Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Lietuvos parkai Baltijoje bus mažiausi

Kol Lietuvoje piktinamės vis kylančiomis elektros kainomis, Baltijos jūroje planuojami vis didesni vėjo jėgainių laukai.

Baltijos jūroje pastatytų (pažymėta žaliai), baigtų planuoti (pažymėta rusvai) ir numatomų statyti (pažymėta pilkai) vėjų jėgainių parkai.  „Map.4coffshore.com“ nuotr.
Baltijos jūroje pastatytų (pažymėta žaliai), baigtų planuoti (pažymėta rusvai) ir numatomų statyti (pažymėta pilkai) vėjų jėgainių parkai. „Map.4coffshore.com“ nuotr. @ nuotr.

Intensyvins vėjo jėgainių statybas

 

Švedija, Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Vokietija ir Danija, kurios įeina į ES, paskelbė, kad iki 2030 m. beveik 7 kartus padidins vėjo jėgainių parkų galios kiekį Baltijos jūroje.

Dabar bendra Baltijos jūros vėjo jėgainių galia yra 2,8 gigavatai. Ji koncentruota pagrinde vakarinėje Baltijos jūros dalyje - Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje. Iki 2030 m. vėjo jėgainių galia siektų iki 20 gigavatų. Didžiulis, net 3 gigavatų vėjo jėgainių parkas būtų statomas Danijoje, prie Bornholmo salos.

Tokie skaičiai buvo pateikti ES Baltijos šalių energetikos vadovų susitikime Danijoje. Šis susitikimas surengtas siekiant kaip galima greičiau spręsti problemas, kurios susijusios su ES šalių priklausomybe nuo rusiškų dujų.

Ir po 2030 m. Baltijos jūroje planuojama masiškai plėsti vėjo jėgainių parkus. Šiuo metu yra išžvalgyti vėjo jėgainių plėtros plotai, kur iki 2050 m. galėtų būti įrengti 93 gigavatų galios vėjo jėgainių parkai.

Šiaurės jūroje yra iškelta užduotis iki 2050 m. vėjo jėgainių parkų galią padidinti iki 150 gigavatų.

 

Lietuva sulaukia kritikos

 

Lietuvoje, kur yra viena iš didžiausių problemų dėl pernelyg aukštų elektros kainų, planai nėra tokie optimistiški.

Iki 2030 m. Lietuva Baltijos jūroje planuoja įrengti 700 megavatų parką. Dar vienas parkas planuojamas įrengti po 2030 m.

Geriausiu atveju Lietuva turės apie 1,5 gigavato galios vėjo jėgainių parkus. Nuo bendro Baltijos jūros vėjo jėgainių galios kiekio tai sudarys labai menką dalį, vos 1,4 proc. Lietuvos energetikos specialistai jau kritikavo Lietuvą, kad ši neturi ambicingų ilgalaikių vėjo energetikos vystymo planų. Baltijos jūros Lietuvos teritorijoje pagal sieną su Latvija buvo išžvalgytos 4 vietos, kur galėtų būti vystomi vėjo jėgainių parkai, tačiau Lietuva yra apsisprendusi iki 2050 m. statyti tik du vėjo jėgainių parkus.

Kritikos Lietuva sulaukia ir tiek dėl vėjo jėgainių, tiek dėl saulės baterijų parkų vystymo žemyninėje dalyje. Šiuo metu komercinis tokių parkų vystymas yra sustabdytas, nes, neva, neužtenka elektros linijų pajėgumo. Taip yra todėl, kad dalis didelių statytojų yra rezervavę elektros linijų pajėgumą, bet parkų nestato, o nedideli statytojai į rinką negali ateiti.

Lietuvai pavyzdys turėtų būti Danija, kuri pagal plotą yra mažesnė (Danijos plotas 43 tūkst. kv. km, o Lietuvos - 65 tūkst. kv.km), bet pagal gyventojus didesnė (Danijoje - 5,9 mln. gyventojų, Lietuvoje - 2,8 mln. gyventojų). Baltijos jūroje Danija jau yra įsirengusi 5 vėjo jėgainių parkus su 280 vėjo jėgainių, kurių bendra galia per 1,1 gigavato. Kategato sąsiauryje yra 111 vėjo jėgainių 400 megavatų galios parkas. Šiaurės jūroje yra 3 Danijos vėjo jėgainių parkai, kur yra 230 vėjo jėgainių, kurių bendra galia beveik 800 megavatų.

 

Baltijos regione visų aplenkta

 

Vertinant vėjo jėgainių parkų įrengimo perspektyvą ir planus, paskutinėje vietoje Baltijos jūros regione yra Lietuva.

Netgi Latvija, kuri planuoja įsirengti 4 vėjo jėgainių parkus Baltijos jūroje ir 2 Rygos įlankoje, pagal planuojamą elektros galią gautą jūroje trigubai lenks Lietuvą. Pagal atsinaujinančią energetiką mūsų šalis ir taip atsilieka nuo Latvijos, kur stipriai išvystytos hidroelektrinės.

Su Estija iš viso nėra ko lygintis. Ji planuoja įrengti tris 8 gigavatų vėjo jėgainių parkus Rygos įlankoje, 3 bendros 3,5 gigavatų parkus Baltijoje prie Saremo salos ir tris 1,3 gigavatų parkus Baltijoje prie Hiumo salos.

Apie 20 gigavatų galios vėjo jėgainių parkus planuoja Lenkija. Licencijos jau išdalintos dėl 14-os vėjo jėgainių parkų rengimo.

Apie 17 gigavatų bendros galios vėjo jėgainių parkus planuoja įrengti Suomija, pagrinde Bosnijos įlankoje.

Labiausiai vėjo jėgainių perkus Baltijos jūroje planuoja vystyti Švedija, Danija ir Vokietija. 

Lietuvos energetikos ekspertai pastebi, kad po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo siekiant apsirūpinti elektros energetikos ištekliais Lietuvoje labai mažai kas padaryta. Švedijos ekspertai buvo pateikę energetinę išvadą, kad Lietuvos energetikos potencialas yra net 4 kartus didesnis nei jai reikia norint apsirūpinti elektros energijos. Tačiau tas įvertinimas taip ir liko ant popieriaus.  

Dabar Lietuva pati pasigamina vos 30 proc. elektros energijos, o kitą dalį perka. Po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo Lietuvą užvaldė elektros perpardavėjai, kurie daro viską, kad nebūtų plėtojama atsinaujinanti elektros energija.

Tai, kad Lietuva Baltijos jūroje pasigamins, jei sugebės pasistatyti vėjo jėgaines, iki 1,5 gigavato elektros energijos, situacijos dėl elektros kainos žymiai nepakeis. Lietuva bus priversta nemažą dalį elektros pirkti arba naudoti itin brangią šiluminę elektros energiją.

 

Fotoreportažas
  • Lietuvos parkai Baltijoje bus mažiausi-Foto-nr-10079_10080.jpg
  • Lietuvos parkai Baltijoje bus mažiausi-Foto-nr-10079_10081.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Lietuvos parkai Baltijoje bus mažiausi"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.