Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Meilė jūrų kapitoną atvedė į Lietuvą

Grigorijus Golovkinas gimė ir augo Kamčiatkoje, Oliutarkos kaime prie Beringo jūros, kur žvarbūs šiauriniai vėjai ir didelės bangos risdavosi į krantą. Čia žiemos šaltos, vasaros šiltesnės, nuolat  baugina dažni žemės drebėjimai.

Žvejybiniai laivai Kamčatkoje.
Žvejybiniai laivai Kamčatkoje. @ Vidmanto Matučio archyvo nuotr.

Ilga kelionė link svajonės

 

„Tėvai nuo ryto iki vakaro dirbo mažame žuvies perdirbimo fabrike. Aš buvau vyriausias iš trijų vaikų. Teko nešti vandenį, kūrenti krosnį, skaldyti malkas. Mėgau žvejoti. Dažnai vasarą su kaimo vaikėzais bėgdavome prie jūros, šokinėdavom per bangas. Namo grįždavau šlapias, gaudavau nuo tėvų į kailį. Mama matė, kad aš daug laiko praleidžiu prie jūros. Ji jautė, kad su manimi kažkas vyksta. Baigęs mokyklą išdrįsau pasakyti, kad noriu būti jūreiviu. Nenorėjo išleisti iš namų, bet mano norai buvo stipresni“, - mokyklinius metus tolimoje šiaurėje ir profesijos pasirinkimą prisiminė G.Golovkinas.

Iki Petropavlovsko-Kamčiatkos, kur buvo jūrininkų mokykla apie tūkstantis kilometrų. Autobusai nevažinėjo, keleiviniai laivai neplaukė, lėktuvai neskraidė. Buvo maži laiveliai, bet jie tiek toli neplaukdavo. Pagrindinis transportas buvo elnių ir šunų kinkiniai.

Dėl svajonės tapti jūrininku G.Golovkinas ryžosi dideliam žygiui. Iki artimiausio miestelio jojo arkliais dvi paras. Toliau plaukė kažkokiu laiveliu. Bangos buvo tokios didelės, kad laivelį mėtė kaip degtukų dėžutę. Pagaliau priplaukė didesnį miestą, kuris tęsėsi palei Didžiojo vandenyno pakrantę. Sužinojo, kad į Petropaulovską plauks karinis laivas, kuris stovėjo reide. Atplaukus kateriui išlipo uniformuotas jūrininkas ir pasakė:
 - Imsim tik kareivius.

„Išsigandau, pamaniau, kad kito šanso nebus! Kareiviai pradėjo lipti į katerį ir aš greit įsimaišiau į jų būrį. Nuplaukėm į reidą. Sulipom į didelį karinį laivą. Tai buvo mano likimas!  Po paros atsidūrėme Petropavlovske. Susiradau jūrininkų mokyklą, išlaikiau egzaminus ir buvau priimtas į pirmą kursą“, -ilgą kelionę link svajonės mena G.Golovkinas.

 

Nuo jūreivio iki kapitono

 

Taip 1949 metais jis pradėjo studijuoti laivų valdymą. Gyveno bendrabutyje, vertėsi iš 30 rublių stipendijos. Pinigų nuolat trūko. Studentų grupelė po paskaitų traukdavo į uostą krauti laivų.

„Pradėjome plaukti į praktiką su mažesniais ir didesniais laivais. Pažinome tikrąją jūrą - gerą ir rodančią dantis. Studentai ėmė byrėti. Iš įstojusiųjų į kursą 32 baigėme tik 16. Vieni negalėjo pernešti jūros ligos, kiti tingėjo mokytis, o dar kiti vedė, paliko mokslus – išėjo dirbti į uostą“, - vėl į studijų laikus sugrįžo G.Golovkinas.

Jis laivų navigacijos mokslus baigė 1954 m. Gavo tolimojo plaukiojimo šturmano diplomą ir paskyrimą į Kamčiatkos žuvininkystės laivyną. Pradėjo dirbti paprastu jūreiviu laive „Koralas“. Jau 1955 m. tapo antruoju šturmanu laive „Barnaulas“. Nuo 1957 m. vyriausiasis šturmanas žvejybiniame laive „SRT 4391“. Nuo 1958 m. jau kapitonas laive „Berkutas“. Keitėsi laivai „Jakutas“,  „Baikalas“, „Penženo“, bazės „Čiukotka“, „Gomelis“, „Orelis“, „Tarybinė Kamčiatka“. 

1962 m. jam buvo įteiktas tolimojo plaukiojimo kapitono su vardiniu ženklu diplomas. Prasidėjo tolimieji reisai. Aplankyti Kanados, Afrikos ir kiti uostai.

 

Lemtingas reisas iš Klaipėdos

 

1969 m. vasarą  iš Petropavlovsko – Kamčiatkos  atskrido į Klaipėdą priimti laivo – bazės „Tarybinė Arktika“ ir nuvesti  į Kamčiatkos uostą – Petropavlovską. Pusė įgulos buvo iš Kamčiatkos, kita iš Klaipėdos. Iš viso 40 jūreivių. Iš Klaipėdos pirmas, antras šturmanas, radistas, bocmanas, kokas, medikė.

