Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Lietuvos mokslininkai tyrinėję jūrą, uostą, žuvininkystę

Ilgą laiką Lietuva neturėjo nei mokslinio tyrimo laivų, nei mokslinio personalo, atliekančio mūsų krantus skalaujančios jūros tyrimus. Bet besidominčių jūra žmonių visada buvo. Apie kai kuriuos iš jų norėtume priminti mūsų skaitytojams.

Latvių mokslininkui K.Valdemarui, kurio nuopelnai reikšmingi ir Lietuvai, Ventspilyje, Ventos krantinėje, pastatytas paminklas.
Latvių mokslininkui K.Valdemarui, kurio nuopelnai reikšmingi ir Lietuvai, Ventspilyje, Ventos krantinėje, pastatytas paminklas. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Krišjanis Valdemaras (Valdemars) (1825-12-02 - 1891-12-07) – latvių visuomeninis veikėjas, ekonomistas. Jo su jūrų laivininkyste susieta veikla turėjo įtakos ir Lietuvos pajūriui. 1861 m., išsikovojęs Rusijos Admiraliteto paramą, atliko kelionę Baltijos pajūriu nuo Peterburgo iki Klaipėdos, rinkdamas žinias apie galimybę plėsti laivininkystę. Apibendrindamas surinktą medžiagą, K. Valdemaras parašė pranešimą "Apie būdus vystyti laivininkystę Baltijos jūros pakrančių gyventojų tarpe". 1867 m. jis parengė kapitalinį veikalą "Apie laivininkystės galimybes Baltijos pajūryje". Jo pagrindu carinė Rusijos valdžia pagaliau išleido Nuostatus dėl naujo tipo jūreivystės mokyklų, skirtų iš prastuomenės kilusiems jaunuoliams, steigimo. Jais remiantis Rusijoje buvo įsteigta 41 tokio tipo mokykla, iš kurių 13 veikė Pabaltijyje. Tarp jų ir "Palangenskoje morskoje učilišče", kuri 1892-1900 m. veikė Šventojoje. Joje buvo ruošiami šturmanai ir locmanai kabotažiniam plaukiojimui iš vietos pajūrio gyventojų. Žurnale "Inkaras" Nr. 2 (1928 m. vasaris) jūrų kapitonas Liudas Stulpinas straipsnyje "Keletas žodžių prekybos laivyno reikalu" rašė: "Gaila, kad mes neturime tokių žmonių, kaip buvusysis latvių veikėjas Krisius Valdemaras, kuris kai kuriems mūsų veikėjams buvo gerai pažįstamas".

 

Basanavičius Jonas (1851-11-23 - 1927-02-16) – ar tik nebus pirmasis Lietuvos visuomenės veikėjas ir mokslininkas, prabilęs apie lietuvių sąsajas su laivyba? Lietuvių mokslo draugijos Vilniuje leidžiamame tęstiniame leidinyje "Lietuvių tauta" (1907-1936 m. Vilniuje) 1908 metais jis išspausdino mokslinį pranešimą "Kaip lietuvių senovėje vandenimis keliauta", kurį buvo skaitęs viename iš draugijos susirinkimų. Remdamasis istoriniais šaltiniais - senomis kronikomis, istorikų raštais, lietuvių liaudies dainomis – J. Basanavičius teigia, kad lietuviams, gyvenusiems dideliame plote, "...reikėję ne kartą su visa kariuomene per plačias upes keltis". Tam tikslui jie turėję mažesnius ar didesnius laivus, luotus, valtis ir, kaip rašo J. Basanavičius"...vieną originališką persikėlimo būdą, koksai, kiek žinau, Europoje senuose laikuose retai kur vartota". Tai – plaukimas ant pripūstų oru gyvulių odų.

J. Basanavičius taip pat teigia, kad "...prūsų ir lietuvių būta senovėje gerų marininkų". Esą jie vedė prekybą (vaizbą) laivais ne tik Nemunu, bet ir "jūrėmis marėmis su tolimiausiais svetimais kraštais, ką patvirtina istorijos versmės, iš dalies ir archeologiškieji radiniai".

 

Šliūpas Jonas (1861-03-06 - 1944-11-06) – visuomenės veikėjas ir publicistas. Dar 1910 m. JAV leidžiamame mėnesiniame žurnale "Laisvoji mintis" išspausdino straipsnį "Gera proga išmokti jūreiviauti". 1918 - 1919 m. buvo vienas iš pirmųjų tautinio prekybos laivyno steigimo iniciatorių, tuo metu parašė straipsnį "Šis tas iš pasaulinės prekybos istorijos" (nepavyko identifikuoti kur ir tiksliai kada buvo išspausdinta), kurioje įrodinėjo, kad šalies gerovė ir jos nepriklausomybė labai susijusios su mokėjimu tapti tikrais pirkliais ir panaudoti tam tikslui jūrą.

