Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Lietuvos jūroje trūksta valstybės suvereniteto

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo praėjus daugiau kaip 20 metų ne visos valstybės teritorijos dar įteisintos.

Lietuvos teritorinuose vandenyse - dideli laivai
Lietuvos teritorinuose vandenyse - dideli laivai @ Vidmanto Matučio nuotr.

Lietuvos jūrinės erdvės

 

Kai kurie analitikai jau kelia klausimą, ar teisingai mūsų planeta vadinama žeme, jei vandenys joje sudaro per 70 proc. ploto? Lietuvoje ši problema nekyla, nes jūros turime palyginti nedaug. Bet ir ta pati nėra juridiškai sutvarkyta.

Mykolo Riomerio universiteto Tarptautinės ir Europos teisės instituto direktorius, profesorius Saulius Katuoka mano, kad Lietuvoje būtina sukurti norminę bazę, kad žinotume, koks yra jūrinių erdvių režimas.

S.Katuokos teigimu, šiandien Lietuva iki galo yra sutvarkiusi vienintelę jūrinę erdvę - 12 jūros mylių nuo kranto apimančią teritorinę jūrą.

Anot S.Katuokos, Lietuva Jungtinėms tautoms yra pranešusi, kad prie savo krantų nustatė šias jūrines erdves - teritorinės jūros; gretutinės zonos, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo.

"Jei tarptautinei bendruonenei praneši apie tokias erdves, jose privalai sukurti ir valstybės suverenitetą atitinkančią teisinę bazę", - pastebėjo S.Katuoka.

Jis prisiminė, kaip grupė verslininkų, kurie jūroje norėjo statyti vėjo jėgaines kreipėsi į jį, kad padėtų spręsti juridinius rebusus, kaip nereglamentuouose Lietuvos vandenyse tvarkyti teritorijų planavimo ir statybos dokumentus.

 

Vandenynų konstitucija

 

Šiuo metu dėl pasaulinio vandenyno išteklių daugėja konfliktų, ypač dėl tirpastančių ledynų zonų. Baltijos jūroje didesnių interesų lyg ir nėra - tik didėja įtampa tarp Rusijos ir Vakarų valstybių. Pasekmė jau jaučiama ir Lietuvoje. Valstybės sienos apsaugos tarnyba įpareigota užsakyti naujas sienos apsaugos jūroje priemones.

Manoma, kad tokioje situacijoje ir Baltijos valstybėms labai svarbu susidėlioti savo jūros zonų chemas, sutvarkyti juridines bazes.

Pasaulyje jūros sienos zonų priklausomybė seniai aptarta ir žinoma. Ji įteisinta 1982 metų jūros teisės konvencijoje. Tai tarsi pasaulinė vandenynų konstitucija.

Joje įtvirtintos 9 jūrų erdvės - teritorinė jūra, gretutinė zona, išskirtinė ekonominė zona, kontinentinis šelfas, atviroji jūra, tarptautiniai sąsiauriai ir kanalai, arcgipelagai, vandenyno paviršius, tarptautinis jūros dugnas.

Šiuo metu Jūrų teisės konvenciją yra ratifikavusios 166 valstybės, tarp jų ir Lietuva. Iki šiol jos nėra ratifikavusi JAV, kuri stoja vienon greton su Turkija, Venesuela, Uzbekistanu, Sirija. JAV prezidentai nuolat nuolat kreipiasi į Kongresą dėl Jūrų teisės ratifikavimo šioje šalyje, bet šis vis suranda JAV interesų neatitinkančių niuansų.

 

Kur jūroje saugumo zona?

 

S.Katuokos teigimu, Lietuvos atžvilgiu prasminga detaliau analizuoti tas jūros zonas, kurios taikomos pas mus, nors ir ne pilnai įteisintos.

Teritorinė jūra yra ta zona, kur taikomas valstybės suverenitetas, kaip ir valstybės oro erdvei. Tai nereiškia, kad teritorinėje jūroje valstybė gali elgtis taip, kaip nori. Pagal tarptautinę jūrų tesės konvenciją ji pribalo užtikrinti taikaus pliojimo teises kitų šalių laivams. Tačiau gali būti taikomos išimtys prekybos, žvejybos ir karo laivams. Lietuvos teritorinėje jūroje leidybinė sistema yra tik karo laivams. Karo laivai į Lietuvos teritorinius vandenis gali įplaukti tik gavę Krašto apsaugos ministerijos leidimą. Jis derinamas diplomatiniais kanalais per Užsienio reikalų ministeriją. Kiti laivai įplaukti į Lietuvos teritorinius vandenis gali apie tai pranešę Klaipėdoje esančioms valstybės tarnyboms.

