Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Lietuva siekia įsigyti „Nepriklausomybę“

Vyriausybėje apsvarstyta, pritarta ir Seimui bus teikiama nuostata priimti sprendimą dėl Klaipėdos SGD terminalo plaukiojančios dujų saugyklos „Independence“ su išdujinimo įrenginiu pirkimo.

@ Vidmanto Matučio nuotr.

Terminalas kaitino aistras

 

Šis laivas tiek pagal pavadinimą „Independence“, tiek pagal jo paskirtį yra laikomas Lietuvos nepriklausomybės garantu nuo Rusijos. Laivo dėka Lietuva gali gauti dujas jūros keliu ir mažiau pirkti jų iš Rusijos, nors šios ir pigesnės.

Laivą „Independence“ Lietuva nuomoja iš Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“ pagal 10 metų nuomos sutartį, kuri baigsis 2024 m. Pasibaigus jai yra numatyta galimybė išpirkti šį laivą arba toliau jį nuomoti.

Dabar metinės SGD terminalo eksploatavimo ir laivo nuomos sąnaudos siekia 66 mln. eurų. Dar prisideda ir šio terminalo būtinojo kiekio dujų tiekimo sąnaudos, kurios siekia 20-30 mln. eurų.

Palyginti nemažos SGD terminalo eksploatavimo išlaidos Lietuvoje kaitina aistras, atskiri politikai yra kategoriškai pasisakę prieš šį terminalą.

Pasisakymai, visuomenės nuomonė galėjo turėti ir naudos. Yra numatyti būdai kaip didinti dujų vartojimą Lietuvoje naudojantis iš šio terminalo gautomis dujomis. Taip pat analizuoti Klaipėdos SGD terminalo eksploatavimo kaštų mažinimo variantai. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas aiškino, kad nupirkus laivą galima jo išlaikymo kaštus nuo 66 mln. eurų per metus sumažinti iki 43 mln. eurų.

 

Pigiau išpirkti nei nuomoti

 

Šių metų balandį Jungtinės Karalystės nepriklausomų tarptautinių ekspertų kompanija „Poyry Management Consulting“ atliko Klaipėdos SGD terminalo ekonominio naudingumo vertinimo studiją.

Jos tikslas buvo apsispręsti, ką Lietuvai su šiuo terminalu daryti po 2024 m., kai baigsis laivo „Independence“ nuomos sutartis.

Ekspertai konstatavo, kad šio Klaipėdos SGD terminalo ekonominė nauda ateityje sieks nuo 94 iki 407 mln. eurų per metus. Naudos dydis priklauso nuo gamtinių dujų vartotojų kiekio ir jų paklausos. Jei dujų tiekimas būtų per Klaipėdos SGD būtų vien Lietuvos rinkai nauda būtų mažiausia. Didžiausia ji būtų tuo atveju, jei Klaipėdos dujų terminalo pajėgumu naudotųsi ir kitos rytinės Baltijos šalys. Pagal dabartinę situaciją to gali ir nebūti, nes tiek Latvija, tiek Estija svarsto galimybes statyti savus dujų terminalus.

Klaipėdos SGD terminalo vertę didina ir tai, kad jis dabar ir ateityje užtikrins Lietuvos energetinį saugumą ir galimybę išlaikyti konkurenciją gamtinių dujų rinkoje. „Poyry Management Consulting“ ekspertai mano, kad Klaipėdoje nelikus dujų terminalo rusiškų dujų tiekimo kaina Lietuvai padidėtų 11-20 proc., o tai būtų iki 160 mln. eurų permoka kasmet.  

Studijoje taip pat buvo nurodyta, kad Lietuvai būtų naudingiausia iki 2024 m. gruodžio 31 d. išsipirkti šio terminalo dujų saugyklą „Independence“ su išdujinimo įrenginiu. Analizuotas ir toks variantas, kad atsisakius „Independence“ galima būtų nuomoti mažesnį laivą - saugyklą. Tačiau, ekspertų vertinimu, prastesnis sprendimas nesumažintų terminalo eksploatavimo kainos.

Dabartinio laivo - saugyklos išpirkimo kaina siektų 121-160 mln. eurų. Toliau tęsiant nuomą kasmet reikėtų mokėti 25-35 mln. eurų.

Laivui - saugyklai yra numatytas 30 metų nusidėvėjimo laikotarpis. Sumokėjusi kad ir didžiausią 160 mln. eurų kainą už laivą, Lietuva per 20 metų jį nuomodama sumokėtų nuo 500 iki 700 mln. eurų.

Be to priėmus sprendimą įsigyti laivą - saugyklą jau nuo 2019 m. vidurio būtų galima iki 40 proc. mažinti šio terminalo eksploatavimo metines sąnaudas kitokiu principu išdėstant jų pastoviąją dalį. To galima tikėtis perrašant sutartis, kad finansavimo kaštai bus išdėstyti per ilgesnį laikotarpį nei iki 2024 m.