Kai viskas buvo paruošta laivas pasuko link Kamčiatkos. Užsuko į Murmansko, Las Palmo, Port Louis, Singapūro uostus. Reisas truko 4 mėnesius.

„Šis reisas man padovanojo gyvenimo meilę. Laive sutikau medikę Genutę Šapokaitę iš Utenos. Po reiso ji liko Kamčiatkoje. Su ja jau esu 46 metus“, - šiltai apie lemtingą reisą prisiminė G.Golovkinas.

„Man, kaip medikei pirmą kartą išplaukusiai į tokį ilgą reisą, viskas paliko neišdildomą įspūdį visam gyvenimui. Perplaukėme 3 vandenynus, 4 jūras. Apsilankėme nuostabiausiuose planetos kampeliuose, susitikome su nuostabiausiais žmonėmis, susidraugavome su visa įgula, tapome kaip viena šeima, kuri buvo ir rusų, ir lietuvių tautybių. Artėjo metas išsiskirti, dalis jūreivių iš Klaipėdos pridavė savo pareigybių darbą ir turėjo grįžti atgal, o mane „išgelbėjo“ ir „pamerkė akį“ tolimojo plaukiojimo kapitonas, kuris tapo viso likusio gyvenimo meile ir vyru“, - prisiminė tą reisą Genutė Šapokaitė-Golovkina. 

 

Sugrįžo į Lietuvą

 

Po to reiso G.Golovkinas gavo paskyrimą į jūreivių mokomąjį laivą „Anatolij Serov“. Tapo laivo kapitonu direktoriumi. Laive kiekvienas jūreivis turėjo praeiti specialų pasiruošimą prieš išplaukiant į jūrą.

Jūrai G.Golovkinas atidavė 28 metus. Tai buvusi jo jaunystės kova su jūra, jos šėlstančiomis bangomis, kurias teko nugalėti. Jis daug kartų apdovanotas garbės raštais, vertingomis dovanomis, yra Kamčiatkos žuvininkystės laivyno veteranas.

Bet po to lemtingo susitikimo vis dažniau žvilgsniai krypdavo ir į Lietuvą. Po 12 metų jie grįžo į Lietuvą.

„Gyvendami Kamčiatkoje dažnai atvažiuodavome atostogauti į Lietuvą. Aplankydavome gražiausius kampelius. Vėliau persikėlėme gyventi į Uteną. Dirbau Utenos alaus kombinate inžinieriumi - mechaniku iki 1999 m.“, - kalbėjo G.Golovkinas. 
Bet širdimi jis dar tebėra ir Tolimuosiuose Rytuose.

„Kamčiatka tai kraštas, kur saulė pateka iš Didžiojo vandenyno, kur rudosios meškos gaudo lašišines žuvis, o meškiukai auga kaip ant mielių. O kiek vulkanų. Jų viršūnės blizga nuo sniego žiemą vasarą, o kartais pradeda kvėpuoti ugnimi. O kur dar karšti geizeriai šaunantys į 30 metrų aukštį, kurių temperatūra siekia iki 40 laipsnių“, - lyg eilėmis gražiai apie savo gimtąjį kraštą gyvendamas Lietuvoje atsiliepia G.Golovkinas.

Genutė Šapokaitė-Golovkina tą lemtingą jos gyvenime reisą iš Klaipėdos į Petropavlovską-Kamčatką vadina paprastos mergaitės iš Ruklių kaimo išsipildžiusia svajone.

 

Fotoreportažas
  • Meilė jūrų kapitoną atvedė į Lietuvą-Foto-nr-4882_4885.jpg
  • Meilė jūrų kapitoną atvedė į Lietuvą-Foto-nr-4882_4883.jpg
  • Meilė jūrų kapitoną atvedė į Lietuvą-Foto-nr-4882_4884.jpg
  • Meilė jūrų kapitoną atvedė į Lietuvą-Foto-nr-4882_4886.jpg
  • Meilė jūrų kapitoną atvedė į Lietuvą-Foto-nr-4882_4887.jpg
  • Meilė jūrų kapitoną atvedė į Lietuvą-Foto-nr-4882_4888.jpg
  • Meilė jūrų kapitoną atvedė į Lietuvą-Foto-nr-4882_4889.jpg
  • Meilė jūrų kapitoną atvedė į Lietuvą-Foto-nr-4882_4890.jpg
  • Meilė jūrų kapitoną atvedė į Lietuvą-Foto-nr-4882_4891.jpg
  • Meilė jūrų kapitoną atvedė į Lietuvą-Foto-nr-4882_4892.jpg
  • Meilė jūrų kapitoną atvedė į Lietuvą-Foto-nr-4882_4893.jpg
  • Meilė jūrų kapitoną atvedė į Lietuvą-Foto-nr-4882_4894.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Meilė jūrų kapitoną atvedė į Lietuvą"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.