Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Lietuvos skurdas pasaulio galiūnų šešėlyje

Mažiau nei 100 jūrų laivų savo registre turinti Lietuva atrodo kaip skruzdėlytė prieš galingas pasaulio laivybos šalis milžines, kurių pusė yra iš Europos.

@ nuotr.

Trys pasaulio milžinai

 

Tarptautinis jūrinės analitikos leidinys „Themagazine.maritime-executive.com“ paskelbė dešimt didžiausių laivybos registro šalių sąrašą pagal turimų laivų vertę.

Pasaulyje 2018 metais labiausiai augo Kinijos laivynas. Jo vertė per metus šoktelėjo 6,3 mlrd. JAV dolerių. Tačiau Kinijos laivynas pagal bendrą 90,8 mlrd. JAV dolerių vertę nusileidžia ir Japonijai (94,7 mlrd. JAV dolerių) ir Graikijai (105,2 mlrd. JAV dolerių).

Graikijos laivyno vertė 2018 m. augo 5 mlrd. JAV dolerių. Ji valdo didžiausią pasaulyje SGD laivyną, kurio vertė net 18,5 mlrd. JAV dolerių. Per pastaruosius metus Graikija neteko nemažos dalies naftos platformų laivyno.

Pagrindinę dalį Japonijos laivyno sudaro tanklaiviai, balkeriniai laivai ir dujovežiai. Šios šalies laivynas kokių nors ryškesnių netekčių per pastaruosius metus nepatyrė.

Kiniją labiausiai sukrėtė konteinerinio laivyno vertės kritimas. Tai parodo, kad Kinijos kompanijoms sunkiai konkuruoja su didžiausiomis pasaulio konteinerinės laivybos milžinėmis.

Tačiau yra ir nauja tendencija, kad Kinijos kompanijos šiuo metu pasaulyje yra užsakiusios pastatyti daugiausiai naujų laivų - pagrinde dujovežių, balkerių. Prognozuojama, kad Kinija per artimiausius metus pagal savo laivyno vertę aplenks Japoniją.

 

Europiečių pozicijos menkėja

 

Didžiausią nuostabą sukėlė tai, kad pagal laivyno vertę 2018 m. į ketvirtąją vietą šoktelėjo Singapūras, kuris aplenkė JAV ir Norvegiją.

Singapūro laivyno vertė 49,9 mlrd. JAV dolerių. Per 2018 m. jis išaugo net 3,1 mlrd. eurų. Lėmė tai, kad Singapūre savo biurą atidarė stambi Japonijos laivybos kompanija „One“, kuri pervedė ir visą savo konteinerinį laivyną. Singapūro laivų registre yra ir didžiulis Artimuosiuose ir Tolimuosiuose rytuose dirbančių naftos verslovių laivynas.

Iš ketvirtosios vietos į šeštąją smuktelėjo JAV laivynas. Jo vertė 44,5 mlrd. JAV dolerių. Su šios šalies vėliava plaukioja daug ofšorinių (vėjo jėgainių, naftos verslovių) laivų, kurie yra senesni nei 15 metų ir jų rinkos vertė sparčiai krenta.

Penktoje vietoje išlikusios Norvegijos laivyno vertė 48,8 mlrd. JAV dolerių. Norvegija išlaiko didžiausią pasaulyje naftos verslovių laivybą, didėja tanklaivių laivynas. Norvegijai priklauso naujausias ir brangiausias pasaulyje vilkikų laivynas ir trečias pasaulyje aprūpinimo laivų laivynas.  

Toliau dešimtuke esančios šalys Vokietija (laivyno vertė 31,5 mlrd. JAV dolerių), Pietų Korėja (30 mlrd. JAV dolerių), Didžioji Britanija (29 mlrd. JAV dolerių) ir Danija (23 mlrd. JAV dolerių) yra beveik tolygios. Tik tendencija tokia, kad Pietų Korėjos laivyno vertė per 2018 metus augo beveik 5 mlrd. JAV dolerių, o minėtų Europos šalių krito. Vokietijos laivyno vertė sumažėjo net 1,7 mlrd. JAV dolerių. Vokietiją valdė patį brangiausią pasaulyje konteinerinį laivyną. Jo vertė buvo 16,4 mlrd. JAV dolerių. Tačiau 2018 m. tą titulą iš jos atėmė Kinija. Jos konteinerinio laivyno vertė pasiekė 17,3 mlrd. JAV dolerių.

Nežymiam Didžiosios Britanijos laivyno vertės kritimui įtakos, kaip spėjama, galėjo turėti „Brexit“, nes išstojimas iš ES pristabdė investicijas, taip pat ir į laivyną. Danijos laivyno vertė yra labai priklausoma nuo didžiausios pasaulyje konteinerinės laivybos kompanijos „Maersk Line“, kuriai 2018 m. nebuvo patys geriausi. Taip pat mažėjo ir su Danijos vėliava plaukiojančių tanklaivių laivynas. Konteineriniai laivai sudaro apie 35 proc. Danijos laivyno, tanklaiviai - apie 22 proc. Viena iš didesnių Danijos laivybos kompanijų yra DFDS, tačiau dalis jos laivų plaukioja ir su kitų šalių vėliavomis. Tarp jų yra ir iš Klaipėdos uosto plaukiojantys linijinės laivybos keltai.

 

Laisvų vėliavų pokyčiai

 

Paskelbtas ir didžiausias vadinamų laisvųjų registrų šalių laivyno sąrašas. Didžiausias kiekis laivų plaukioja su Panamos vėliava. Jos laivų BRT (bendrų registrų tonų) kiekis siekia 218,7 mln. tonų.

Pagal 2018 metų rezultatus į antrąją vietą išlipo Liberija. Jos laivyną sudaro 153,7 mln. registro tonų. Šio laivyno augimas 2018 m. siekė net 8 proc. Padėjo tai, kad Liberija sudarė sutartį su Kinija ir į jos registrą daug laivų pervedė Kinijos kompanijos. Laikoma, kad laikyti laivus Liberijos registre Kinijos laivų savininkams yra pigiau nei Kinijos registre.

Liberijos laivų registre ypač augo naftos, vėjo jėgainių laivynas.

Liberija 2018 m. nežymiai aplenkė Maršalo salų laivų registrą, kurio dalis siekė 153,1 mln. tonų.

Toliau sekė Hong Kongo (125 mln. t) ir Singapūro (87,1 mln. t) laisvieji laivų registrai.   

 

Fotoreportažas
  • Lietuvos skurdas pasaulio galiūnų šešėlyje-Foto-nr-8035_8036.jpg
  • Lietuvos skurdas pasaulio galiūnų šešėlyje-Foto-nr-8035_8037.jpg
  • Lietuvos skurdas pasaulio galiūnų šešėlyje-Foto-nr-8035_8038.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Lietuvos skurdas pasaulio galiūnų šešėlyje"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.