Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Locmanas pražudęs garlaivį tapo admirolu

Ant seklumos užplaukęs ir bangų sunaikintas išskirtinis amerikiečių garlaivis „Great Republic“ iki šiol nestokoja jūreivystės istorikų dėmesio.

Laivas „Great Republic“ statoma Henrio Stirso gamykloje Niujorke 1866 m.
Laivas „Great Republic“ statoma Henrio Stirso gamykloje Niujorke 1866 m. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Pasivijo gėdinga praeitis

 

Mūsų dienomis išsamiausiai šio laivo istoriją aprašė buvęs „Marine Daigest“ redaktorius Džeimsas Gibbsas (James A.Gibbs, 1922-2010) knygoje „Ramiojo vandenyno kapinės“.

Pasak autoriaus, XIX a. pabaigoje Kosta Rikos sostinės San Chosė aukštuomenėje sukinėjosi neseniai čia pasirodęs amerikietis Thomas Doigas. Jį dažnai buvo galima sutikti naktiniuose klubuose. Nepažįstamiems jis prisistatinėjo karinio jūrų laivyno admirolu. Laipsnis skambėjo įspūdingai, tačiau tuo metu Kosta Rika teturėjo tik vieną karinį laivą „Pelican“, o ir tas pats buvo konvertuotas iš paprasto komercinio garlaivio.

Admirolas kažkodėl vengė klausimų apie ankstyvesnį gyvenimą. Bet ne daug kam tai ir rūpėjo. Visuomenei buvo žinoma, kad T.Doigas turi jūrų kapitono licenciją, išduotą JAV, ir to, matyt, pakako admirolo pareigoms užimti. Deja, laikui bėgant jį vis tik prisivijo kruopščiai slepiama gėdinga praeities istorija.

Paaiškėjo, kad šis admirolas, kažkada dirbo JAV vakarų pakrantėje Kolumbijos upės baseino locmanu. Vieną tykią ir žvaigždėtą naktį, ramioje jūroje jis nuvairavo didžiausią to meto amerikiečių keleivį lainerį „Great Republic“ tiesiai į Smėlio salą (Sand Island).

Tokiu intriguojančiu pasakojimu pradedama garlaivio „Great Republic“ istorija.

 

Paskutinis medinis garlaivis

 

JAV prezidentas Abraomas Linkolnas, likus dviem mėnesiams iki jo nužudymo, 1865 metais pasirašė įstatymą, pagal kurį laivininkystės kompanijai „Pacific Mail Steamship“ buvo suteikta valstybinė subsidija ir leidimas pasistatyti keturis didelius komercinės paskirties garlaivius su šoniniais mentračiais.

Vienam iš jų, siekiant po ketverių pilietinio karo metų galutinai panaikinti vergiją ir pertvarkyti visą šalį demokratiniais pagrindais, buvo nutarta suteikti simbolinį „Great Republic“ vardą.

Išskirtinio laivo statyba buvo patikėta gerą reputaciją turinčiai Henrio Stirso laivų statyklai Niujorke. Pirmiausia čia buvo pagamintas 115 metrų ilgio laivo korpusas iš ąžuolinių ir pušinių lentų, sutvirtintų varinėmis bei geležinėmis juostomis. Tai buvo trijų denių ir trijų stiebų medinis laivas, bet jau ne burlaivis ir dar ne garlaivis.

Pakėlę jį doke, laivų statytojai išpjovė nemaža dugno gabalą, kad būtų pro kur sukišti į vidų garo mašiną su vandens katilais, krosnimis ir kitokiais mechanizmais. Prireikė daugiau kaip pusantrų metų kol buvo sumontuota mašina ir prie jos prijungti du 12 metrų skersmens šoniniai ratai.

Baigus statybą, „Great Republic“ tapo to meto didžiausiu ir paskutiniuoju JAV transatlantiniu mediniu garlaiviu su šoniniais ratais. Pagal oficialius duomenis jis galėjo pervežti daugiau kaip tūkstantį keleivių ir skrosti vandenyną 15-20 mazgų greičiu.

 

Pelningi reisai baigėsi

 

Ramiojo vandenyno pašto garlaivių kompanija, kurios užsakymu buvo pastatytas garlaivis „Great Republic“, planavo, kad jis dirbs linijoje San Franciskas – Kinija ir Japonija. Pirmas išbandymas, kelionė iš Niujorko į San Franciską, aplenkiant Horno ragą, nuteikė optimistiškai. Šį tolimą kelią naujasis garlaivis įveikė per 77 dienas.