Gretutinė zona yra dar 12 jūrmylių zona už teritorinės jūros. Joje pakrantės valstybės gali vykdyti muitų, mokestinės, emigracijos ir sanitarijos kontrolę. Taip pat šioje zonoje dar galima persekioti laivą, kuris išplaukė iš Klaipėdos uosto pažeisdamas vieną iš tų keturių išvardintų punktų. Gretutinė zona buvo sugalvota britų kovojant prieš kontrabandą. Pasaulyje ji vis labiau taikoma, kaip saugumo nuo galimo terorizmo, epidemijų zona.

Lietuva jau už 24 jūrmylių galėtų patikrinti laivą ir įsitikinti ar jame nėra, tarkim, ebolos virusu užsikrėtusio keleivio. Jei taip būtų, ji galėtų spręsti - įsileisti ar ne tokį laivą į Lietuvos teritorinius vandenis.

"Kaip realiai Lietuvos gretutinėje zonoje, kurios koordinatės paskelbtos, vykdyti kontrolę, kokios baudos laukia pažeidėjų, Lietuvos jūridinėje sistemoje nėra aptarta. Tiksliau šiai zonai nėra įstatyminės bazės", - pastebėjo S.Katuoka.

 

Nėra Jūros įstatymo

 

Kitos valstybės ne tik gretutinėje zonoje, bet ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, kuri negali viršyti 200 jūros mylių, yra paskelbusi ypatingai griežtus reikalavimus. Pavyzdys Rusija, kuri Barenco jūroje sulaikė labai toli nuo jos krantų krabus gaudžiusį Lietuvos laivą.

"Išskirtinė ekonominė zona išsivystė iš žvejybos zonos. Jose galioja spacialus teisinis režimas, kuris užtikrina pakrančių valstybių suverenias teises didinti ir eksploatuoti išteklius, gaminti energiją pasitelkus vandenį, sroves ir vėją", - aiškino S.Katuoka.

Jo teigimu, Lietuva turi pasinaudoti išskirtinės ekonominės zonos privalumais - jūroje gali būti statomos vėjo jėgainės. Tai daro kitos šalys Baltijos jūroje.

Šiuo metu kyla klausimas - o kas turi duoti leidimą statyti vėjo jėgainių parką jūroje? Lietuvos jūridinėje bazėje tai nėra reglamentuota. Atlikęs tyrimą S.Katuoka mano, kad leidimą ką nors statyti Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje turėtų išduoti Aplinkos ministerija.

Išskirtinėje zonoje valstybės gali vykdyti ir daugiau įvairių funkcijų - pavyzdžiui statyti dirbtines salas, vykdyti jūrinius tyrimus, spręsti ginčus dėl aplinkosaugos.

S.Katuoka teigė Lietuvoje pasigendantis jūros zonas apibrėžiančio įstatymo. Jis reikalingas tam, kad iškilus ginčams būtų galima pasiremti nacionaline juridinė baze. Tarptautinėje jūrų teisės konvencijoje, kuri yra koncensuso pagrindu patvirtintas dokumentas, labai daug kas apibrėžta suvereniomis valstybių teisėmis, tai yra tuo, kas įteisinta nacionalinėje teisėje.    

Kaip pavyzdį jis minėjo Lenkiją, kur yra vienas visas jūrines zonas apibrėžiantis įstatymas. Tokius įstatymus turi ta pati Rusija, kuri jaučiasi teisi sulaikiuis ir į Murmanską pertempusi Lietuvos žvejų laivą. Kitos valstybės tarptautinę jūrų teisę taiko taip kaip naudingiau joms.

 

 

Fotoreportažas
  • Lietuvos jūroje trūksta valstybės suvereniteto-Foto-nr-3233_3235.jpg
  • Lietuvos jūroje trūksta valstybės suvereniteto-Foto-nr-3233_3236.jpg
  • Lietuvos jūroje trūksta valstybės suvereniteto-Foto-nr-3233_3237.jpg
  • Lietuvos jūroje trūksta valstybės suvereniteto-Foto-nr-3233_3238.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Lietuvos jūroje trūksta valstybės suvereniteto"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.