Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Lietuva – žuvininkystės paradoksų kraštas

Klaipėdoje vykusi žuvininkystės suvažiavimu įvardinta konferencija atskleidė daugybę problemų ir sustiprino įspūdį, kad joje reikia reikšmingų reformų.

 

Lietuvos žuvininkystės konferencija Klaipėdoje.
Lietuvos žuvininkystės konferencija Klaipėdoje. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Mažiausias laivynas

 

Jos tema buvo praktiška – ar bus ant stalo šviežių žuvų? Tiesaus atsakymo nėra.

Lietuva – viena mažiausių žvejybos valstybių ES. Ji turi 143 laivus – vos 0,2 proc. ES žvejybos laivų dalį. Pagal sugaunamų žuvų kiekius Lietuva ES yra 14 vietoje. Tempia tolimųjų jūrų žvejyba. Lietuva turinti 10 laivų iškrauna net 8 proc. Atlante ir Ramiąjame vandenyne ES šalių sugaunamų žuvų. Pernai tai siekė 84353 tonų. Jų vertė 65 mln. eurų. Šios žuvys į Lietuvą neatkeliauja.

Baltijos jūroje Lietuvai pagal kvotas tenka 20508 tonų žuvų. Ji tarp kitų Baltijos jūros šalių yra mažiausia - 2,94 proc. Pagal iškraunamus žuvų kiekius Lietuvos dalis tarp kitų Baltijos jūros valstybių siekia vos 2 proc. Pagal finansinę vertę ji vos 1,29 proc. visos žuvų kainos dalies.

Žemės ūkio ministerija skelbia, kad Lietuvoje iškraunama apie 70 proc. sugautų menkių. Skaičius kelia abejonių, nes Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas merdi. Žvejams nenaudinga plukdyti į jį menkes. Didžiausia dalis Lietuvos žvejų sugautų strimelių ir šprotų iškraunama Danijos uostuose. Baltijos jūroje lieka neišpręsta problema – nesubalansuotos žvejybos kvotos. Tai kelia didelę įtampą. Didžiausia strimelių ir šprotų kvotų dalis tenka vienai verslo grupei. Ją planuojama spręsti kovą Seime koreguojant Žuvininkystės įstatymą.

 

Siūlo lygiuotis į estus

 

Lietuvą jūrinėmis žuvimis pagrinde aprūpina Baltijos jūros priekrantės žvejai. Pernai 55 įmonės su 64 laiveliais sugavo 673 tonas žuvų. Jų pajamos siekė apie pusę mln. eurų. Tai yra vargo žvejai: laiveliai menki, jiems tinkamų uostelių pajūryje nėra. Priekrantės žvejus supykdė žuvų sugavimų perleidžiamųjų teisių skaičiavimo metodika. Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorė Agnė Razmislevičiūtė-Palionienė aiškino, kad diegiant naujas sistemas visada kyla iššūkiai.

“Kodėl žvejai nuolat turi kęsti eksperimentus, kai pradžioje kažkas daroma, o po to taisomos klaidos? Kodėl nėra aiškios valstybės žuvininkystės strategijos?”, - klausė priekrantės žvejų asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis.

Pykčių žuvininkystėje yra daug tiek tarp pačių žvejų, tiek tarp žvejų ir valdininkų. Svarbiausi žuvininkystės sistemoje visada buvo Vilniaus valdininkai, o ne žvejai. Supykdė ir logika nepaaiškinamas ES paramos žuvininkystės paramos skirstymas, kai pinigai sukišti į ekonominės naudos neduodančius objektus.

Atotrūkio tarp žvejų ir valdininkų būtų mažiau, jei šie dažniau bendrautų su žvejais. Žuvininkystę kuruojantis žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas pasižadėjo tą daryti.

Klaipėdietis Valerijonas Bernotas norėtų, kad žuvininkystės valdymas būtų Klaipėdoje – arčiau žvejų. A.Bogdanovas tikino, kad šiuo metu yra peržiūrimos žuvininkystės sektoriaus veiklos funkcijos – kai kurios sferos Klaipėdoje stiprės. Šioje srityje Lietuva turi lygiuotis į Estiją, kuriai tenka apie 10 proc. Baltijos jūros žvejybos kvotų. Estijoje žvejų yra kelis kartus daugiau nei Lietuvoje, o valdininkų – mažiau.

 

Augintojai lenkia žvejus

 

Dėl žuvų stokos ant lietuvių stalo žvejai linkę kaltinti menką žmonių mokumą.

Lietuvoje yra daugybė paradoksų. Kai Lietuvos žvejai strimeles ir šprotus parduoda danams gaminti žuvų miltus, Lietuvos žuvų perdirbėjai tas pačias žuvis perka iš Latvijos.  

Statistiniai Lietuvos žuvų apdorojimo kiekiai sparčiai auga nuo 92 tūkst. tonų 2014 m. iki 121 tūkst. tonų – 2016 m. Pačioje Lietuvoje parduodami menki apdorotos žuvų produkcijos kiekiai. 2016 m. Lietuvoje pagaminta žuvų produkcijos už 555 mln. eurų, iš jų eksporto dalis siekė už 532 mln. eurų.

Lietuvoje per metus suvartojama apie 55 tūkst. tonų žuvų. Lietuvoje yra like 2,9 mln. gyventojų. Todėl vienam žmogui per metus vidutiniškai tenka apie 19 kilogramų žuvų. 

Kokiomis žuvimis aprūpinamas Lietuvos vartotojas? Tai yra prastesnės klasės atvežtinės žuvys, pagrinde šaldyta produkcija. Lietuva kasmet importuoja 130-140 tūkst. tonų žuvų. 

Baltijos jūroje 2016 m. sugauta 19,11 tūkst. tonų žuvų. Didesnė dalis jų atiteko danams. Bendros pajamas siekė 5,6 mln. eurų.

Pernai Lietuvoje išauginta apie 4 tūkst. tonų žuvų. Pajamos siekė apie 10,47 mln. eurų. Jos gerokai didesnės nei Baltijos jūros žvejyboje. Užaugintų žuvų vidutinė kilogramo pardavimo kaina siekė 2,69 euro, o už Baltijos jūroje sugautų menkių kilogramą žvejai gauna 0,9-1,4 euro, šprotų – vos 0,12-0,21 euro, strimelių – 0,20-0,25 euro. Vėlgi paradoksas, kad prekyboje tos kainos šokteli 2-3 ir net daugiau kartų.

 

Pastaba: apie autorių ir jo sąsajas su visuomeninėmis organizacijomis ir asociacijomis skaitykite: http://www.albatrosas.lt/Vidmantas-Matutis-p388.html#.WLZyS2996Uk

 

Fotoreportažas
  • Lietuva – žuvininkystės paradoksų kraštas-Foto-nr-6138_6140.jpg
  • Lietuva – žuvininkystės paradoksų kraštas-Foto-nr-6138_6141.jpg
  • Lietuva – žuvininkystės paradoksų kraštas-Foto-nr-6138_6142.jpg
  • Lietuva – žuvininkystės paradoksų kraštas-Foto-nr-6138_6143.jpg
  • Lietuva – žuvininkystės paradoksų kraštas-Foto-nr-6138_6144.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Lietuva – žuvininkystės paradoksų kraštas"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.