Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Lietuvos ir Lenkijos karaliai be Klaipėdos

Šiandien sunkiai įsivaizduotume Lietuvą be Klaipėdos, tačiau Žečpospolita didelės dalies šiandieninio Lietuvos pajūrio neturėjo.

Senuosius Žečpospolitos laikus menanti Gdansko tvirtovė. Vidmanto Matučio nuotr.
Senuosius Žečpospolitos laikus menanti Gdansko tvirtovė. Vidmanto Matučio nuotr. @ nuotr.

Kunigaikščiams Klaipėda nerūpėjo

 

Klaipėda Lietuvai atiteko 1923 m. po sukilimo prieš laikinai kraštą valdžiusius prancūzus. Nedaug trūko, kad Klaipėda, jos kraštas, o ir visas pajūris dabartinėje Kaliningrado srityje būtų tekęs Lenkijai. Bent jau ji į Klaipėdos kraštą 1922 m. rimtai pretendavo, kaip buvusios didžiosios dalies Prūsijos pajūrio teisių perėmėja.

Dėl to, kad Klaipėda ir jos kraštas 1923 m. atiteko Lietuvai turime džiaugtis. Šiuolaikinėje Lietuvoje Klaipėda, kaip vienintelis mūsų šalies uostamiestis, yra ypač svarbus. 

Prieš 500-600 metų tuometinio Memelio (Klaipėdos) svarbos Lietuvos valdovai neįžvelgė. Vytautas Didysis, kuris kartu su lenkais prieš Kryžiuočių ordiną laimėjęs Žalgirio mūšį, turėjo galimybę pasiimti Memelį su pajūriu ir pamariu, bet to nepadarė. Tą galėjo padaryti ir kiti kunigaikščiai, bet pajūris jų netraukė.

Lenkai savo galimybe pasinaudojo. Jie paėmė Kryžiuočių ordino valdytą Pamarį ir Gdansko įlankos pakrantę nuo Elblongo iki Pucko, įskaitant ir Gdanską.

Pirmajam Prūsijos kunigaikščiui Kryžiuočių ordino karžygiui Ilbrechtui Hohenzolernui teko dalis Aistmarių pakrantės, Karaliaučiaus kraštas ir Kuršių marių pakrantės su Memeliu (Klaipėda). Ir tai tik dėl to, kad pirmasis Prūsijos kunigaikštis pagerbė Lenkijos karalių.

Kraštas vystėsi, po Ržečpospolitos žlugimo netgi plėtėsi. Mažai valstybei nebuvo lengva didelių šalių kaimynystėje. Ji buvo tai Ržečpospolitos vasalas, tai Švedijos karalystės dalis, laviravo, turėjo nepriklausomybę, kol po I pasaulinio karo Prūsija visai išnyko iš politinės arenos.

 

Mena Žečpospolitos laikus

 

Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės federacinė monarchija gyvavo nuo 1569 iki 1795 metų. Ji apėmė dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį Rusijos, Latvijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.

Vykstant karui Ukrainoje, istorikai analizavo, kad šiai šaliai laimėjus prieš Rusiją, galėtų būti sukurta, tiksliau atskiromis sutartimis suvienyta Europos dalis buvusios Žečpospolitos rėmuose. Kalbama apie Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos konfederaciją. Ji būtų tarsi atsvara Rusijai, kuri po Ukrainoje pralaimėto karo bus susilpnėjusi, bet neišnykusi. Manoma, kad prie šios konfederacijos ateityje galėtų prisijungti ir polukošenkinė Baltarusija, kai joje nugalės demokratinės jėgos.

Grįžkime į Ržečpospolitos laikus. Į rankas pakliuvo 1619 metų Abiejų Tautų Respublikos žemėlapis. Tai buvo jos suklestėjimo laikotarpis.

