Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Magilano kelionės metraštininkas

Kartais juokaujama, kad XVI amžiuje gyvenęs italas Antonijus Pigafetas buvo pirmasis turistas, nusipirkęs kelialapį kelionei aplink pasaulį.

Victoria -pirmasis laivas apiplaukęs pasaulį. Juo į Ispaniją grįžo A.Pigafetas.
Victoria -pirmasis laivas apiplaukęs pasaulį. Juo į Ispaniją grįžo A.Pigafetas. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Italas iš Vičencos

 

Juokai juokais, bet jis buvo vienintelis iš visų Magelano ekspedicijos dalyvių, kuris susimokėjo už galimybę dalyvauti kelionėje ieškant trumpiausio kelio į Prieskonių salas. Tais laikais kilmingų šeimų jaunuoliai, siekdami įgyti karinės patirties ir trokšdami nuotykių, neretai laivuose tarnaudavo savanoriais.

Antonijus Pigafetas (1492-1531) buvo kilęs iš kilmingos ir turtingos šeimos, įsikūrusios Vičencos mieste netoli Venecijos. Žinoma, kad jis mokėsi universitete, studijavo astronomiją, geografiją, kartografiją, politinius mokslus. Jaunystėje priklausė Rodo salos riterių ordinui, kuris veikė Viduržemio jūros regione. Savo karjeros pradžioje jis tarnavo šio ordino laivuose, kurie kariavo su turkais, o vėliau – vienam katalikų Bažnyčios hierarchui.

1518 metais A.Pigafetui buvo pavesta lydėti popiežiaus Leono X apaštalinį nuncijų į susitikimą su naujuoju Ispanijos karaliumi Karoliu I. Ši kelionė į Ispaniją jaunam ir žingeidžiam italui tapo lemtinga, garsinanti jį iki šiol visame pasaulyje.

 

Įsipiršo į Magelano ekspediciją

 

Būdamas Ispanijoje A.Pigafetas turėjo progos dalyvauti jo atlydėto popiežiaus pasiuntinio susitikimuose su garsiais ir įtakingais šios šalies veikėjais, klausytis jų pokalbių. Vėliau savo knygose jis prisipažino, kad buvo sužavėtas ispanų pasakojimais apie tolimus plaukiojimus, naujų žemių atradimus ir egzotiškų šalių turtus.

Ispanijos karaliaus rūmuose A,Pigafetas išgirdo apie planuojamą ekspediciją, kuriai vadovaus iš Portugalijos pabėgęs Fernandas Magelanas, patyręs jūrų keliautojas ir narsus karys. Jaunas italas idealistas, skatinamas smalsumo ir noro aplankyti tolimus kraštus, nusprendė žūt būt patekti į šią kelionę. Deja, ne viskas buvo taip paprasta. Pirmiausia A.Pigafetui reikėjo gauti Ispanijos karaliaus Karolio I ir savo ordino didžiojo magistro leidimus dalyvauti ekspedicijoje. Reikėjo ir F.Magelano, paskirto vyriausiu ir vieninteliu ekspedicijos vadu, pritarimo. O tas labai kruopščiai rinkosi savo bendražygius.

Kaip buvo sutvarkyti šie reikalai istorija nutyli. Žinoma tik tiek, kad A.Pigafetas buvo priimtas į ekspediciją kaip keleivis, ekspedicijos sąraše įrašytas Antonijaus iš Lombardijos vardu. A.Pigafeto „sobresaliente“ (neetatinis, laikinasis)) statusas laive atleido jį nuo įprastinių jūreivio darbų. Tai reiškė, kad Antonijui nereikės kelti burių, šveisti denio, prižiūrėti krovinių, todėl turės daug laisvo laiko užrašinėti kelionės įspūdžius.