Todėl dar šiemet siūloma priimti Seime reikalingus įstatymus, kad SGD dujų tiekimo sąnaudų mažinimo modelis galėtų pradėti veikti jau kitais metais. Vyriausybėje tam pritarta praėjusios savaitės viduryje.

 

Kas dengs paskolas?

 

Svarbiausias klausimas yra iš kur paimti palyginti nemažą kiekį pinigų įsigyti dujų saugyklai „Independence“ su išdujinimo įrenginiu.

Reikalinga ne tik išpirkimui numatyta iki 160 mln. eurų, bet ir apie 148 mln. eurų nuolatinių eksploatavimo sąnaudų suma.

Kartu su įstatymų pakeitimo paketu svarstoma ir ši bendra 308 mln. eurų suma, kuri taptų SGD terminalo operatoriaus valstybės įmonės „Klaipėdos nafta“ imama paskola su valstybės garantija. Manoma, kad valstybės garantas šioms sumoms būtų atskiras, nes būtų skirtingi ir pinigų grąžinimo šaltiniai. Eksploatavimo sąnaudoms dengti yra numatyta sistema, kuri leidžia rinkti pinigus iš gamtinių dujų vartotojų.  

Gavus paskolą ir išpirkus laivą - saugyklą „Independence“ ji būtų įkeista bankui, o kartu ir galima kito „Klaipėdos naftos“ turto dalis. Kaip bus grąžinta ši paskolos dalis bus numatyta „Klaipėdos naftos“ finansiniuose siūlymuose, kurie bus parengti.

2013 m. Seimas jau yra priėmęs sprendimą „Klaipėdos naftai“ suteikti valstybės garantiją imant paskolą Klaipėdos SGD terminalui. Ši bendrovė iš Europos investicijų banko pačiam terminalui statyti 20 metų paėmė beveik 82 mln. eurų paskolą. 

 

Laivas neštų naudą

 

Bene pirmą kartą svarstomas ir toks scenarijus - o kas bus su įsigytų laivu - saugykla, jei Lietuvai nebereikės SGD terminalo?

Tokie scenarijai galimi mažiausiai dviem atvejais, jei vamzdynais tiekiamų dujų kainos smarkiai sumažėtų, ir jei Lietuvoje apie 20 proc. sumažėtų dujų vartojimo lygis. Dabar Lietuvoje per metus panaudojamos 23-25 teravatvalandės (TWh) dujų.

SGD terminalo stabdymas vyktų Vyriausybei pateikus išvadą, kad jo ekonominė nauda yra neigiama. Tuomet Seimas svarstytų ir turėtų priimti įstatymą dėl SGD terminalo veiklos nutraukimo. Vyriausybė turėtų užtikrinti tolesnį dujų tiekimą ir kompensuoti SGD terminalo operatoriaus sąnaudas. Paėmus paskolas jos bus ganėtinai didelės.

Šiandien yra daug optimizmo, kad jūros keliu tiekiamų dujų paklausa tik didės. Tai liudija ir  statistika, ir prognozės.

Pasaulinė SGD rinka dabar kasmet auga 8-10 proc., o iki 2035 m. išaugs dvigubai. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad iki 2040 m. 53 proc. visų pasaulinių dujų bus tiekiama laivais jūrų keliu.

Bet mes gyvename šalia didžiulės dujų valstybės, bet tuo pačiu ir tarsi civilizacijos pakraštyje. Kaip veiks Rusija šią rinką? Kaip laikysis dabar sunkiai gyvenantys didieji Lietuvos dujų vartotojai? Kaip vystysis regione dujų naudojimas laivuose ir pildymas iš Klaipėdos? Kaip greitai Lietuvoje plėsis mažųjų dujų vartotojų tinklas?

Nuo ateities atsakymų į šiuos klausimus priklausys saugyklos su išdujinimo įrenginiu likimas. Manoma, kad jei SGD terminalo nebereikėtų, laivas galėtų būti išnuomojamas tiek kaip dujų saugykla su išdujinimo įrenginiu, tiek kaip dujovežis. Išnuomojus laivą kaip saugyklą - išdujinimo įrenginį metinės pajamos galėtų būti tie patys 25-35 mln. eurų, išnuomojus kaip laivą dujoms gabenti 30-50 mln. eurų.    

Fotoreportažas
  • Lietuva siekia įsigyti „Nepriklausomybę“-Foto-nr-7758_7759.jpg
  • Lietuva siekia įsigyti „Nepriklausomybę“-Foto-nr-7758_7760.jpg
  • Lietuva siekia įsigyti „Nepriklausomybę“-Foto-nr-7758_7761.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Lietuva siekia įsigyti „Nepriklausomybę“"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.