Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Maištas pražudė šiaurės didvyrį

Hadsono įlankos pakrantėse iki šiol gyvuoja padavimas apie čia klajojantį žilabarzdį vaiduoklį, kuris neramiai dairosi į šiaurę tarsi kažko ieškodamas.

H.Hadsono laivo "Halve maen" replika, pastatyta 1989 metais.
H.Hadsono laivo "Halve maen" replika, pastatyta 1989 metais. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Nepamirštas vardas

 

Tas padavimas – tai tolimos praeities aidas, susijęs su tragedija, kuri ištiko drąsų anglų jūrininką, šiaurės tyrinėtoją Henrį Hadsoną (Henry Hudson, 1565 ar 1570-1611).

Daugelis mokslininkų ir jūreivystės istorikų H.Hadsoną vadina šiaurės didvyriu. Jų darbuose pabrėžiama, kad šis jūrų keliautojas padarė daug geografinių atradimų poliariniuose kraštuose, atitaisė kitų klaidas. Drąsus ir atkaklus jūrininkas, nugalėdamas kliūtis ir pavojus, keturis kartus plaukė ieškoti jūrų kelio iš Atlanto į Ramųjį vandenyną palei šiaurinius Eurazijos ir Šiaurės Amerikos krantus.

Narsaus ir atkaklaus šiaurės tyrinėtojo, naujų jūros kelių ieškotojo atminimas įamžintas ne tik padavimuose ir legendose. Jis savo vardą „padovanojo“ Hadsono upei, Hadsono sąsiauriui ir Hadsono įlankai Kanadoje. Su jo pavarde siejama jau beveik 400 metų gyvuojanti Hadsono įlankos prekybos kompanija. Ji savo veiklą pradėjo netrukus po H.Hadsono ekspedicijų, kurios parvežė žinią apie gausybę žuvų ir kailinių žvėrelių naujai atrastose žemėse.

 

Pirma kelionė – pirma nesėkmė

 

Mažai kas žinoma apie H.Hadsono ankstyvąjį gyvenimą. Pagal kai kuriuos šaltinius jis gimė Londono apylinkėse ir tikėtina jūrininko šeimoje. Savo jūrinę karjerą pradėjo nuo „cabin boy“, kitaip tariant, jungos. Praėjo visas jūreivio pakopas, kol tapo laivo kapitonu.

1607 metais H.Hadsoną, jau žinomą navigatorių ir patyrusį laivo kapitoną, pasamdė Maskvos prekybinė bendrovė dar nuo Ivano Žiauriojo laikų veikianti Londone. Jam buvo pavesta surasti trumpiausią kelią į Ramųjį vandenyną plaukiant palei Šiaurės Amerikos krantus. Manyta, kad per tris vasaros mėnesius, kai ten nuolat šviečia saulė, ledai turėtų ištirpti ir atvertų anglų armatoriams trumpiausią kelią į Japoniją, Kiniją, Indiją, Prieskonių salas, esančias kitoje Žemės rutulio pusėje.

Gegužės 1 dieną nedidelis burlaivis „Hopewell“ („Geroji viltis“), vadovaujama kapitono H.Hadsono, paliko Anglijos krantus. Menkas laivelis su dvylikos žmonių įgula, nebodamas dažnai juos lydinčių audrų, narsiai skynėsi kelią į šiaurės vakarus.

Visą vasarą H.Hadsonas tyrinėjo jūras tarp Grenlandijos ir Nevlando (t.y. Špicbergeno). Jis buvo nuplaukęs tolį į šiaurę, bandė prasiveržti į Ramųjį vandenyną šiaurės vakarų ir šiaurės rytų kryptimi, tačiau visur jam kelią pastodavo neįveikiami ledo laukai. Pirklių užduoties neįvykdžiusi H.Hadsono ekspedicija rugsėjo 15 dieną grįžo namo, parsiveždama jūrlapius, kuriuose buvo sužymėti anksčiau nežinomi krantai, įlankos ir didelių upių žiotys.

 

Savo paslaugas pasiūlė olandams.

 

Dar po vienos nesėkmingos kelionės į šiaurę, anglų pirkliai atsisakė toliau remti atkaklų šiaurės tyrinėtoją. Kokia nauda iš jo kelionių, jei neranda trumpiausio kelio į Ramųjį vandenyną?

Supykęs ir įsižeidęs H.Hadsonas, kurį buvo užvaldžiusi ambicinga idėja surasti trumpiausią kelią tarp Europos ir Ramiojo vandenyno, kreipėsi į olandus. Jų pirkliams taip pat buvo reikalingas artimiausias ir saugiausias jūrų kelias, kurio nepastotų ispanų ar portugalų piratai.