 

Lotaras Sidatas (Lothar Szidat) (1892-12-31 - 1973-07-22) – vokiečių mokslininkas, Kenigsbergo universiteto profesorius, kurio mokslinė veikla buvo susijusi su Kuršių marių hidrobiologiniais tyrimais. 1925-1926 m. mokslinėse ekspedicijose aplink Kuršių marias buvo surinkta medžiaga apie vandens gyvūnus, sudarytas pirmas išsamus Kuršių marių gyvūnijos sąrašas. Šis Kuršių marių faunos aprašas labai svarbus tiriant ilgalaikius aplinkos ir faunos XX a. pokyčius.

 

Rondomanskis Andrius (Randamonis) (1889-08-07 - 1943-10-26) – žuvininkystės specialistas, 1922-1938 m. dirbo Kaune Žemės ūkio ministerijos žuvininkystės inspektoriumi, 1924-1940 m. Žemės ūkio akademijoje dėstė žuvininkystę. 1924 m. Kaune išleido brošiūrą "Mažosios Lietuvos žvejyba", kurioje pateikė istorinių žinių apie pajūrio žvejybą ir žuvininkystę, apžvelgė tuometinę pajūrio žvejybos ir žvejų socialinę būklę, pateikė žinių apie žuvis. Tai buvo pirmas tokio pobūdžio darbas, kurį, tikriausiai, galima vertinti kaip monografiją skirtą Mažosios Lietuvos žuvininkystei.

 

Pakštas Kazys (1893-06-29 - 1960-09-11) – geografas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Lietuvos geografų draugijos pirmininkas (1934-1939), neretai vadinamas Lietuvos geografijos mokslų tėvu. Nagrinėjo ekonominės geografijos klausimus. Nedarbą tuometinėje Lietuvoje siūlė spręsti, organizuojant planingą ir koncentruotą emigraciją, ypač į Angolą arba Hondūrą.

1926 m. išleido "Lietuvos klimatas" , 1929 m. - "Baltijos respublikų politinė geografija", 1934 m. -"Baltijos jūra ".

K. Pakštas nuolatos tuometinei valdžiai primindavo, kad Lietuvos Respublika turi jūrą. Viename iš savo straipsnių jis rašė; "Mūsų kelias veda į Vakarus, į vandenis. Pajūrio viena pėda brangesnė ui šimtus hektarų tolimojo užnugario. Įsikabinkime į savąją jūrų, nes tik per ją Lietuva išplauks, civilizacijos pasaulį. Pats laikas išmokti ne iš kranto į jūrą, o iš jūros į krantą žiūrėti Ne kojoms mirkyti Dievas mums jūrą davė ".

K. Pakštas buvo paskelbęs "10 nuostatų tautai įjūrinti", kurie sulaukė plataus visuomenės atgarsio tarpukario Lietuvoje, tačiau dėl lėšų stygiaus ir valdžiai įprasto vangumo nebuvo įgyvendinti:

  1. Šventosios vietoje steigti didelį modernų lietuvišką uostamiestį.
  2. Pagreitinti modernaus žvejybos uosto statybą.
  3. Prekybos laivynas bent iki 60 000 t.
  4. Įsteigti jūreivystės mokyklą.
  5. Suburti visus jūrininkus ir jiems duoti profesinio darbo.
  6. Motorizuoti žvejybą
  7. Steigti navigacijos institutą.
  8. Vasarotojus kreipti Į pajūrį.
  9. Kas metai suruošti Jūros dienas.
  10. Propaguoti vandens sportą.

P.S. Šie nuostatai įvairiomis progomis buvo išspausdinti Klaipėdos dienraštyje "Vakarai", kituose Lietuvos laikraščiuose, ne kartą priminti žurnale "Jūra".

 

Kolupaila Steponas (1892-09-14 - 1964-04-09) – hidrologas, Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius, Lietuvos upių hidrologijos pradininkas, propagavo vandens turizmą, leisdamas knygas su smulkiu upių ir jų pakrančių aprašymu. 1923 m. įsteigė Plentų ir vandens kelių valdybos Hidrometrinį biurą ir jam vadovavo. 1935-1940 m. Lietuvos Energijos komiteto vandens jėgų skyriaus vedėjas. Iki 1944 m. paskelbė 96 veikalus ir mokslinius straipsnius hidrologijos klausimais.

1938 m. Kaune išleido monografiją "Mūsų vandens keliai".

Žurnale "Inkaras" (1928 m. Nr. 1) S. Kolupaila straipsnyje "Mūsų jūra ir Nemunas" rašė: "Nemune laivininkystės ateitis pareina nuo Klaipėdos uosto, o Klaipėdos uosto - nuo Nemuno. Negalime įsivaizduoti laisvos Lietuvos be laisvo Nemuno ir Klaipėdos".

