Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Liepsnojantis laivas Niujorko centre

Prieš 113 metų per Niujorką tekančioje upėje užsidegė ir nuskendo mentratinis garlaivis „General Slocum“. Tai – iki 2001 metų rugsėjo 11-osios teroristų išpuolio daugiausia aukų pareikalavusi nelaimė didžiausiame JAV mieste.

Degantis garlaivis "General Slocum".
Degantis garlaivis "General Slocum". @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Nerimą keliantis reginys

 

1904 metų birželio 15 dieną 10 valandą ryto Niujorko gyventojai tapo keisto ir bauginančio reginio liudininkais. Pačiame miesto centre East River upe visu greičiu plaukė liepsnojantis didžiulis garlaivis. Kaip pašėlę sukosi mentračiai sukeldami vandens purslų debesis, paskui laivą driekėsi juodų dūmų šleifas, o viršutiniame denyje nerūpestingai buriavosi iškylaujančių miestelėnų būrys.

Abejose kranto pusėse, Manhatane ir Brukline, sunerimę žmonės pradėjo šaukti: „Jūsų laivas dega! Sukite į krantą! Gelbėkitės!“ Bet kas juos ten galėjo girdėti. Atviroje denio aikštelėje grojo orkestras, vyko šokiai. Garlaivis, lyg niekur nieko, nemažindamas greičio ir toliau plaukė Long Ailendo įlankos link. Pagaliau du uosto vilkikai pradėjo vytis garlaivį ir sužinoti kas ten darosi. Kodėl niekas nemato laivagalį laižančios liepsnos ir dūmų?

Taip netikėtai prasidėjo ne tik JAV, bet ir visą pasaulį sukrėtusi katastrofa.

 

Mentratinių garlaivių mohikanas

 

Didelis ir išvaizdus garlaivis, pavadintas Amerikos pilietinio karo didvyrio generolo Henrio Warnerio Slocumo vardu, buvo gerai žinomas niujorkiečiams ir miesto svečiams, mėgstantiems pramogines ekskursijas ant vandens. Jis nuo 1891 metų su turistais kursavo miesto upėmis ir Long Ailendo sąsiauriu.

Garlaivis, varomas dviem 9 metrų skersmens mentračiais, kuriuos suko 1400 AG garo mašina, išvystydavo maždaug 15 mazgų greitį. Trijuose atviruose deniuose galėjo tilpti apie 3000 keleivių.

Beveik 80 metrų ilgio laivas, pastatytas iš ąžuolo ir pušies, buvo įrengtas labai ištaigingai. Apatinio denio salonų sienas dengė poliruotos raudonmedžio plokštės, juose kabojo bronzinės liustros ir meniški paveikslai. Dėmesį traukė puošnūs baldai: raižytini ąžuoliniai stalai, raudonu aksomu apmuštos sofos, foteliai ir kėdės. Visos keleiviams skirtos patalpos buvo išklotos kilimais.

„General Slocum“ buvo „paskutinis mohikanas“ tarp JAV garlaivių su mediniu korpusu ir mentračiais. Per 13 eksploatacijos metų jis patyrė visą seriją nesėkmių. Keletą kartų užplaukė ant seklumų, kelis kartus susidūrė su kitais laivais. 1901 metų vasarą apgirtę keleiviai sukėlė riaušes ir bandė perimti laivo kontrolę.

Nepaisant jį lydėjusių nesėkmių, „General Slocum“ vis dar buvo populiarus tarp turistų ir ekskursantų.

 

Pagrindiniai keleiviai – moterys ir vaikai

 

1904 metų birželio 15-oji buvo paprasta darbo diena, trečiadienis, todėl pagrindiniai ekskursantai, norintys paplaukioti su laivu, buvo moterys ir vaikai. Iš viso į laivą sulipo 1388 asmenys, tarp kurių buvo tik koks šimtas vyrų. Visa ši kompanija – vokiečių emigrantai prieš 20 metų įsikūrę Mažosios Vokietijos rajone Manhatane. Ekskursiją užsakė Šv.Morkaus evangelikų liuteronų bažnyčios bendruomenė. Tai buvo tradicinė ekskursija, kurią jau 17 metų iš eilės rengė parapijiečiai.

9 valndą 40 minučių garlaivis paliko krantinę netoli Šv.Morkaus bažnyčios ir pasuko Long Ailendo įlankos link. Prie garlaivio vairo stovėjo pats kapitonas – šešiasdešimt septynerių metų olandas Viljamas van Schaickas (1837-1927). Šalia jo budėjo du locmanai.

Netrukus laivas priartėjo prie labai vingiuotos ir siauros protakos, kuri vadinama „Pragaro vartais“. Tuo metu dvylikametis berniukas, užklydęs į žemutinį denį, pajuto degėsių kvapą ir pamatė iš sandėliuko sklindančius dūmus. Ugnis iš sandėliuko persimetė į medines laivo pertvaras. Sausa, perdžiuvusi mediena, padengta storu senų dažų sluoksniu, užsiliepsnojo kaip parakas.

Bandymas užgesinti gaisrą baigėsi nesėkmingai. Gaisrinės žarna sprogo neatlaikiusi vandens spaudimo. Apie prasidėjusį gaisrą tuo metu dar nežinojo nei kapitionas, nei keleiviai susibūrę trijuose deniuose laivo priekyje. Orkestras grojo toliau, linksmai šoko vaikai ir jų mamos.

