Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Lietuviški pėdsakai „Wilhelm Gustloff“ muziejuje

Daugiausiai aukų visame pasaulyje nusinešusio laivo „Wilhelm Gustloff“ istorijoje figūruoja ir lietuviai.

Paveiksle vaizduojama „Wilhelm Gustloff“ ataka.
Paveiksle vaizduojama „Wilhelm Gustloff“ ataka. @ Vidmanto Matučio archyvo nuotr.

Knyga „Druska jūrai“

 

Kas buvo laivas „Wilhelm Gustloff“ ir Lietuvoje turėtų žinoti dalis žmonių. Su Lietuva šis laivas nedaug ką bendro turėjo, tačiau jis susietas su Klaipėda.

Apie laivą išleista nemažai knygų, sukurta kino filmų. Tarp jų ir lietuvių kalba Rūtos Šepetys 2016 m. išleista 320 puslapių knyga „Druska jūrai“. Joje pasakojama istorija, kaip 1945 m. sausį persipina dviejų vokiečių, lietuvės ir lenkės likimai. Jie bėga nuo sovietų kariuomenės, kad pakliūtų į laivą „Wilhelm Gustloff“.

1945 m. sausio 30-osios naktį šis laivas, kuris laikytas tuomet geriausiu kruiziniu laivu pasaulyje, išplaukė iš Gotenhafeno (dabar Gdynė Lenkijoje). Jūra buvo audringa, spigino 18 laipsnių šaltis.

Praėjus maždaug valandai po laivo išplaukimo, jį trimis torpedomis paskandino sovietinis povandeninis laivas „S13“, kurios vadas buvo Aleksandras Marinesku.

Laivu plaukė 10582 žmonės, daugiausia civiliai, kurie evakavosi iš Rytų Prūsijos ir Klaipėdos krašto į Vakarus. Laive buvo ir nacistinės Vokietijos karių.

Laivas nuskendo greitai, vos per 70 minučių. Žuvo 9343 žmonės, iš jų – apie 3 tūkst. vaikų.

Pagal aukų skaičių tai yra didžiausia visų laikų laivo katastrofa. Ji gerokai lenkia „Titaniką“ ir kitus labiau garsius nuskendusius XX amžiaus laivus.

 

Lėmė atsitiktinumas

 

„Kas tas yra 9343 katastrofos aukos? Galima tą kiekį žmonių prilyginti 130 pilnų mokyklinių autobusų, 27 „Boeing 777“ pilnai keleivių užimtiems lėktuvams, 3 „Titanikams“ su jo katastrofos aukomis“, - analogiją atranda Edvardas Petruškevičius.

Jis yra privataus muziejaus apie „Wilhelm Gustloff“ kūrėjas ir kuratorius. Šis muziejus pristatomas internetiniu adresu: https://www.wilhelmgustloffmuseum.com

Pradžioje susidomėjęs „Titaniku“ ir pradėjęs rinkti, kolekcionuoti įvairius jo daiktus, 2007 m. E.Petruškevičius atrado internetinę svetainę, kurioje buvo pristatomas „Wilhelm Gustloff“.

„Iki to laiko dar nebuvau girdėjęs apie laivą, bet kai baigiau skaityti internetinio puslapio informaciją apie jos istoriją ir tragišką pabaigą, buvau iškart sužavėtas. Netrukus įsigijau savo pirmąjį „Wilhelm Gustloff“ daiktą 1939 m. „speisekarte“ (meniu)“, - prisiminė E.Petruškevičius.

„Wilhelm Gustloff“ istorija jį taip užvaldė, kad iš esmės ėmė studijuoti viską, ką buvo įmanoma rasti apie šį laivą.

Jis naršė po internetinius forumus ir skaitė įvairias citatas, netgi tokias: „naciai gavo tai, ko nusipelnė“ arba „daugelis svarbių laivų nuskendo su tūkstančiais žmonių, o šiame buvo tik naciai“. Smerkiantiems tuos laivu plaukusius žmones iki mūsų dienų nedaug kam rūpi, kad jame didžiąją daugumą sudarė civiliai - vyrai, moterys, vaikai, kurie neturėjo nieko bendro su naciais, bet bėgo iš savo krašto, nes buvo įbauginti raudonojo teroro. Jie buvo tuo metu vykdytos masinės evakuacijos operacijos „Hanibalas“ aukos.

 

Dešimtmečius buvo tabu

 

Ši didžiausiai visų laikų katastrofa daugelį dešimtmečių ir Sovietų Sąjungoje ir Rytų Vokietijoje buvo slepiama.

Pirmasis apie šį košmarą parašė iš Dancigo kilęs vokiečių rašytojas Nobelio premijos laureatas Giunteris Vilhelmas Grasas novelėje „Krabo žingsnis“. Vėliau jis prisipažino: „Aš nenorėjau rašyti. Niekas nenorėjo apie tai girdėti nei Vakaruose, nei juo labiau Rytuose“. „Wilhelmas Gustlofas“, anot jo, dešimtmečius buvo tabu, nes buvo siejama su vokišku nacionalizmu.

Vakarų Vokietijoje tik 9-ajame dešimtmetyje pradėta apie tai kalbėti daugiau ir garsiau. Parašyta knygų, atsiminimų, straipsnių, sukurta kino filmų.

E.Petruškevičius pakliuvo į tą laikotarpį, kai „Wilhelm Gustloff“ istorija jau buvo ant bangos. Vieno ypatingo laivo istorija susidomėjusiam E.Petruškevičiui pasisekė, kad jis susipažino su kitu šio laivo entuziastu www.wilhelmgustloff.com svetainės įkūrėju Dave Kravczyku. Jis buvo surinkęs puikių nuotraukų, vaizdų, faktinės medžiagos apie lainerį nuo statybų iki jo naudojimo detalių.

2017 m. pradžioje D.Kravczykas uždarė svetainę, o joje sukauptą medžiagą leido naudoti E.Petruškevičiaus „Wilhelm Gustloff“ muziejaus internetinėje svetainėje. 2020 m. balandį jis atidarė ir muziejaus kambarį, kur pristatoma sukaupta kolekcija apie laivą.

E.Petruškevičiaus privatus laivo „Wilhelm Gustloff“ muziejus yra tik vienas iš daugelio, kokių Vokietijoje, matyt, yra ir daugiau. Didžiausia Baltijos jūros laivo katastrofa šiame interaktyviame muziejuje pristatoma itin patraukliai. Jame atsirado ir lietuviška pėdsakas su Rūta Šepetys ir jos knyga apie „Wilhelm Gustloff“ istoriją.

 

 

Fotoreportažas
  • Lietuviški pėdsakai „Wilhelm Gustloff“ muziejuje-Foto-nr-9624_9625.jpg
  • Lietuviški pėdsakai „Wilhelm Gustloff“ muziejuje-Foto-nr-9624_9626.jpg
  • Lietuviški pėdsakai „Wilhelm Gustloff“ muziejuje-Foto-nr-9624_9627.jpg
  • Lietuviški pėdsakai „Wilhelm Gustloff“ muziejuje-Foto-nr-9624_9628.jpg
  • Lietuviški pėdsakai „Wilhelm Gustloff“ muziejuje-Foto-nr-9624_9629.jpg
  • Lietuviški pėdsakai „Wilhelm Gustloff“ muziejuje-Foto-nr-9624_9630.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Lietuviški pėdsakai „Wilhelm Gustloff“ muziejuje"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.