Olandų Rytų Indijos kompanija davė H.Hadsonui 26 metrų ilgio burlaivį „Halve Maen“ (išvertus iš olandų kalbos – pusė mėnulio arba delčia) ir nurodė surasti šiaurinį kelią į Aziją. Užduotis buvo paprasta: pasiekęs šiaurines platumas plauk kur nori – į vakarus ar į rytus, bet tik surask tą nelemtą praėjimą iš vieno vandenyno į kitą. Toks buvo pagrindinis olandų kompanijos nurodymas anglų jūrininkui.

Ankstyvą 1609 metų pavasarį H.Hadsonas išplaukė iš Amsterdamo į šiaurės rytus, tikėdamasis, kad ištirpę ledynai atvers jam kelią palei Sibiro krantus.

 

Susidūrimas su indėnais

 

Laimingai pasiekęs šiauriausią Europos kyšulį Nordkapą, H.Hadsonas pasuko link Naujosios Žemės. Deja, kelią vėl pastojo ledai, sniego pūgos, audros.

Šalčio ir nežinios kamuojama įgula pradėjo burbėti ir vos nesukėlė maišto. Nuraminęs jūrininkus, H.Hadsonas pasiūlė plaukti į vakarus Šiaurės Amerikos link ir pabandyti pro jos sąsiaurius surasti praėjimą į Ramųjį vandenyną.

Liepos viduryje burlaivis „“Halve Maen“ nuleido inkarą prie Niufaundlando salos prie rytinių Kanados krantų. Čia gyvenę indėnai, įpratę prekiauti su prancūzų banginių medžiotojais ir žvejais, pasiūlė anglams pirkti bebrų kailius. Sandoris kažkodėl nepavyko, bet anglai indėnų gyvenvietėje užsibuvo. Jiems reikėjo pasikeisti per audrą sulaužytą stiebą ir papildyti maisto atsargas.

Pasiėmę muškietas ir nedidelę patrankėlę, „Halve Maen“ vyrai sugrįžo į krantą ir užpuolė indėnų gyvenvietę. Išvijo jos žmones, užgrobė jų valtis ir pasiglemžė visus kailius, kuriuos indėnai siūlė pirkti.

Apsirūpinę maistu ir vertingų kailių grobiu, anglai vėl patraukė pakrantėmis į šiaurę. Šį kartą nesustodamas nei žūklei, nei medžioklei, H.Hadsonas plaukiojo Šiaurės Amerikos pakrantėmis, tyrinėdamas sąsiaurius, įlankas ir upes. Laivo įgula, išvarginta sunkių žygių ir baimindamasi naujose žemėse sutikti karingai nusiteikusius indėnus ar eskimus, pradėjo maištauti ir pareikalavo kapitono plaukti namo.

 

Į kelionę be „prievaizdo“

 

Suvargusi ekspedicija perplaukė Atlantą ir užsuko į anglų uostą Dortmundą pailsėti. Čia H.Hadsonas buvo valdžios sulaikytas ir apkaltintas vos ne tėvynės išdavyste. Kaip jis, anglų jūrininkas, su svetimos valstybės laivais galėjo ieškoti naujų jūros kelių ir žemių? Laivą konfiskavo, o H.Hadsonui ir kitiems anglų jūrininkams uždraudė tarnauti svetimuose laivuose.

H.Hadsonas vėl pradėjo derybas su anglų pirkliais, įtikinėdamas, kad po paskutinių jo kelionių jau aiškėja kur turėtų būti ieškomas praėjimas. Pirkliai dar kartą patikėjo atkakliu nenuorama ir davė jam mažą, nebrangų ir manevringą burlaivį „Discovery‘ („Atradimas“). Bet paskyrė ir „prievaizdą“, kuris ekspedicijos metu turėjo žiūrėti, kad H.Hadsonas neklaidžiotų kur papuola, o tiksliai vykdytų Rytų Indijos kompanijos pirklių užduotis ir ieškotų jiems reikalingo jūrų kelio.

Atrodo, kad išdidžiam ir narsiam jūrininkui tai nepatiko, bet jis neišdrįso prieštarauti. Tačiau kai 1610 metų pavasarį „Discovery“ pradėjo kelionę, H.Hadsonas, vos išplaukęs iš Temzės į atvirą jūrą, pasodino prižiūrėtoją į valtį ir pasiuntė atgal į krantą.

