Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Lenkų pamokos dvejojančiai Klaipėdai

Prieš penkiolika metų šaltu dujų Gdansko uostui tapusi Klaipėda dabar jau pati turėtų mokytis iš lenkų.

Gdansko uostas su jau veikiančiais išorinio uosto terminalais (dešinėje) ir naujų vizija prie vidinio uosto vartų (kairėje)
Gdansko uostas su jau veikiančiais išorinio uosto terminalais (dešinėje) ir naujų vizija prie vidinio uosto vartų (kairėje) @ nuotr.

Įlankoje bus dar 9 terminalai

 

Gdansko uostas paskelbė apie ketinimą tapti svarbiausiu logistikos centru Rytų Europoje.

Gdanskas iš šešių analizuotų variantų pasirinko pagrindinę koncepciją pagal kurią būtų vystomas išorinis arba vadinamasis centrinis uostas.

Skelbiama, kad įgyvendinus koncepciją krova Gdansko uoste būtų padvigubinta.

Pernai krovęs 49 mln. tonų, po 15-20 metų Gdansko uostas planuoja krauti apie 100 mln. tonų.

Gdansko uostas planuoja įlankoje prie jau esančių konteinerių, anglių, naftos produktų terminalų, įrengti dar 9 naujus terminalus.

Gdansko įlankos dalyje įrengus naujus molus atsirastų 1400 hektarų akvatorija ir papildomai būtų užpilta apie 400 hektarų teritorija. Joje atsirastų nauji konteinerių, įvairių arba generalinių krovinių, keleivių bei suskystintųjų gamtinių dujų terminalai.

Įrengti naują išorinio uosto dalį kainuotų apie 12 mlrd. zlotų (apie 2,8 mlrd. eurų). Netgi molų statybai pinigai būtų pritraukti vykdant viešo ir privataus sektoriaus partnerystę.

Planuojama, kad pirmieji terminalai pradėtų dirbti maždaug 2029 metais.

 

Neįtikėtinas augimas

 

Lenkijoje, skirtingai nei Klaipėdoje, supratimas apie naujo išorinio uosto vystymo būtinybę yra žymiai didesnis. Lenkus išgąsdino 2004 metų Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) parengta Klaipėdos uosto vystymo studija. Kol Lietuvoje vyko diskusijos - reikia ar nereikia išorinio uosto, lenkai sparčiais tempais, užpildami dalį Gdansko įlankos, ėmė statyti konteinerių terminalą.

Gdanskas labiau nei bet kuris kitas uostas Baltijos jūros regione pajuto, kokią naudą duoda terminalai, kurie gali pritraukti pačius didžiausius pasaulio laivus. Jis tapo didžiausios pasaulyje konteinerinės laivybos kompanijos „Maersk Line“ konteinerių uostu Baltijoje.

Atsiradus Gdanske išorinio uosto konteinerių terminalui, šio uosto krova šoktelėjo nuo 17,78 mln. tonų 2008 metais iki 49,03 mln. tonų - 2018 metais.

Nenuostabu, kad naujoje Gdansko uosto vystymo koncepcijoje vėl visas dėmesys koncentruojamas į išorinio uosto vystymą Gdansko įlankoje.

Vos tik paskelbus naujo Gdansko centrinio uosto vystymo koncepciją buvo pradėti ieškoti partneriai, investuotojai.

Naujo uosto dalyje norėtų įsikurti ir Gdansko laivų statykla, kuri remontuotų ir statytų pačius didžiausius pasaulio laivus.

 

Klaipėdoje padaryta klaidų

 

Jei Klaipėdos uostas nebūtų trypčiojęs vietoje, jau šiandien jis Baltijos jūroje ties Melnrage galėjo turėti vieną didžiausių konteinerinių terminalų Baltijos jūros regione. Jame, kaip planuota, galėjo būti ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalas. Tokiu atveju dideliems dujovežiams nebūtų reikėję per visą uostą plaukti iki Kiaulės nugaros tai sukeliant ir tam tikrą pavojų miestui. Įprasta, kad pasaulyje panašūs terminalai statomi netoli uostų vartų.

Dėl Klaipėdos uosto vystymo buvo padaryta didelių strateginių klaidų. Iš to nepasimokyta. Vėl bandoma „į stalčius“ įkišti parengtą Klaipėdos uosto bendrąjį planą su išoriniu uostu. Jo derinimo procedūros stringa.

Gal situaciją kiek pataisys Lietuvos bendrojo plano studija, kurioje būtų numatyta ir Lietuvos išorinio uosto vieta. Šiuo metu vyksta šios studijos rengėjų konkursas.

Kol Klaipėdoje uoste vyksta ginčai - reikia ar nereikia išorinio uosto, lenkai nesnaudžia. Jie Gdansko įlankoje ryžtingai ėmęsi statyti didžiulį konteinerių terminalą, dabar ne mažiau ryžtingai pradeda naują išorinio uosto plėtros etapą.   

Svarbiausiai, kad taip vieną kartą jau buvo. Turėjusi viziją būti Rytų Europos konteinerių skirstymo centru (HUB-u) Klaipėda tarsi tolsta nuo jo.

Fotoreportažas
  • Lenkų pamokos dvejojančiai Klaipėdai-Foto-nr-8375_8376.jpg
  • Lenkų pamokos dvejojančiai Klaipėdai-Foto-nr-8375_8377.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Lenkų pamokos dvejojančiai Klaipėdai "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.