Lenkijoje yra išlikę 109 objektai, kurie mena Žečpospolitos laikus. Vienas iš jų Vyslos upės žiotyse Gdanske statyta tvirtovė. Jos bokštas pradėtas statyti dar 1482 m. Jis tarnavo kaip švyturys laivams jūroje nukreipti. Bokšte iškeltame specialiame metaliniame krepšyje buvo kūrenama ugnis.

Tvirtovė buvo skirta ir kovai su švedais, kuriems rūpėjo kitapus Baltijos buvusios žemės.

Iki mūsų dienų išlikusi Gdansko tvirtovė yra ypač svarbi. Tai yra vienintelis išlikęs Lenkijos jūrinis karinis įtvirtinimas.   

 

Klaipėdos suklestėjimo laikotarpis

 

Lietuvos istorikai akcentuoja, kad, nors Klaipėdos uostamiestis ir kraštas prie Lietuvos prijungtas 1923 m., tačiau turėtume akcentuoti ne tik naujausią, bet ir senesnę jo istoriją.

Kokia buvo Klaipėda tais laikais, kai ją valdė ne Žečpospolita, o Prūsijos kunigaikštystė, vėliau Prūsijos valstybė.

Nors Klaipėda nebuvo Hanzos miestas, bet ji veikė pagal tokių miestų principą. Nuo XV-XVI a. Klaipėdoje jau buvo žinoma apie jūrininkus. 1535 m. Klaipėda gavo svarstyklių teisę. Per ją keliaujantys kroviniai privalėjo būti sveriami ir apmokestinami. 1597 m. įsteigiama Klaipėdos pirklių gildija, Sandorių teismas.

Klaipėdoje negausiai pasirodydavo prekybiniai laivai: 1650 m. jų buvo 35, 1676 m. - 30, 1686 m. - 39. Tai buvo iš užsienio atplaukę laivai, nes Klaipėdos pirkliai savų neturėjo. Pačiai Klaipėdai jūrinius laivus buvo leista statyti tik 1680 m.  Pirmasis laivas buvo nupirktas 1712 m.

Klaipėdos uosto atgimimas prasidėjo maždaug 18 amžiaus viduryje. 1759 m. Klaipėdoje pastatyta pirmoji vėjinė lentpjūvė nuo ko prasidėjo medienos era. Jei 1740 m. Klaipėdoje lenkėsi 40 laivų, tai 1768 m. jų jau buvo 363. Net 175 iš jų plukdė medieną - sijas, lentas, tašus.

Įsimintini 1788 m., kai pagal laivų skaičių Klaipėda (811 laivų) aplenkė Karaliaučių (802 laivai). Prekybos pakilimas, laivų kiekio didėjimas leido Klaipėdoje statyti naujus namus, pirkti laivus. 1781 m. Klaipėdos laivininkai turėjo 19 burlaivių. Iš jų vien pirklys Johanas Simpsonas  - 8. Jo laivynas sparčiai didėjo. 1801 m. Klaipėdoje jau registruoti net 27 J.Simpsono laivininkystės laivai.

Tuo pat metu plėtėsi ir Dangės upės bei sąsiaurio uostas. 1796 metais jis galėjo priimti 300 laivų. Tuo pat metu Dangės upėje kartu su didėjančiu medienos kiekiu kūrėsi ir laivų statybos verslas. 1839 m. Klaipėdoje jau veikė net 4 laivų statyklos.

Palyginę datas nesunkiai galime atsekti, jog tuo metu, kai Žečpospolita nyko, ne jai, o Prūsijai priklausęs Klaipėdos uostas klestėjo.

 

Fotoreportažas
  • Lietuvos ir Lenkijos karaliai be Klaipėdos-Foto-nr-10015_10016.jpg
  • Lietuvos ir Lenkijos karaliai be Klaipėdos-Foto-nr-10015_10017.jpg
  • Lietuvos ir Lenkijos karaliai be Klaipėdos-Foto-nr-10015_10018.jpg
  • Lietuvos ir Lenkijos karaliai be Klaipėdos-Foto-nr-10015_10019.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Lietuvos ir Lenkijos karaliai be Klaipėdos"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.