 

Šimoliūnas Jonas (1878-05-21 - 1965-02-11) – inžinierius statybininkas, Kauno universiteto profesorius (1940-1944 m.). 1918-1924 m. Susisiekimo ministerijos kelių ir uostų valdybos direktorius, vėliau tos ministerijos vyr. inspektorius. 1924-1933 dar ir Klaipėdos uosto darbų valdybos viršininkas, 1925-30 Šventosios uosto statybos vadovas. Kauno universitete dėstė statybos, sauskelių ir vandens kelių kursus. Tai buvo vienas kvalifikuočiausių, o praktiškai vienintelis, uostų statybos specialistų Lietuvoje. 1933 m. Kaune buvo išleista J.Simoliūno monografija "Šventosios uostas" (Istorija. Ekonominė reikšmė. Uosto statyba.) Skyriuje "Uosto ekonominė reikšmė" rašoma: "Žvejybos uostai tiesioginėmis rinkliavomis beveik niekad nėra Valstybei pelningi, neapsimoka, kaip ir paprasti prekybos uostai, vandens keliai, plentai: jie naudą atneša nematomai, skatinant ir duodant žmonėms darbo, didinant apyvartą, plečiant prekybą".

Ištrauka iš kito skyriaus: "Pas mus yra pribrendęs reikalas duoti jūra susisiekimų Klaipėda-Palanga-Šventoji, kad surištų visų mūsų jūros gražią kurortinę pakrantę nuo Nidos iki Šventosios, atgaivintų mūsų pajūrį, į mūsų pajūrį svečių daugiau pritrauktų".

1939 m. taip pat Kaune buvo išleista J. Šimoliūno monografijos "Klaipėdos uostas" 1 dalis.

Galima drąsiai tvirtinti, kad šie J. Šimoliūno darbai buvo vienintelės moksliniu pagrindu parengtos Lietuvos uostų būklės ir perspektyvos studijos.

 

Šulcas Tadas (1880-10-06 - 1940-05-27) – inžinierius technologas, Kauno Vytauto Didžiojo universitete profesorius (1938). 1913-1918 m. Rusijos Baltijos karo laivų statyklos (Taline) inžinierius, vyr. inžinierius. Kauno universiteto technikos fakultete skaitė garo katilų, laivų statybos ir techninės braižybos kursus.

1933 m. Kaune išleido knygą "Laivų statybos plėtotės trumpa istorija", kurioje pateikiama pasaulinė laivų statybos istorija, statybos tendencijos, supažindinama su įvairios paskirties laivų tipais, o taip pat supažindinama su Lietuvos upių laivyba, besikuriančiu tautiniu jūrų prekybos laivynu. 1935 m. Kaune išleista dar vien jo knyga "Laivų statyba".

 

Mažeika Povilas Alinis (1915-01-09 - 2004-02-26) – tolimojo plaukiojimo kapitonas, okeanografijos mokslų daktaras. 1943 m. baigė jūros mokslus Italijoje, Navalio universitete. Nuo 1959 m. atsidėjo moksliniam darbui – okeanografiniams tyrimams ir iki 1982 m. dirbo Okeanografijos institute Vašingtone. 2001 m. ilgesniam laikui atvyko į Lietuvą ir Klaipėdos universitete išleido knygą "Baltijos jūros hidrodinamika".

Ar tik jis nebus pirmasis lietuvių mokslininkas, kuris pasiūlė ieškoti galimybių naudoti ekologiškai žymiai švaresnį elektros energijos gavimo būdą iš jūros, panaudojant viršutinio ir giluminio vandens sluoksnių temperatūrų skirtumą. Pasak jo, būtina pastatyti laivą - elektrinę (apie 20 000 BRT) su išplėstu, panašiu į lėktuvnešio deniu, jame sumontuoti įrangą šildyti paimtam iš jūros paviršiaus vandeniui. Apie visa tai jis rašė straipsnyje "Vietoj atomo - elektros energija iš jūros", kuris buvo išspausdintas „Klaipėdos“ dienraštyje 2003 m. liepos 18 d.

Fotoreportažas
  • Lietuvos mokslininkai tyrinėję jūrą, uostą, žuvininkystę-Foto-nr-1926_1927.jpg
  • Lietuvos mokslininkai tyrinėję jūrą, uostą, žuvininkystę-Foto-nr-1926_1928.jpg
  • Lietuvos mokslininkai tyrinėję jūrą, uostą, žuvininkystę-Foto-nr-1926_1929.jpg
  • Lietuvos mokslininkai tyrinėję jūrą, uostą, žuvininkystę-Foto-nr-1926_1930.jpg
  • Lietuvos mokslininkai tyrinėję jūrą, uostą, žuvininkystę-Foto-nr-1926_1931.jpg
  • Lietuvos mokslininkai tyrinėję jūrą, uostą, žuvininkystę-Foto-nr-1926_1932.jpg
  • Lietuvos mokslininkai tyrinėję jūrą, uostą, žuvininkystę-Foto-nr-1926_1933.jpg
  • Lietuvos mokslininkai tyrinėję jūrą, uostą, žuvininkystę-Foto-nr-1926_1934.jpg
  • Lietuvos mokslininkai tyrinėję jūrą, uostą, žuvininkystę-Foto-nr-1926_1935.jpg
  • Lietuvos mokslininkai tyrinėję jūrą, uostą, žuvininkystę-Foto-nr-1926_1936.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Lietuvos mokslininkai tyrinėję jūrą, uostą, žuvininkystę"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.