Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Marinistinės literatūros akvatorija

Lietuvių rašytojų-marinistų, kūrusių didesnio dėmesio vertus grožinės literatūros kūrinius jūrine tema, mes niekada neturėjome, neturime ir vargu ar kada nors turėsime. Ilgus šimtmečius Lietuva buvo atskirta nuo jūros, o ir vėliau tik su 90 km pajūrio ruožu ir vieninteliu tikru jūros uostu marinistinės kultūros, o juolab literatūros – neišugdysi.

Rašytojai, renginių "Knyga ir jūra" dalyviai, K. Donelaičio skverelyje. Centre - Džeimsas Pattersonas - rusų poetas ir prozininkas, gimęs 1933 metais, TSRS rašytojų sąjungos narys nuo 1967 metų.
Rašytojai, renginių "Knyga ir jūra" dalyviai, K. Donelaičio skverelyje. Centre - Džeimsas Pattersonas - rusų poetas ir prozininkas, gimęs 1933 metais, TSRS rašytojų sąjungos narys nuo 1967 metų. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Didžiausią indėlį į jūreivystės propagavimą ir skatinimą užsiimti jūriniu verslu įnešė žurnalistai – prieškario ir vėlesnių laikų. Tarpukario Lietuvoj jie leido žurnalus „Inkaras“, „Jūra“ ir įvairius vienkartinius leidinius, jūrinės tematikos rašinius publikavo „Vakarų“ ir kituose šalies laikraščiuose, Klaipėdos radiofone vedė valandinę laidą jūros tema. Gal iš rašytojų tik poetai daugiau dėmesio skyrė jūros motyvams – Maironis, S. Nėris, A. Miškinis, K. Boruta, Salys Šemerys ir kt. Dabar berods liko tik vienas poetas iki galo ištikimas jūrai – klaipėdietis, buvęs šturmanas Jonas Kantautas.

I. Pikturna tikriausiai buvo vienintelis per visus laikus Lietuvos rašytojas, kurio gyvenimas ir kūryba siejosi su jūra, rašė knygas beveik išimtinai marinistinėmis temomis. Yra išėję jo apsakymų rinkiniai „Šiandien jūra yra graži“, „Jūrų vėjai“, apybraižų knygos – „Jūra yra jūra“, „Balta jūros spalva“, „Jūrų kapitonai“ ir kt., beletrizuoti kelionių apsakymai „Anapus Baltijos jūros“, „Jūros veidrodžiuose“, apysaka vaikams „Jūrų piratas katinas Meris“, novelių ir apybraižų rinkinys „Mergaitės, merginos, moterys ir jūra“, Paskutinė rašytojo knyga - romanas „Išpažintis jūros veidrodyje“.

Šiaip jau rašytojai, kaip ir visi meno žmonės, būna ganėtinai pavydūs, vengia konkurencijos. Atrodo, kad I. Pikturna neturėjo tokios nuodėmės, nes jis ne tik ragino rašyti jūrinėmis temomis, bet ir nuoširdžiai padėdavo sukurtus rašinius publikuoti. 1976 metais I. Pikturnos iniciatyva ir jo pastangų dėka grupei Lietuvos rašytojų buvo suteiktos kūrybinės komandiruotės į Atlanto rajonus, kuriuose žūklavo Klaipėdos žvejai. Šių kelionių įspūdžiai, parašyti apybraižų ar reportažų forma, taip pat pluoštas poetų eilėraščių buvo sudėti į knygą „Vyrai išplaukia į jūrą“ (1977). Jos autoriais tapo iš jūros grįžę A. Drilinga, A. Matutis, R. Sadauskas, E. Selelionis, R. Šavelis, o taip pat anksčiau jūroje pabuvojęs prozininkas Algimantas Polis ir poetas Paulius Širvys.

I. Pikturnos pastangų dėka 1982 m. buvo išleista ir kita apsakymų ir apybraižų knyga apie jūrą „Jūrų trasomis“. Apsakymus jūros tema ten pateikė I. Pikturna, A. Pocius, A. Polis, R. Šavelis ir klaipėdietis Edmundas Veckus. Apybraižų autoriai – žurnalistai O. Aleksa, V. Butkus, Z. Tallat-Kelpšaitė, E. Uldukis, rašytojai – G. Metelskis, I. Pikturna, A. Pocius, E. Selelionis. I. Pikturna puoselėjo idėją – leisti originaliosios ir verstinės marinistinės literatūros kūrinių seriją. Tada neišdegė, bet dabar gal kuri nors Klaipėdoje veikianti knygų leidykla parodytų tokią gražią ir naudingą iniciatyvą?

Praėjusio amžiaus 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių sandūroje I. Pikturnos iniciatyva, aktyviai dalyvaujant tuometinei Knygų bičiulių draugijai, remiant Lietuvos rašytojų sąjungai, Lietuvos jūrų laivininkystei ir jūrinės žvejybos įmonėms, miesto valdžiai, Klaipėdoje metuose kartą vykdavo „Knyga ir jūra“ renginiai. Jei neklystu, toks renginys vyko tik tris kartus. Bene sėkmingiausias „Knygos ir jūros“ renginys vyko 1980 metų rudenį. Ta proga „Tarybinės Klaipėdos“ laikraščio puslapiuose buvo supažindinama su žymesniais rašytojais, spausdinamos jų kūrinių ištraukos. Į susitikimą atvyko rašytojai-marinistai iš Maskvos, Leningrado, Kaliningrado ir savaime aišku iš Vilniaus. Atrodo, kad tarp jų buvo ir tuo metu garsus rusų marinistas V. Koneckis – asmeninis I. Pikturnos bičiulis.