Garlaivis plaukė prieš vėją nešamas atoslūgio srovės. Kapitonas, bijodamas prarasti laivo valdymo plaukiant per siaurus „Pragaro vartus“, įjungė mašiną dirbti visu pajėgumu. Greitis pasiekė 18 mazgų. Stipri oro srovė padėjo dar stipriau įsiliepsnotį prasidedančiam gaisrui.

 

Pasmerktas žūti

 

Pamatęs iš apatinio denio išsiveržusį liepsnos liežuvį, kapitonas V. van Schaickas suprato, kad laivas pasmerktas žūčiai, bet nutarė plaukti tuo pačiu kursu. Vėliau jis aiškino, kodėl nebandė sustoti prie kranto ar užplaukti ant seklumos. Plaukiant visu greičiu liepsna naikino tik laivagalį, sustojus ji plūstelėtų į priekį, kur būrėsi keleiviai. Sustojus prie krantinės, liepsna galėjo persimesti į joje stovinčius pastatus, padegti cisternas.

Pagaliau pamatę, kad jų laivas dega atvira liepsna, keleiviai labai persigando. Moterys klykė, ieškojo panikos apimtoje minioje savo vaikų. Vyrai bandė nuleisti gelbėjimosi valtis, bet jos buvo mirtinai prilipusios prie kilblokų ir dar pritvirtintos labai stora viela. Gelbėjimosi liemenės kabojo ant šoninių pertvarų tiek aukštai, kad ne visi galėjo jas pasiekti. Nepavyko ir tiems, kurie tas liemenes nusikabino ir su jomis šoko į upę. Pasirodo, jos čia kabėjo nuo pat laivo pastatymo pradžios ir seniai prarado savo paskirtį.

Gelbėdamiesi nuo vis labiau besiplečiančios liepsnos, keleiviai pradėjo šokti už borto. Sunkūs moterų rūbai traukė jas gelmėn, skendo nemokantys plaukti vaikai. Kai kurie laivo keleiviai stipriai apdegė, kitus sutraiškė vis dar besisukantys mentračiai. Bendras aukų skaičius buvo siaubingas. Įskaitant ir mirusius ligoninėse nuo žaizdų ir nudegimų, gyvybės neteko 1021žmogus.

 

Nuosprendis ir malonė

 

Visuomenė reikalavo „General Slocum“ kapitono galvos. Dar nespėjus palaidoti visų gaisro aukų, prisiekusiųjų teismas pradėjo tirti katastrofos priežastis ir aplinkybes. Jis nustatė visą eilę skandalingų pažeidimų. Kapitonas V. van Schaickas buvo apkaltintas nusikalstamu aplaidumu, nes nesirūpino priešgaisrinės ir gelbėjimosi įrenginių būkle, nerengė įgulai instruktažų ir mokomųjų pratybų. Teismo nuosprendis buvo žiaurus: kapitoną nuteisė 10 metų kalėjimo.

Tyrimo pradžioje kaltinimai buvo pateikti 8 asmenims iš saugios laivybos inspekcijos ir laivininkystės kompanijos, kuriai priklausė garlaivis. Vėliau jie buvo išteisinti. Niujorko visuomenė dar neseniai reikalavusi kapitono galvos, tokį teismo nuosprendį laikė neteisingu. Visiems tapo aišku, kad kapitonas V. van Schaickas tapo atpirkimo ožiu.

Niujorko upeivių ir jūrininkų materialinės pagalbos fondas surinko 5620 dolerių senam kapitonui paremti. Pasisamdęs advokatus, jis kreipėsi su apeliacija į JAV Aukščiausiajį teismą, tačiau ji buvo atmesta. Po du metus trukusio bylinėjimosi kapitonas buvo pasodintas į vienutę garsiame Sing-Sing kalėjime.

Prieš sėsdamas į kalėjimą V.Schaickas dar spėjo apsivesti. Kapitono išrinktąja tapo medicinos sesuo, kuri jį slaugė ligoninėje po gaisro. Per tris metus, kol kapitonas kalėjo, ši moteris surinko ketvirtį milijono parašų po peticija prašančia malonės jos vyrui. Peticija buvo įteikta JAV prezidentui Viljamui Taftui. Šis patenkino visuomenės prašymą ir kapitonas V.Schaickas 1911 metais pirmą Kalėdų dieną buvo paleistas iš kalėjimo. Nusipirko netoli Niujorko fermą, kurioje mirė atšventęs savo devyniasdešimtmetį.

 

Fotoreportažas
  • Liepsnojantis laivas Niujorko centre-Foto-nr-6425_6426.jpg
  • Liepsnojantis laivas Niujorko centre-Foto-nr-6425_6427.jpg
  • Liepsnojantis laivas Niujorko centre-Foto-nr-6425_6428.jpg
  • Liepsnojantis laivas Niujorko centre-Foto-nr-6425_6429.jpg
  • Liepsnojantis laivas Niujorko centre-Foto-nr-6425_6430.jpg
  • Liepsnojantis laivas Niujorko centre-Foto-nr-6425_6431.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Liepsnojantis laivas Niujorko centre"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.