 

Pirmieji kelionės įspūdžiai

 

Jei ne A.Pigafetas, šiandien mes mažai ką žinotume apie F.Magelano vadovaujamos ekspedicijos dalyvių patirtus nuotykius. Juk iš penkių į tolimą kelionę išplaukusių laivų, kurių įgulas sudarė daugiau kaip 200 žmonių, po dviejų metų į Ispaniją grįžo tik vienas. Tai buvo „Victoria“, vienas mažiausių ekspedicijos laivų, su kuriuo gimtuosius krantus pasiekė tik 18 išsekusių ir sergančių jūreivių. Tarp jų buvo ir Antonijus Pigafetas,.

Kelionę jis pradėjo flagmaniniame ekspedicijos laive „Trinidad“, kuriam vadovavo pats F.Magelanas. Iš pradžių garsusis navigatorius į savo keleivį žiūrėjo įtariai, bet vėliau mokytas italas užsitarnavo jo pasitikėjimą ir jam buvo pavestos kartografo pareigos. Iki šiol yra išlikę A.Pigafeto ranka daryti Magelano sąsiaurio ir atrastų salų Ramiajame vandenyne brėžiniai.

A.Pigafetas ne tik braižė žemėlapius, bet ir išsamiai aprašinėjo patirtus įspūdžius. Štai ką jis užrašė savo dienoraštyje po apsilankymo dabartinės Brazilijos pakrantėje. „Tiek vyrai, tiek moterys vaikštinėja nuogi. Jie gyvena pailguose namuose, kuriuos vadina boiji, miega nendriniuose tinkluose. Kiekviename name telpa bent po šimtą vyrų ir moterų su vaikais. Dėl to juose yra didelis triukšmas. Jie valgo savo priešų mėsą ne todėl, kad ji skanesnė, o dėl papročio. Čiabuviai išpaišo savo kūną nuostabiais piešiniais, tą patį daro ir moterys.“

Stebino A.Pigafetą ir visa ko pigumas. Esą už meškerės kabliuką vietiniai duoda 5-6 vištas, už veidrodėlį – dešimt papūgų ir t.t. O ananasų, bananų ir kitokių egzotinių vaisių gali pats prisiskabyti. Po poros savaičių praleistų „žemės rojuje“, jūrininkai nenorom skyrėsi su pakrančių gyventojais.

 

Vandenyne be maisto ir ligoti

 

F.Magelanui rūpėjo ne jūrininkų malonumai, o jo laukiantis didelis uždavinys – surasti sąsiaurį, kuris galbūt jungia du vandenynus skirtingose Žemės rutulio pusėse. Paieškos užtruko ilgai. Prie Patagonijos krantų prieš keliautojų akis atsivėrė šakotas, painus sąsiaurių junginys. Tik du laivai, „Trinidad“ ir „Victoria“, praklaidžioję beveik mėnesį, 1520 metų lapkričio 29 dieną išplaukė į vandenyno platybes.

Matyt, tik atsitiktinai per visą savo ilgą kelionę šiuo vandenynu jie nepatyrė audrų. Tai paskatino F.Magelaną svetingai jį pasitikusį vandenyną pavadinti Ramiuoju. Šis pavadinimas prigijo daugelyje valstybių ir gyvuoja iki šiol, nors ir neatitinka tikrovės. Ramusis sugeba užriaumoti ne ką prasčiau už rūstųjį Atlantą.

A.Pigafetas savo dienoraštyje rašė, kad per tris mėnesius ir dvidešimt dienų, kol jie plaukė per vandenyną, laivuose baigėsi visos maisto atsargos. Jūreiviai maitinosi vien džiūvėsiais, iš kurių buvo likusi tik miltų masė susimaišiusi su kirminais. Nuo jų sklido žiurkių šlapimo dvokas. Teko gerti gelsvą vandenį, kuris švinko daugelį dienų. Išsekus maisto atsargoms, net laivo žiurkės buvo paradinėjamos po pusę dukato už vieną, bet ir už tokią kainą jų nebegalima būdavo gauti.

„Bet tai dar ne viskas, – rašė A.Pigafetas. – Daugelį iš mūsų ištiko ligos: sutino dantenos, išklibo dantys, nebegalėjome valgyti jokio maisto. Devyniolika žmonių mirė.“ Ekspedicijos metraštininkui pavyko išvengti pačio blogiausio.

