uostas padarė 2018 metais, kai krova šoktelėjo beveik 9 mln. tonų.

Jei 2018 m. krovos skirtumas tarp Gdansko ir Klaipėdos siekė mažiau nei tris milijonus tonų, tai 2019 m. tas skirtumas jau šoktelėjo iki beveik 6 mln. tonų. Gdansko uostas pagal krovą toliau šuoliuoja į priekį, o Klaipėdos uostas stabtelėjo.

Labiausiai lėmė tai, kad Klaipėdoje beveik neliko didžiųjų MSC konteinerinių laivų. Tuo tarpu Gdansko uostas pristatydamas rekordinę 2019 m. krovą kaip tik akcentavo MSC konteinerinius laivus tarsi siųsdamas signalą Klaipėdos uostui, kad mes juos iš jūsų nuviliojome.

Šiandien akivaizdu, kad Gdansko uostas, ko gero, turi geriausias perspektyvas visame Baltijos jūros regione. Jis yra paskelbęs apie naujo, vadinamojo centrinio išorinio uosto projektą. Jis įvardinamas kaip didžiausias jūrų pramonės investicinis projektas Europoje. Jo vertė 12 mlrd. Lenkijos zlotų (apie 2,8 mlrd. eurų).

Lenkijos ministras pirmininkas šį uosto projektą neseniai pristatė investuotojams iš Japonijos. Jei japonai juo susidomėtų ir į jį investuotų, Gdanskas vėl „nušluostytų nosį“ Klaipėdos uostui, kuris dar 2000 m. turėjo puikią išorinio uosto statybos prie Melnragės studiją, kurią buvo parengę kaip tik japonai. Jei tas projektas būtų buvęs pradėtas įgyvendinti, šiandien ne Gdansko uostas, o Klaipėda greičiausiai būtų pagrindinis Baltijos jūros konteinerių HUB-as.

 

Dujų HUB-ai Lenkijoje ir Lietuvoje

 

Nuo 2016 m. Lenkijos Svinoustjės uoste veikia suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Jis iš esmės skiriasi nuo to, koks yra pastatytas Klaipėdoje. 

Lenkija SGD terminalą pasistatė su didžiule ES fondų paramą. Iš viso Svinoustjės SGD terminalo statyba kainavo 852 mln. eurų. Iš jų iš ES statybai skirta per 208 mln. eurų parama.

2019 m. Svinoustjės SGD terminalui suteikta dar 128 mln. eurų plėtros parama. Siekiant gauti ES paramą nurodytos prie Svinoustjės SGD terminalo galinčios prisijungti Slovakija, Čekija ir Ukraina, o taip pat Baltijos šalys, nors Lietuva ir turi savo SGD terminalą. Galima manyti, kad gaudama ES parama Lenkija pasinaudojo ir Lietuvos nelankstumu tariantis su kaimynais dėl regioninio SGD terminalo statybos.

Galima palyginti, kad iki 4 mlrd. kubinių metrų Klaipėdos SGD terminalo statyba kartu su laivo-saugyklos nuoma per 10 metų Lietuvai kainuos 695 mln. eurų. Jo statybai negauta nė vieno cento paramos iš ES, nepritraukti jokie privatūs investuotojai.

Lenkai pasistatė stacionarų dujų terminalą, skirtą importuoti dujas ne tik į Lenkiją, bet ir gabenti tranzitu į kaimynines šalis. Pradinis Svinoustjės SGD terminalo pajėgumas buvo 5 mlrd. kubinių metrų per metus su galimybe padidinti jį iki 7,5 mlrd. kubinių metrų, kas dabar ir vyksta. 

Lietuva turi tokį dujų terminalą, kokiu naudojasi nedidelė dalis ubagiškų šalių pasaulyje, nes turtingesni ir protingesni stato stacionarius SGD terminalus ir ne uostų gilumoje, o šalia vartų.

Jei Lietuva būtų vysčiusi išorinį uostą, jame galėjo atsirasti ir stacionarus SGD terminalas. Jis galėtų būti pelningas, jei Rusija pristabdžiusi naftos tiekimą į Baltarusiją dėl politinių motyvų nebetiektų jai ir dujų. Ar su šiandieniniu Klaipėdos SGD terminalu galima būtų bent iš dalies tenkinti Baltarusijos dujų importo poreikius? Lietuva skubotai statėsi dujų terminalą vedama politinių motyvų be ekonominės analizės, kaip iš jo būtų galima uždirbti. Panašu, kad Lietuva yra praleidusi šansą sukurti dujų HUB-ą, kuris aprūpintų regioną, įskaitant Baltarusiją. Taip pat, kaip Lietuva praleido šansą sukurti Baltijos jūros konteinerių skirstymo centrą (HUB-ą).

Daugumoje jūrinių ir ne sričių Lenkija pastaraisiais metais lenkia Lietuvą.

Fotoreportažas
  • Lenkijos jūrinis verslas „ant bangos“-Foto-nr-8833_8834.jpg
  • Lenkijos jūrinis verslas „ant bangos“-Foto-nr-8833_8835.jpg
  • Lenkijos jūrinis verslas „ant bangos“-Foto-nr-8833_8836.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Lenkijos jūrinis verslas „ant bangos“"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.