1867 m. rugsėjo 3 d. „Great Republic“ pradėjo reguliarius reisus į Kiniją ir Japoniją. Vežiojo paštą, keleivius, tekstilės gaminius, Kalifornijos kviečius ir daugybę kitų prekių. Per 10 metų garlaivis padarė 25 reisus Ramiojo vandenyno trasomis. Kaip rašė Džeimsas Gibbsas, per tą laiką amerikiečių laivas į San Franciską atvežė daugiau kaip 10 tūkst. kinų. Tai sudarė maždaug 10 proc. visos kinų emigracijos į JAV.

Papūtus naujiems vėjams jūrų transporte, paaiškėjo, kad tolimi reisai garlaiviui „Great Republic“ tapo nepelningi. Mentratinius garlaivius pradėjo keisti sraigtiniai, pasižymintys didesniu efektyvumu. Ypač plaukiant audringu oru atvirame vandenyne.

Po kelių nuostolingų reisų „Great Republic“ buvo pastatytas prie San Francisko uosto krantinių, o jo savininkai svarstė ką toliau su juo daryti.

Darbo netekusiu garlaiviu susidomėjo nuotykių ieškotojas P.B.Korvalis. Jis planavo nusipirkti laivą, kuo pigiau jį pertvarkyti ir pradėti keleivių vežiojimą JAV Ramiojo vandenyno pakrantėmis.

 

Lemtinga locmano klaida

 

Nepaisant brangiau nei pas konkurentus kainuojančių bilietų, „Great Republic“ nestokojo keleivių. Norėdami patekti į didesnį ir tuo pačiu teoriškai saugesnį laivą jie sutikdavo mokėti brangiau.

1879 m. Great Republic“, plaukdamas iš San Francisko į Portlandą, balandžio 18-sios vidurnaktyje priartėjo prie Kolumbijos upės žiočių. Naktis buvo aiški ir rami, iš laive buvusių 896 keleivių dauguma jau ramiai miegojo kajutėse. Iki Portlando buvo likę apie 200 kilometrų.

Prieš įplaukiant į Kolumbijos upę, „Great Republic“ kapitonas Džeimsas Kerolas laivo šturvalą perdavė locmanui T.Doigui. Siauras ir vingiuotas farvateris, išsiraitęs tarp smėlio salų ir seklumų, buvo tikras iššūkis net patyrusiems navigatoriams. Tą naktį T.Doigas padarė nedovanotiną klaidą, kai nepaklausė kapitono perspėjimo atoslūgio metu laikytis toliau nuo kranto. Greita ir galinga atoslūgio banga pasigavo didžiulį laivą ir užnešė jį ant Smėlio salos galo.

Iš pradžių kapitonas ir locmanas dar tikėjosi, kad prasidėjęs potvynis išlaisvins laivą. Deja, jis nebuvo toks didelis, kad taip atsitiktų. Ant smėlio kalvos atsidūrusio laivo korpusas pradėjo linkti ir lūžinėti. Per įskilusius bortus pradėjo sunktis vanduo. Siurbliai, pumpuojantys vandenį iš triumų, greitai užsikimšo dumblu ir nustojo veikti.

Tuo metu sparčiai ėmė kristi barometro rodyklė pranašaudama artėjančią audrą. Įvertinęs situaciją kapitonas D.Kerolas evakavo visus keleivius į atskubėjusius vilkikus ir nedidelius garlaivius. Paskutinieji laivą paliko jūrininkai, bandę krantą pasiekti valtimi. Deja, tik trys iš 14 jūreivių liko gyvi. Kitus pasiglemžė audringos bangos, kurios netrukus sudaužė ir patį laivą.

Atlikus tyrimą, kapitonas D.Kerolas buvo pagirtas už drąsų ir kompetentingą elgesį avarijos metu. Locmano T.Doigo vardas šiame tyrime nuskambėjo iš pačios blogiausios pusės. Užsitraukęs tokią gėdą, jis iš karto po teismo išvyko į Kostą Riką ir netrukus ten pradėjo karinę karjerą.

 

Fotoreportažas
  • Locmanas pražudęs garlaivį tapo admirolu-Foto-nr-8270_8271.jpg
  • Locmanas pražudęs garlaivį tapo admirolu-Foto-nr-8270_8272.jpg
  • Locmanas pražudęs garlaivį tapo admirolu-Foto-nr-8270_8273.jpg
  • Locmanas pražudęs garlaivį tapo admirolu-Foto-nr-8270_8274.jpg
  • Locmanas pražudęs garlaivį tapo admirolu-Foto-nr-8270_8275.jpg
  • Locmanas pražudęs garlaivį tapo admirolu-Foto-nr-8270_8276.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Locmanas pražudęs garlaivį tapo admirolu"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.