Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Mando - Vatų jūros perlas

Danijos žvejų kaimelis Mandø turi tą pačią problemą, kaip ir Rusnė: per potvynius į jį galima patekti tik specialiu transportu.

Straipsnio autoriauis viešnagė namų šeimininkės svetainėje muziejuje.
Straipsnio autoriauis viešnagė namų šeimininkės svetainėje muziejuje. @ Venanto Butkaus nuotr.

Saugus ir patikimas „Traktorbusas“

 

Seniausio Danijos miesto Ribės turizmo informacijos centre tarp gausybės puikiai iliustruotų leidinių mano dėmesį patraukė kuklus lankstinukas. Į akis krito užrašas keliomis kalbomis „Mandø muziejus įrengtas kapitono name statytame 1831 metais“. Kur bebūčiau, negaliu praeiti pro šalį nepasidomėjęs jūreivystės istorijos reliktais.

– Kur tas kapitono namas? Kaip jį pasiekti? – kreipiausi į turizmo centro darbuotojas.  

Pasirodo, kad tas ilgas baltas namas su šiaudiniu stogu, vaizduojamas lankstinuke, yra maždaug už 20 kilometrų nuo Ribės. Stovi jis keistoje Mandø saloje, į kurią laivu nenuplauksi, nes  jį supantys vandenys seklūs, o sausumos keliu į ją galima patekti tik du kartus per parą, kai prasideda atoslūgis Vatų jūroje.

Vatų jūra – tai pajūrio žemumų ruožai esantys prie Danijos, Nyderlandų ir Vokietijos krantų, kurie apsemiami per reguliarius potvynius ir atoslūgius Šiaurės jūroje. Išsiaiškinome, kad vidurdienyje per kelias atoslūgio valandas galime suspėti apsilankyti saloje, ją apžiūrėti ir grįžti į žemyną nesušlapus kojų. Tiesa, pėsčiomis mes ten nemanėme keliauti, nes nuo žemyno pakraščio iki Mandø kaimelio veda 11 kilometrų ilgio kelias, iš kurių 6 kilometrai per užliejamas pievas..

Tuo keliu įprastos motorinės transporto priemonės, tokios kaip mūsų „Audi“, atoslūgio metu ir patenka į Mandø salą. Vatų jūros potvyniai nėra dideli, lengvųjų mašinų jie gal ir nenuskandintų, bet tikrai apsemtų iki langų. Skirtumas tarp potvynio ir atoslūgio vidutiniškai siekia apie 1,5 metro. Potvynių metu, panašiai kaip ir Rusnėje, žmones vežioja traktoriai. Danijoje tam reikalui pritaikytas žalias „Traktorbus“: autobusas, kurį traukia traktorius su didžiuliais ratais. Tai greičiausias, lengviausias ir saugiausias būdas aplankyti salą. Tas malonumas, priklausomai nuo turizmo sezono, kainuoja apie 180 daniškų kronų žmogui.

Mes, keli lietuviai, atsibeldę į Daniją pasižmonėti, nutarėme surizikuoti ir leistis į kelią su savo transporto priemone.

 

Kaimiečiai nusipirko salą

 

Paskutinis punktas žemyne, iš kurio prasideda kelionė į Mandø salą – neseniai atidarytas Vatų jūros centras. Tai didžiulis pastatas, kurio sienos ir stogas padengti džiovintų nendrių stiebais. Jame veikiančios parodos supažindina lankytojus su Vatų jūros unikaliu pasauliu. Mandø salos ir jos gyventojų istoriją mums papasakojo čia demonstruojamas puikus spalvotas dokumentinis filmas.

Mandø sala yra plokščia apskrita bangų suplauta aukštuma, kurios bendras plotas 7,63 kvadratiniai kilometrai. Nuo Vato jūros potvynių ją apsaugo beveik 12 metrų aukščio kopos ir  žmonių supilti pylimai.

Pirmą kartą Mandø sala paminėta 1231 metais karaliaus Valdemaro II kanceliarijos knygose. Iki 1741 metų ji buvo Danijos karalių nuosavybė. Mandø kaimelio gyventojai, sumokėję karaliui 864 talerius, nusipirko tą salą. Tai jiems suteikė teisę čia medžioti, žvejoti ir rinkti krovinius, iškritusius už borto iš praplaukiančių ar sudužusių laivų. Be to, naujieji salos šeimininkai gavo žvyro ir smėlio keliui į žemyną nutiesti. Patys įsipareigojo saloje išlaikyti bažnyčią ir mokėti atlyginimą kunigui.

Per 200 metų, nuo to laiko, kai čia nuolatos pradėjo gyventi žmonės, kaimelis išaugo. 1890 metų surašymo duomenimis jame gyveno jau apie 300 žmonių. Dauguma jų buvo jūrininkai ir žvejai. Kai kurie tapo kapitonais ir turėjo savo laivus. Tai buvo įvairaus dydžio mediniai burlaiviai.

Kol vyrai plaukiojo ir ilgam išvykdavo iš namų, moterys ne tik rūpindavosi vaikais, bet atlikdavo ir visus ūkinius darbus. Kai audros nuniokodavo vakariniame salos krante esančias kopas, moterys statė pylimus, kad apsaugotų kaimą nuo potvynių.