Keliautojai labai apsidžiaugė, kai 1521 metų kovo 6 dieną horizonte išniro trys salos, apaugusios vešliais medžiais.

 

Mūšis Maktano saloje

 

Atrastas žemes F.Magelanas pavadino Šv. Lozoriaus salomis, bet vėliau Ispanijos princo Filypo garbei jos tapo Filipinais. Vienoje iš jų gavę šviežio maisto, tyro vandens, jūreiviai greitai atsigavo.

Praėjus daugiau kaip mėnesiui, F.Magelanas nutarė dar neaplankytos Maktano salos gyventojus paversti Ispanijos karūnos vasalais. Uolos ir seklumos sutrukdė ispanams priplaukti prie kranto. Sulaukęs aušros, F.Magelanas su 49 vyrais, tarp kurių buvo ir smalsus italas A.Pigafetas, briste nubrido į salą.

Čia juos pasitiko per pusantro tūkstančio karingai nusiteikusių čiabuvių, vadovaujamų genties vado Lapu-Lapu. Kilus kautynėms, F.Magelanas žuvo. Be jo buvo užmušti dar 8 ispanai. Sunkiai sužeistas A.Pigafetas sugebėjo išgyventi ir jau su laivu „Victoria“, kuriam vadovavo Chuanas Sebastijanas Elkanas, tęsė kelionę į Prieskonių salas. Po daugybės nuotykių ir nesėkmių su šiuo laivu jis grįžo ir namo.

Paskutinis įrašą savo dienoraštyje A.Pigafeto padarė 1522 metų rugsėjo 8 diena.

 

Dienoraštis tapo knyga

 

A.Pigafetas savo dienoraštį pradėjo rašyti išvykimo dieną ir baigė po trijų metų, tą pačią dieną, kai tik sugrįžo į Ispaniją. Be kasdieninės informacijos F.Magelano ekspedicijos istorija būtų neišsami. Be to, kelionės metu A.Pigafetas surinko labai daug duomenų, susijusių su aplankytų vietų geografija, klimatu, flora ir fauna, vietinių gyventojų papročiais.

1525 metais A.Pigafetas baigė rašyti „Pranešimą apie pirmąją kelionę aplink pasaulį“ (ital. Relazione del primo viaggio intorno al mondo). Dienoraščio originalas buvo įteiktas Ispanijos karaliui Karoliui I, bet jis, pasak istorikų, „ištirpo ore“. Mat ispanai nutarė ryžtingai ištrinti portugalo F.Magelano nuopelnus šioje kelionėje. A.Pigafetas tapo nepatogiu liudininku apie tikrąją ekspedicijos istoriją, todėl jo dienoraščiai nebuvo viešinami.

A.Pigafetas grįžo į gimtuosius kraštus. Venecijos Respublikos senatas suteikė jam privilegiją išspausdinti savo dienoraštį. Mūsų dienomis pasirodo vis nauji šios knygos leidiniai įvairiomis kalbomis.

Vieni šaltiniai teigia, kad A.Pigafetas mirė Italijoje maro metu, kiti linkę manyti, kad 39 metų Rodo ordino riteris žuvo jūrų mūšyje su turkais.

Fotoreportažas
  • Magilano kelionės metraštininkas-Foto-nr-6374_6375.jpg
  • Magilano kelionės metraštininkas-Foto-nr-6374_6376.jpg
  • Magilano kelionės metraštininkas-Foto-nr-6374_6377.jpg
  • Magilano kelionės metraštininkas-Foto-nr-6374_6378.jpg
  • Magilano kelionės metraštininkas-Foto-nr-6374_6379.jpg
  • Magilano kelionės metraštininkas-Foto-nr-6374_6380.jpg
  • Magilano kelionės metraštininkas-Foto-nr-6374_6381.jpg
  • Magilano kelionės metraštininkas-Foto-nr-6374_6382.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Magilano kelionės metraštininkas"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.