Pasak legendos, gaubiančios jo asmenybę, H.Hadsonas kartu su prižiūrėtoju išsiuntė ir laišką, kuriame kompanijos vadovams pranešė, kad jis pats žinąs kur jam reikia plaukti ir ko ieškoti. Nežinojo tik, kad jį patį ištiks per prievartą išlaipinto prižiūrėtojo likimas, tik daug žiauresnis.

 

Skirtingi kapitono ir įgulos norai

 

Atsidūręs atviroje jūroje, H.Hadsonas vėl pasuko į šiaurę. Praplaukė Islandiją, Grenlandiją ir  vasarai baigiantis vėl atsidūrė ties dabartinės Kanados šiauriniais krantais. Čia keliautojai pamatė didelę, laisvą nuo ledų jūrą. Apsidžiaugė, manydami, kad pagaliau rastas Northwest Passage, t.y. šiaurės vakarų praėjimas ir pagaliau bus galima plaukti į namus. Deja, tai buvo tik labai didėlė įlanka, savo dydžiu prilygstanti Baltijos jūrai, dabar vadinama Hadsono vardu.

Visą vasara praėjo tyrinėjant ir sudarinėjant naujai atrastų krantų žemėlapius. Laiku nepabėgęs, laivas įstrigo leduose. Prasidėjo sunkus žiemojimas. Maisto atsargos baigėsi, medžioklė nesisekė, nes žvėrys ir paukščiai artėjant žiemai pasitraukė į pietus. Laivo įgula gyveno puspadžiu ir pradėjo maištauti prieš savo vadą, kuris juos esą atvedė į pražūtį.

Vargais negalais žiemotojai sulaukė 1611 metų pavasario. H.Hadsonas nusprendė tęsti sąsiaurio tarp dviejų vandenynų paieškas. Įgula laikėsi kitos nuomonės. Užteks tų vargų, reikia grįžti į Angliją. Kapitonas bandė įgulą gąsdinti, sakydamas kokios bausmės jie sulauks už parodytą  nepaklusnumą. O drausmė britų laivuose tais laikais buvo geležinė. Grasinimai nepadėjo.

 

Kapitoną paliko ledinėje jūroje

 

Agresyviai nusiteikusi įgula nutarė atsikratyti savo užsispyrusio ir valdingo vado. Vieną rytą, užlipus jam į kapitono tiltelį, maištininkai užpuolė H.Hadsoną, nuginklavo ir surišo jį. Kapitonas mėgino juos perkalbėti, prašė ir maldavo patikėti, kad kelionės tikslas jau čia pat. Įvykdę užduotį iki galo visi ekspedicijos dalyviai būsią gausiai apdovanoti.

Deja, jokie įkalbinėjimai nepadėjo. Maištininkai nuleido ant vandens nedidelę valtį ir pasodino į ją surištą H.Hadsoną. Ten pat atsidūrė ir kapitono paauglys sūnus Džonas bei septyni sunkiai sergantys ir kapitonui ištikimi jūrininkai. Maištininkai leido jiems pasiimti šiltus rūbus, irklus, įdavė geležinį virimo puodą, maišą miltų, kitų maisto produktų, kai kuriuos įrankius.

– Plaukite kur tik norite, o mes grįžtame namo, – atsisveikino maištininkai su savo buvusiais bendražygiais.

Iš pradžių H.Hadsonas bei su juo likę jūrininkai ėmėsi irklų ir bandė plaukti paskui „Discovery“. Irkluotojai greitai pavargo, o maištininkų rankose atsidūręs laivas pakėlė papildomas bures ir pradėjo plaukti greičiau.

Koks likimas ištiko ledinėje jūroje paliktus žmones, nepaaiškėjo iki šiol. Ne visi ir maištininkai laimingai grįžo namo. Buvęs „Discovery“ šturmanas Abacuk Pricket, parplukdęs laivą namo, visą kaltę už maištą suvertė jo vadovams, kurie grįždami namo žuvo susirėmimuose su eskimais.

Fotoreportažas
  • Maištas pražudė šiaurės didvyrį-Foto-nr-5888_5889.jpg
  • Maištas pražudė šiaurės didvyrį-Foto-nr-5888_5890.jpg
  • Maištas pražudė šiaurės didvyrį-Foto-nr-5888_5891.jpg
  • Maištas pražudė šiaurės didvyrį-Foto-nr-5888_5892.jpg
  • Maištas pražudė šiaurės didvyrį-Foto-nr-5888_5893.jpg
  • Maištas pražudė šiaurės didvyrį-Foto-nr-5888_5894.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Maištas pražudė šiaurės didvyrį"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.