Metams bėgant Mandø kaimelyje buvo pastatyta mokykla, vėjo malūnas, gelbėjimo stotis. Per pastarąjį šimtmetį dėl pokyčių įvairiose gyvenimo srityse, gyventojų skaičius pradėjo sparčiai mažėti.

 

Vilionė turistams

 

Kelionė per užliejamas pievas siauru, kai kur asfaltuotu, kai kur tik žvyruotu keliu nekėlė jokių problemų. Kai kuriose vietose kabojo stendai, skelbiantys kiek potvynio metu pakils vandens lygis virš kelio. Tai vertė mus skubėti, kad nepatektume į potvynio spąstus.

Pirmas pastatas, kuris pasitinka Mandø kaimelio svečius – tai tas lankstinuke matytas ilgas baltas senoviškas pastatas ir ant kalvos stūksanti 1639 metais statyta taip pat balta kirchė. Nedaugelis kitų pastatų išsibarstę aplinkui.

Užsukę į parduotuvę, kuri atlieka ir neoficialaus turizmo centro funkcijas, sužinojome, kad dabar kaimelyje nuolatos gyvena tik apie 40 žmonių. Tai – keli ūkininkai auginantys avis, vienas kitas turistus aptarnaujantis darbuotojas.

Daugelis senųjų namų nebeturi nuolatinių gyventojų. Jų palikuonys čia tik vasaroja arba išnormuoja tėvų namus kitiems vasarotojams. Kiek nustebino, kad šalia egzotiškų senos statybos pastatų yra išdygusios ir kelios modernios vasaros rezidencijos.

Pagrindinis kaimelio pajamų šaltinis turistai. Juos čia vilioja egzotiška salos aplinka. Pasak kaimelyje sutiktos gidės, saugiai atvykus į salą, galima patirti daugybę nuotykių, kurie yra Mandø kultūros, tradicijų, istorijos, floros ir faunos dalis. Čia esą daug erdvės apmąstymams ir ramiam poilsiui.

 

Jūreiviški reliktai kapitono name

 

Gaila, bet mes neturėjome daug laiko ekskursijai po salą. Iki potvynio pradžios norėjome apžiūrėti tai, dėl ko ir atkakome į salą. Tai beveik 200 metų senumo pastatas, kuris pagal stilių ir išplanavimą įrengtas taip, kaip ir daugelio tuo metu saloje gyvenusių kapitonų namų. Kai kilo idėja Mandø kaimelyje įrengti regioninį muziejų, šis namas priklausė privačiam asmeniui. Namo savininkas Niels Peder Hede, kurio portretas dabar kabo muziejaus raštinėje, sutiko namą parduoti su sąlyga, kad jame bus įrengtas muziejus orientuotas į Vatų jūros salų jūreivystės tradicijas.

Muziejaus kūrėjai nuo pat pradžių sulaukė didelio visuomenės dėmesio ir vietinių gyventojų paramos. Jiems buvo dovanojami senoviniai namų apyvokos daiktai, laivų modeliai, dokumentai, nuotraukos. Visa tai padėjo atkurti tų laikų, kai Mandø klestėjo jūreivystė, atmosferą.

Muziejaus apžiūrą pradėjome nuo gyvenamųjų kambarių. Jaukioje svetainėje išvydome sėdinčias dvi moteris, kurios, kol vyrai keliauja jūromis, matyt, susibėgo pasidalinti savo džiaugsmais ir rūpesčiais prie kavos puodelio. Kitame kambaryje prie vaiko lovelės palinkusi jūrininko žmona. Ilgais žiemos vakarais, visa šeima, matyt, įsitaisydavo patogiuose krėsluose prie šildomos sienelės, padengtos iš Olandijos parsivežtomis dekoratyvinėmis plytelėmis.

Daugelis daiktų, pavyzdžiui, žiūronai, kompasas, sekstanas, liudija apie namo šeimininko profesiją.

Kitame namo gale, kur anksčiau būta tvarto, įrengta jūrinė ekspozicija. Čia galima pamatyti gražaus medinio burlaivio „Anna“ modelį. Šalia kitas modelis – plokščiadugnis burlaivis „Karen Mando“, kuris buvo skirtas plaukiojimui po seklią Vatų jūrą. Stenduose eksponuojami dokumentai apie laivus sudužusius ant salą supančių akmenų,  dramatiškas gelbėjimo operacijas..

Muziejaus aplankymu baigėsi mūsų kelionė į Mandø salą. Artėjant potvynio pradžiai, ilgai čia užsibūti negalėjome. Grįžome į žemyną dar sausomis padangomis, tačiau pievų įdubose jau matėme telkšančias balas.

Fotoreportažas
  • Mando - Vatų jūros perlas -Foto-nr-6648_6649.jpg
  • Mando - Vatų jūros perlas -Foto-nr-6648_6650.jpg
  • Mando - Vatų jūros perlas -Foto-nr-6648_6651.jpg
  • Mando - Vatų jūros perlas -Foto-nr-6648_6652.jpg
  • Mando - Vatų jūros perlas -Foto-nr-6648_6653.jpg
  • Mando - Vatų jūros perlas -Foto-nr-6648_6654.jpg
  • Mando - Vatų jūros perlas -Foto-nr-6648_6655.jpg
  • Mando - Vatų jūros perlas -Foto-nr-6648_6656.jpg
  • Mando - Vatų jūros perlas -Foto-nr-6648_6657.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Mando - Vatų jūros perlas "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.