Apskritai renginyje dalyvaudavo jau žinomi Lietuvos rašytojai, parašę ką nors apie jūrą, ar bent jau turintys tokių polinkių. Tuo metu Klaipėdoje buvo gana daug vadinamųjų „jaunųjų rašytojų“, rašančių jūrine tematika (E. Veckus, V. Panyševas, Z. Tallat-Kelšaitė, V. Brencius, J. Kantautas ir kt.), rašančių jūrininkų – kapitonas Juozas Ulkė („Jūrai reikia vyrų“), šturmanas Vaclovas Černiauskas („Kursas -264 laipsniai“), kapitonas S. Šileris ir kt.

Renginys paprastai vykdavo kelias dienas, atvykę ir vietiniai rašytojai viešėdavo tuo metu uoste stovinčiuose laivuose, susitikdavo su moksleiviais, prekybos ir žvejybos laivyno įmonių vadovais. Ko gero, tada ir gimė idėja įsteigti marinistinę premiją, kuri apimtų visus literatūros ir meno žanrus. Idėją įgyvendino Lietuvos žuvies pramonės gamybinis susivienijimas, įsteigęs Žvejo premiją. Beveik per dešimtmetį jos laureatais tapo rašytojai E. Uldukis, A. Drilinga, žurnalistas A. Urbonas, jūreivis V. Brencius, jūreivis-fotografas S Golubevas, dailininkas-marinistas J. Baltrūnas ir kiti.

Atrodo, kad tada gimė ir idėja rengti marinistines dailės parodas. Per Jūros šventes vykdavo parodos „Žmogus ir jūra“, kuri tada būdavo eksponuojama Kultūros rūmuose. 1984 metais Klaipėdoje buvo pradėtas leisti literatūrinis visuomeninis almanachas „Baltija“. Šio leidinio pratarmėje buvo rašoma: „“Baltija“ – kasmetinis literatūrinis visuomeninis almanachas, kurio puslapiuose skaitytojai galės susipažinti su svarbiausiomis Lietuvos pajūrio gyvenimo problemomis, su pajūrio menininkų kūryba“.

Per pastaruosius 20 metų naujų rašytojų-marinistų neatsirado, o senieji pritilo. Dar 1957 m. A. Čekuolis, išbandęs jūreivio duonos,. išleido apybraižų knygą „Per tris vandenynus“, o 1959 m. apsakymų rinkinį „Perkūnas netrenkia į laivą“. Tai buvo, ko gero, pirmosios pokario metais knygos jūrine tema. Ir dabar, sulaukęs garbingo amžiaus, jis vis dar kūrybingas, bet apie jūra neberašo, nors tikriausiai ir ilgisi jos.

Algimantas Polis, jaunystę praleidęs Klaipėdoje, 1962 m. debiutavo nedideliu apsakymų rinkiniu „Jūros dulkės“. 1971 m. išėjo jo apsakymų knyga „Tik viena naktis“, 1982 m. „Rifo mazgas“. Visi šių knygų apsakymai („Rifo mazgas“, „Jūreiviškas gambitas“, „Juokinga Roko Vagabundos meilė“, „Jūrininko žmona“, „Paskutinis Kurto Soldino smūgis“ ir kt.) kupini jūreiviškos romantikos ir nuotykių, tuo ir patrauklūs. Kai kurie iš šių apsakymų buvo išversti į bulgarų ir rusų kalbas. Išsikėlęs iš Klaipėdos, atrodo, nutolo ir nuo jūros.

Iš vyresnių rašytojų-marinistų ištikimesnis jūrinei temai liko tik garbingo amžiaus sulaukęs rašytojas Edvardas Uldukis. Vien tik per pastarąjį dešimtmetį iš spaudos išėjo bent keletas jo knygų: „Juodojo admirolo“ paslaptis“, „Junga – „Štormo“ kapitonas“, „Įkaitai vandenyne“, „Jūra neatiduoda savo aukų“, „Ant parako statinės jūroje“, „Koralų atolo belaisviai“ ir kt..

Šviesios atminties Aloyzas Urbonas už savo marinistinę kūrybą 1987 metais buvo paskelbtas Žvejų premijos laureatu. 1994 m. išėjo jo paskutinė jūrinių apsakymų knyga „Pasmerktųjų džiaugsmas“. 1981 m. buvo išleista Jūrų muziejaus direktoriaus Aloyzo Každailio jūreivystės istorijos knyga „Laivai ir jūrininkai“, Ji pelnė tokį populiarumą, kad 10000 šios knygos egzempliorių buvo išpirkta bematant. Ne vieną gyvais įspūdžiais alsuojančią knygą yra parašiusi ir išleidusi Klaipėdos žurnalistė Adelė Žičkuvienė.

Pasidairius po marinistinės literatūros akvatoriją, tenka apgailestauti, kad praktiškai nebeliko lietuvių rašytojų-marinistų. Liko tik žurnalistai, vieni daugiau, kiti mažiau, bet vis dar ištikimi jūreivystės temai.

 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Marinistinės literatūros akvatorija"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.